Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Painus Kauno valdžios automobilių rebusas

 
2017 12 22 10:00
Vieno tarnybinio automobilio „VW Jetta“ naudojimas tarnybos reikmėms atsieina apie 485 eurus per mėnesį. /
Vieno tarnybinio automobilio „VW Jetta“ naudojimas tarnybos reikmėms atsieina apie 485 eurus per mėnesį. / Kauno miesto savivaldybės nuotrauka

Kauno miesto taryba pakeitė tarnybinių automobilių naudojimo taisykles. Jas skaitant atrodo, kad nuo šiol merijos darbuotojai galės prašyti leidimo tarnybos reikmėms naudotis nuosava mašina ir gauti degalų įsigijimo bei amortizacijos išlaidų kompensaciją. Tačiau aiškėja, jog ši teisė suteikiama tik vadovams, nusprendusiems atsisakyti tarnybinio automobilio.

Civilinis kodeksas suteikia galimybę darbuotojui naudotis privačiu automobiliu ir gauti išlaidų degalams kompensaciją, kai sudaroma panaudos sutartis. Keistas kitas dalykas – spaudoje dažnai minima, kad Kauno meras ir savivaldybės administracijos direktorius darbo reikalais važinėja nuosavomis mašinomis ir nesinaudoja tarnybiniais automobiliais. Peršasi išvada, kad minėtų taisyklių pakeitimai bus naudingi tik saujelei išrinktųjų.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis „Lietuvos žinioms“ atsisakė komentuoti tarybos sprendimą, tačiau patikino, kad pats, kaip ir anksčiau, nei naudosis tarnybiniu transportu, nei prašys kompensacijos už asmeninio automobilio amortizaciją ir išlaidas degalams.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad pats, kaip ir anksčiau, nei naudosis tarnybiniu transportu, nei prašys kompensacijos už asmeninio automobilio amortizaciją ir išlaidas degalams.

Tarybos sprendime aiškiai parašyta, kad „darbuotojas, norintis naudoti ne tarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, savivaldybės merui ar administracijos direktoriui pateikia prašymą“. Tokia formuluotė leidžia suprasti, jog sprendimas gali būti taikomas visiems merijos darbuotojams.

Tačiau savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas paaiškino, jog pagal patvirtintą tvarką tarnybiniai automobiliai priklauso tik savivaldybės, jos įmonių ir įstaigų vadovams. Todėl minėta teise galės naudoti tik vadovai, nusprendę atsisakyti tarnybinio transporto. Kiekvienas toks vadovo sprendimas miestui leis sutaupyti lėšų.

Pasigedo informacijos

Nors sprendimas priimtas be diskusijų, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Edita Gudišauskienė pasigedo tiek informacijos, tiek sprendimo logikos.

„Savivaldybė prieš porą metų ėmėsi tvarkyti automobilių parką. Atleido vairuotojus, pradėjo nuomotis tarnybinius automobilius ir, kaip buvo teigiama, taupyti savivaldybės biudžeto lėšas transporto išlaidoms. Dabartinis sprendimas, nepateikus rimtų argumentų, kodėl reikia keisti tarnybinių automobilių naudojimo taisykles ir mokėti išlaidų degalams ir amortizacijos kompensacijas, paprastai tariant, yra nesuprantamas“, – sakė politikė.

Tarybos narė pasigedo skaičiavimų, kiek darbo funkcijoms atlikti, be dabar nuomojamų ir turimų automobilių, reikėtų papildomų mašinų ir kokios sumos iš savivaldybės biudžeto pareikalaus kompensacijų mokėjimas.

„Tikrai bus sunku kontroliuoti, ar ne tarnybiniu automobiliu darbo metu savivaldybės darbuotojai naudojasi tik tarnybos reikmėms ir ar ekonomiškai leidžiamos savivaldybės biudžeto lėšos“, – įsitikinusi E. Gudišauskienė.

Tarybos sprendimą pakeisti tarnybinių automobilių naudojimo taisykles ji vertino kaip galbūt paslėptą savivaldybės darbuotojų skatinimo priemonę.

Administracijos direktorius G. Petrauskas teigė kol kas neturintis skaičių, kiek vadovų norės pasinaudoti nauja galimybe. Tačiau jis tikino žinąs ekonominį minėto sprendimo efektą.

„Šis sprendimas yra paremtas labai konkrečiais skaičiavimais. Tarkime, vieno tarnybinio automobilio „VW Jetta“ naudojimas tarnybos reikmėms atsieina apie 485 eurus per mėnesį. Kainą sudaro: automobilio nuoma – 260 eurų (įskaitant automobilio draudimą, techninę priežiūrą, žieminių padangų komplektą), išlaidos degalams – iki 200 eurų, kitos išlaidos (mašinos plovimas, eksploatacinės medžiagos, skysčiai ir kt.) – iki 25 eurų. Ne tarnybinio automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, degalų ir amortizacijos išlaidoms padengti kas mėnesį galės būti mokama ne didesnė kaip 425,40 euro suma“, – atsakyme rašė administracijos direktorius.

Pasak G. Petrausko, 2015-aisiais savivaldybė naudojo 48 tarnybinius automobilius, 2016 metais – 42, o šiuo metu jų yra sumažėję iki 32 automobilių. Miesto savivaldybės darbuotojai taip pat naudojasi vienu motoroleriu. Jo žodžiais, sprendimas 2015 metais parduoti 20 senų automobilių ir nuomotis 8 pasitvirtino, o tarnybinių automobilių netrūksta.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad pats, kaip ir anksčiau, nei naudosis tarnybiniu transportu, nei prašys kompensacijos už asmeninio automobilio amortizaciją ir išlaidas degalams. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad pats, kaip ir anksčiau, nei naudosis tarnybiniu transportu, nei prašys kompensacijos už asmeninio automobilio amortizaciją ir išlaidas degalams. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Būtina išsamiai paaiškinti

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, paprašytas pakomentuoti Kauno tarybos sprendimą, sakė, kad kiekviena savivaldybė savaip sprendžia, kaip sumažinti administravimo sąnaudas.

„Viskas gerai, jei toks sprendimas leis sumažinti išlaidas, jei nereikės pirkti naujų automobilių, jei sumažės išlaidos tarnybinių automobilių techninei būklei palaikyti. Tačiau jei sąnaudos padidės, tai bus sunkiai suprantama gyventojams. Matas yra vienas – ar dėl šio sprendimo pagerės gyventojams teikiamų paslaugų kokybė, ar tik sąlygos savivaldybės darbuotojams“, – kalbėjo jis.

Anot P. Urbšio, paprastai žmonėms atrodo, kad valdžia nori įteisinti kuo daugiau privilegijų sau. Tai žinodami valdžios atstovai, prieš priimdami sprendimą, kuris gali sukelti neigiamą žmonių reakciją, turėtų stengtis kiek įmanoma skaidriau ir aiškiau paaiškinti, ką laimės gyventojai.

„Kai nėra skaičiavimų, atsiranda galimybė ne vertinti, o interpretuoti, ir dažniausiai interpretuojama ne valdžios naudai. Jei valdžia priima sprendimą, orientuotą į darbo sąlygų pagerinimą, gyventojai supranta, jog tai daroma jų – mokesčių mokėtojų – sąskaita, todėl valdžia pati turi būti suinteresuota įrodyti, kad yra ne išlaidaujama, o taupoma“, – įsitikinęs parlamentaras.

Jo teigimu, kartais atsitinka, jog išrinkti vietos valdžios atstovai pasijunta lyg akcijų paketo valdytojai ir pamiršta pateikti ataskaitą žmonėms, nors tai yra viena iš savivaldybių prievolių. „Informacijos niekada nebūna per daug, geriau jos tegul būna daugiau, ypač kai tai susiję su asmeninio turto naudojimu. Juk ne vienam iš karto kyla klausimas, ar tai nėra papildoma privilegija“, – dėstė P. Urbšys.

Nemato nieko bloga

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sakė, kad LSA nėra atlikusi apklausos, ar savivaldybėse dažnai įtvirtinami sprendimai, kuriais leidžiama apmokėti degalų ir amortizacijos išlaidas administracijos darbuotojams, jei jie naudojasi nuosavais automobiliais. „Bent jau Druskininkų savivaldybėje tokios praktikos nėra“, – patikino kurorto meras.

Jeigu jau Kauno miesto savivaldybė taip nusprendė skatinti administracijos darbuotojus, anot R. Malinausko, čia nėra nieko bloga. „Nežinau, kokie atlyginimai yra Kauno miesto savivaldybėje, tačiau Druskininkuose specialistai į rankas gauna 460‑500 eurų. Gyventi iš tokių atlyginimų, susimokėti mokesčius yra sudėtinga. Galbūt ir Kauno miesto savivaldybėje nėra iš ko padidinti atlyginimų, todėl buvo pasirinktas toks būdas“, – svarstė LSA prezidentas.

Paklaustas, galbūt ir Druskininkų savivaldybei vertėtų sekti Kauno miesto savivaldybės pavyzdžiu, R. Malinauskas sakė, kad kauniečių variantas kurortui netinka. „Kitų metų biudžete tikrai didinsime atlyginimus bent 10 procentų. Jei darbuotojai vietoj 500 eurų gaus 550 eurų, milijonieriais netaps, o savivaldybės biudžete reikės rasti 800 tūkst. eurų. Kol kas mums tai sunkiai sekasi“, – teigė Druskininkų meras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"