Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Rūmams tenka ginti verslą

 
2018 03 13 6:00
Rimantas Šidlauskas: "Prekybos, pramonės ir amatų rūmams tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje darbo tikrai turėtų užtekti dar 400 metų – maždaug tiek laiko praėjo, kai pirmieji tokie rūmai įsikūrė Marselyje."
Rimantas Šidlauskas: "Prekybos, pramonės ir amatų rūmams tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje darbo tikrai turėtų užtekti dar 400 metų – maždaug tiek laiko praėjo, kai pirmieji tokie rūmai įsikūrė Marselyje." Alinos Ožič nuotrauka

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija vienija penkių regionų rūmus – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Jiems priklauso daugiau kaip 2000 narių – įmonių, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo institucijų. Vienintelė šalyje pagal atskirą įstatymą veikianti verslo organizacija, kurios europinės ištakos siekia net XVI amžių, kai gintasi nuo piratų, naujus uždavinius sprendžia XXI amžiuje: Lietuvai veikiant bendrojoje Europos rinkoje, verslą tenka ginti nuo valdžios.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas pagrindinį rūmų uždavinį apibūdina trumpai: „Esame jungtis tarp įmonių ir valdžios.“

Rimantas Šidlauskas: „Prekybos, pramonės ir amatų rūmams tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje darbo tikrai turėtų užtekti dar 400 metų – maždaug tiek laiko praėjo, kai pirmieji tokie rūmai įsikūrė Marselyje.“

Jungtis tarp įmonių ir valdžios

Kokias pagrindines problemas, su kuriomis susiduria verslas, šiandien mato rūmai ir jų asociacija?

– Problemų yra daug, bet išskirčiau kelias pagrindines. Pirmiausia tai – vėluojantis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos įsisavinimas. 2020-ieji jau visai čia pat, ir bijau, kad, nepakoregavus ES lėšų gavėjų pagal sritis, mažiausiai trečdalio šios paramos lėšų nepavyks įsisavinti, pinigai nukeliaus į kitas šalis.

Kitas dalykas – šiandien daug ir garsiai kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, robotizaciją, aukštųjų technologijų šuolį ir Lietuvą, kaip pažangių paslaugų centrą Europoje. Tačiau užmirštamas vienas elementarus dalykas, reikalingas tam, kad procesai šiose srityse vyktų sklandžiai – tai aukštos kokybės elektros energijos tiekimas. Turiu galvoje tolygiai, be pertrūkių ir svyravimų tiekiamą elektros energiją. Valstybinės įmonės jo kol kas negali užtikrinti, ir našta permetama ant verslo pečių. Tai išlaidos įvairiems generatoriams, akumuliatoriams ir pan. Todėl žymi dalis įmonių pelno nukeliauja šioms reikmėms, užuot, pavyzdžiui, didinus darbuotojų atlyginimus. Šios problemos Rūmų asociacija nežada palikti nuošaly.

Taip pat esame pasiryžę toliau ginti verslą nuo Pakuočių tvarkymo organizacijos monopolio ir neteisėtų reikalavimų, nors valdžios institucijos dialogo šia tema kol kas ir vengia.

Kartu su „Eurochambres“

– Jau šį trečiadienį Vyriausybės rūmuose vyks pagrindinis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos metinis renginys. Kuo jis išskirtinis tarp įvairių verslo renginių ir apdovanojimų?

– Vyriausybės būstinėje bus pagerbtos prie šalies ekonomikos augimo ypač prisidėjusios įmonės ir konkretūs verslininkai. Bus įteikti „Lietuvos eksporto prizo“, „Lietuvos metų verslininkės“ apdovanojimai ir dar 1938 metais įsteigtos „Darbo žvaigždžės“. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pirmoji „Darbo žvaigždė“ buvo įteikta prezidentui Valdui Adamkui.

Šiemet į Lietuvos rūmų renginį atvyksta Europos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos „Eurochambres“ vykdomasis direktorius Arnaldo Abruzzini. Ketiname kartu su juo susitikti su aukščiausiais šalies vykdomosios valdžios atstovais, aptarti visos Europos verslui svarbius klausimus ir išsiaiškinti mūsų Vyriausybės poziciją kai kuriais iš jų.

– Kokie tai klausimai ir koks „Eurochambres“ vaidmuo juos sprendžiant?

– 1958 metais įkurta Europos pramonės ir prekybos rūmų asociacija „Eurochambres“ veikia kaip europinės verslo bendruomenės akys, ausys ir balsas. 43 nacionalines ir dvi transnacionalines prekybos ir pramonės rūmų asociacijas vienijanti „Eurochambres“ atstovauja verslo interesams Europos institucijose ir yra pagrindinė Europos Komisijos socialinė partnerė.

Pavyzdžiui, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija kartu su „Eurochambres“ remia Europos Komisijos paskelbtą iniciatyvą dėl Europos paslaugų elektroninės kortelės (Services e-card) įvedimo. Ši kortelė visų Europos Sąjungos šalių inžinieriams, statybų paslaugų teikėjams, informacinių technologijų, kitų sričių specialistams būtų kaip bendras kvalifikacinis sertifikatas, galiojantis visose ES šalyse. Su šiuo dokumentu galėtum be jokių papildomų kliūčių, nieko neįrodinėdamas, nuvažiavęs, tarkim, į Prancūziją ar Ispaniją, dirbti pagal savo specialybę ir įgytą kvalifikaciją. O šiuo metu yra tik formalus diplomų pripažinimas, tačiau tam, kad kitoje valstybėje galėtum dirbti kaip savo srities specialistas, dažnai tenka laikyti papildomus egzaminus ar kitokiais būdais įrodinėti savo kvalifikacijos atitiktį. Europos paslaugų elektroninė kortelė šiuos suvaržymus išspręstų.

Susitikimuose bus svarbu išsiaiškinti ir Vyriausybės požiūrį į praėjusių metų pabaigoje Europos Komisijai pristatytą pasiūlymų paketą (Goods package), kuriuo siekiama sudaryti geresnes sąlygas įmonėms parduoti prekes ir gaminius kitose ES šalyse ir kartu sustiprinti nacionalinių valdžios institucijų ir muitinių vykdomą kontrolę, siekiant užkirsti kelią nesaugių gaminių iš trečiųjų šalių pardavimui. Pavyzdžiui, nustatyta, kad apie 40 proc. žaislų, iš Kinijos patenkančių į Europos rinką, yra kenksmingi. Tokios prekės patekusios į vienos ES šalies rinką, nesunkiai patenka ir į kitas. Siekiame įtikinti EK, jog šalių kontroliuojančios institucijos geriau bendradarbiautų ir operatyviau keistųsi informacija, kad to būtų išvengta.

Konkrečiai Lietuvai yra labai aktuali nesaugaus cemento patekimo iš Baltarusijos problema. Dvejus metus neįtikiname Lietuvos institucijų, kad jos tinkamai tikrintų į mūsų šalį importuojamo baltarusiško cemento kokybę – jame dažnai yra šešiavalenčio chromo, kuris pagal europiniu reikalavimus yra neleistinas. Bet pigesnis baltarusių subsidijuojamas cementas vis tiek šimtais tūkstančių tonų patenka į Lietuvą ir žlugdo mūsų įmones, kaip antai „Akmenės cementą“, kur dirba 600 žmonių.

Žodžiu, prekybos, pramonės ir amatų rūmams tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje darbo tikrai turėtų užtekti dar 400 metų – maždaug tiek praėjo laiko, kai pirmieji tokie rūmai įsikūrė Marselyje.

– Kokie prekybos, pramonės ir amatų rūmų tikslai išlieka ir nesikeičia?

– Esame verslo savivaldos organizacija, atstovaujanti verslo interesams, dalyvaujanti teisėkūros ir teisės aktų įtakos verslo aplinkai vertinimo iniciatyvose. Taip pat esame nacionalinių susitarimų dėl šalies pažangai būtinų reformų signatarai. Darbo santykių klausimais dirbame nacionalinėje ir regionų trišalėse tarybose. Svarbiausių interesų temos: mokesčiai ir jų administravimas, atliekų tvarkymo reglamentavimas, struktūrinių lėšų naudojimo programavimas ir administravimas, viešųjų pirkimų reglamentavimas, infrastruktūros sektorių, ypač energetikos, veiklos reglamentavimas, paskatos smulkaus verslo plėtrai. Daug dėmesio skiriame jaunimo profesiniam orientavimui ir mokymui.

Vienas pagrindinių mūsų asociacijos tikslų – derinti regioninių Rūmų veiklą formuojant palankią verslo skatinimo ir palaikymo politiką Lietuvoje. Atstovaujame asociacijos ir Rūmų interesams Seime, Vyriausybėje, kitose valstybinės valdžios ir valdymo institucijose. Esame Europos prekybos ir pramonės rūmus vienijančios organizacijos „Eurochambres“ nariai.

FAKTAI

Šaknys siekia XVI amžių

Pirmieji Prekybos rūmai įsteigti 1599 metais Marselyje. Jie turėjo užtikrinti pirklių teises ir apsaugą, taip pat ir nuo piratų. Po poros šimtų metų tokie rūmai paplito po visą pasaulį.

XX amžiaus pradžioje vyravo du rūmų tipai: anglosaksų valstybėse Rūmai prilygo laisvosioms draugijoms, o žemyninėje Europoje panašios organizacijos buvo valstybinių įstaigų pobūdžio. Lietuva pasirinko tarpinį variantą: Rūmai – verslo organizacija, dirbanti kartu su Vyriausybe.

1922 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje paminėti Prekybos ir pramonės rūmai ir skelbiama pagrindinė jų misija – per verslo savivaldą bendradarbiauti su valdžia. Pirmieji rūmai Lietuvoje buvo įkurti 1925 metais Kaune. Dėl istorinių aplinkybių (Vilniaus klausimas ir Klaipėdos krašto problema) tarpukariu veikė treji rūmai: Vilniuje (1925–1940 m.), Kaune (1925–1940 m.) ir Klaipėdoje (1919–1939 m.).

Lietuvai praradus nepriklausomybę, rūmai buvo paleisti, nacionalizuotas jų pastatas Kaune.

Lietuvos Vyriausybė 1991 metų nutarimu apibrėžė Rūmų statusą ir nustatė jų steigimo tvarką.

Dabartinę struktūrą ir veiklą reglamentuoja Seimo 1995 metais priimtas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"