Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Plastiko pramonei rūpi sąvartynai

 
2017 10 18 13:11
Pagal buitinio plastiko rinkimo ir rūšiavimo rodiklius esame vieni Europos autsaiderių.
Pagal buitinio plastiko rinkimo ir rūšiavimo rodiklius esame vieni Europos autsaiderių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) prisidėjo prie Europos plastiko gamintojų asociacijos memorandumo, kuriuo įsipareigojama siekti, kad iki 2025 metų sąvartynuose neliktų plastiko atliekų. Lietuvos plastiko klasteris imasi konkrečių veiksmų iš pradžių jam priklausančių bendrovių viduje, o vėliau gali steigti plastiko atliekų rinkimo ir rūšiavimo įmonę.

Skaičiuojama, kad dar neseniai 77 proc. buityje naudojamo plastiko Lietuvoje patekdavo į sąvartynus. „Šią dalį kiek sumažino įdiegta PET taros supirkimo sistema. Tačiau vis tiek pagal buitinio plastiko rinkimo ir rūšiavimo rodiklius esame vieni Europos autsaiderių“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas Rimantas Damanskis.

Lietuvos plastiko pramonė dar jauna, bet Europoje vertinama kaip turinti didelį gamybos potencialą. Ši pramonės sritis sparčiai plečiasi visame žemyne – kasmet vidutiniškai po 5 procentus. Pernai plastiko produkcijos Europos Sąjungoje buvo pagaminta už 26 mlrd. eurų, o Lietuvoje – už 807 mln. eurų. Tai sudaro 0,1 proc. bendros plastiko gamybos Europoje. Tačiau turint omenyje šalies dydį Europos kontekste, jos indėlis gana solidus – 4,8 proc. pernai sukurto Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiais metais šis rodiklis turėtų siekti 5 procentus.

„Esame gerokai stipresni už latvius ir estus, o kai kurių mūsų plastiko gamybos bendrovių pajamos kasmet didėja šimtais procentų. Antai „Frilux“ pajamos per penkerius metus šoktelėjo nuo 1 mln. iki 20 mln. eurų. Sparčiai auga ir UAB „Putokšnis“, „Mantemija“. UAB „Terekas“, sukūrusi PET butelių gamybos automatą, šiandien gerai žinoma visame pasaulyje. Jau 66 proc. plastiko pramonės produkcijos eksportuojame, – pasakojo R. Damanskis. – Europoje vertinamas mūsų verslumas, mentalitetas, kvalifikacija ir kainodara.“

Pagrindinis žaliavos šaltinis

Sparčiai besiplečiančiai plastiko pramonei Europoje itin didelį susirūpinimą kelia žaliava, kurios pagrindinis išteklius – plastiko atliekos. Anot R. Damanskio, didžiausios plastiko pramonės įmonės Lietuvoje jau turi savo atliekų rūšiavimo ir liejimo cechus. Prie šios žaliavos rikiuojasi eilės.

Didžiausias iššūkis laukia sąvartynų, kuriuose kaupiamas beveik visas buityje naudojamas plastikas. Geriausiai Europoje šį žaliavos šaltinį naudoja Italija, Vokietija ir Olandija, sukūrusios modernias plastiko atliekų rinkimo ir rūšiavimo sistemas. Tarkime, olandai pristatė gamyklą, kurioje seni šios šalies automobiliai susmulkinami, o jų atliekos automatiškai išskirstomos į metalines, aliuminines, stiklines, gumines ir plastikines. Pastarosios dalys, aptikus mikroelementų, dar surūšiuojamos iki smulkiausių modifikacijų.

Visa plastiko pramonė, kaip teigia R. Damanskis, yra orientuota į vadinamąją žiedinę ekonomiką. Mat pagrindinė jos žaliava – plastikas – neturi naudojimo ciklų ir nekeičia savo savybių. Nenaujas gaminys gali būti perlydomas ir iš jo gaminamas kitas toks pat daiktas. Svarbiausia, pasak pašnekovo, yra surūšiuoti plastiko atliekas pagal savybes, sudėtį, spalvą ir išvalyti. Moderniosios technologijos šį darbą leidžia atlikti automatizuotai.

Nepelnytos pretenzijos

Neįsivaizduojame savo kasdienybės be plastiko gaminių. Jis jau išstumia tradicines medžiagas. Plastiko naudojimas ypač sparčiai didėja mašinų gamybos ir statybos pramonėje. Iki 1970 metų 88 proc. automobilio sudarė metalas, o visa kita buvo guma ir stiklas. Dabar mašinos turi 55 proc. metalo ir 25–30 proc. – plastiko. Net stiklines dalis keičia polimerinės. Automobiliai tapo gerokai lengvesni ir taupesni.

Apie plastiko atliekas kalbama kaip apie didžiausią blogybę, žalą gamtai, nes jos ilgai nesuyra. Vis dėlto, kaip pažymėjo R. Damanskis, plastikas neteršia gamtos, jei sumaniai tvarkoma jų rinkimo ir rūšiavimo sistema. „Perdirbti plastiko atliekas kainuoja nedaug, nes tam sunaudojama mažiausiai energijos. Pavyzdžiui, metalo laužui perlydyti reikia kelių tūkstančių laipsnių temperatūros, stiklui – tūkstančio, daug energijos išeikvojama ir popieriaus masei iš kartono pagaminti, o plastikui atkurti užtenka 360–400 laipsnių“, – aiškino specialistas.

Šiandien Europa, pasak R. Damanskio, atsisako polivinilchlorido (PVC), turinčio kenksmingų medžiagų, ir keičia jį kitomis plastikinėmis medžiagomis. „Gamyboje, prireikus sukurti tam tikrų techninių parametrų plastikinį produktą, į pagrindinę žaliavą įmaišoma priedų. Vėliau, tam produktui tapus atlieka, jis vėl sumalamas, išskaidomas ir gali būti paverčiamas pirmine medžiaga. Tokios technologijos jau naudojamos“, – pabrėžė pašnekovas. Svarbiausia, anot jo, nemaišyti pramoninio plastiko ir to, kuris gali liestis su maistu.

Kokybiškos antrinės plastiko žaliavos trūksta visoje Europoje, todėl didžiosios kompanijos, negalėdamos jos įsigyti tiek, kiek reikia, antrinę žaliavą surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose.

Tiesa, pasaulinės plastiko gamybos lyderės Kinijos platinama produkcija, užteršta žmogaus sveikatai pavojingais toksiškais priedais, su žiedine ekonomika nedera ir tebėra didelis Europos plastiko pramonės galvos skausmas.

Vienijasi į klasterius

Kokybiškos antrinės plastiko žaliavos trūksta visoje Europoje. Todėl didžiosios kompanijos, negalėdamos jos įsigyti tiek, kiek reikia, pačios organizuoja žiedinę ekonomiką – antrinę žaliavą surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose.

Kuriami ir konsorciumai ar klasteriai, kurių vienos įmonės antrinį plastiką renka, kitos – perdirba, trečios – ką nors gamina iš tos žaliavos. Tokiu veiklos organizavimo pavyzdžiu 2014-aisiais pasekė ir Lietuva. Čia į klasterį susivienijo 14 gamybos ir mokslo įmonių. Ilgainiui taip tikimasi palengvinti ir specialistų stokos problemą. „Pramonei reikia specialistų. Dabar patys juos rengiame ir dar sumokame švietimo sistemai, kuri ruošia emigrantus, – apgailestavo R. Damanskis. – Tai skaudi problema, bet verslas prisitaiko greičiau negu valdžios aparatas. Todėl ir LIMPRA, ir klasteriai aktyviai prisideda prie profiliuotų mokymo centrų kūrimo.“

Lietuvos plastiko pramonei labiausiai trūksta mašinų operatorių, taip pat – gamybos proceso inžinierių, konstruktorių. Stokodama tokių specialistų, ji negali įsiskverbti į svarbias nišas ir yra priversta už didžiulius pinigus pirkti paslaugas užsienyje.

Visiškai laisva šios pramonės niša Lietuvoje – liejimo formų gamyba plastiko mašinoms. Jas darančios kelios įmonės neįstengia patenkinti viso pramonės poreikio. Dėl to tenka formas pirkti užsienyje ir išleisti tam daugiau kaip po 20 mln. eurų kasmet. Pasak R. Damanskio, geras formų konstruktorius uždirba 6–7 tūkst. JAV dolerių per mėnesį. Dabar tai labai paklausi specialybė.

Plastiko paklausos struktūra, proc.

Pakuotės 39,6
Statyba 20,3
Automobilių pramonė 8,5
Elektronika 5,6
Žemės ūkis 4,3
Kitos (namų ūkis, baldai, prietaisai ir pan.) 21,7

Šaltinis: „PEMRG plastics“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"