Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Pagalba verslui: eksporto strategija ir gidas

 
2017 07 30 12:00
Daina Kleponė: “Galime prisidėti skatindami Lietuvos įmones eksportuoti, mokydami verslininkus, sudarydami jiems sąlygas.”
Daina Kleponė: “Galime prisidėti skatindami Lietuvos įmones eksportuoti, mokydami verslininkus, sudarydami jiems sąlygas.” Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos ekonomiką už ausų tempia eksportas, tačiau daugelio verslininkų problema – žinių trūkumas. Šią spragą žada užpildyti viešoji įstaiga „Versli Lietuva“.

Verslininkams derėtų galvoti apie konkurencingumo didinimą nuo pat produkto kūrimo pradžios, o be reikiamų žinių to padaryti neįmanoma. Tai interviu „Lietuvos žinioms“ teigė šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį prie Ūkio ministerijos veikiančios agentūros „Versli Lietuva“ vairo stojusi Daina Kleponė. Anot naujosios įstaigos vadovės, artimiausiu metu, po pokalbių su asociacijomis, bus pristatyta atnaujinta Lietuvos eksporto strategija, o rudenį – „Eksporto gidas“.

Orių atlyginimų iššūkis

– 20 metų dirbote privačiame versle, kodėl nusprendėte pasukti į viešąjį sektorių? – paklausėme 2,7 mln. eurų metinį biudžetą ir 56 darbuotojus turinčios įstaigos vadovės.

– Tai mano pirmas darbas viešajame sektoriuje. Ateina toks metas, kai pradedi galvoti ne tik apie savo poreikius, bet ir apie savo aplinką, jos poreikius. Man rūpi, kas vyksta Lietuvoje: emigracija, menki atlyginimai. Galima dėl to skųstis, paverkti, paburnoti, portaluose parašyti piktų komentarų, o galima imtis veiklos. Tiesiog nusprendžiau, kad metas pasidalyti savo kompetencija. „Verslioje Lietuvoje“ – daug jaunų gerą išsilavinimą įgijusių žmonių, puikiai kalbančių angliškai. Jie labai motyvuoti ką nors nuveikti Lietuvos labui. Tai mane labai traukia.

– Jūs, viešosios įstaigos vadovė, kalbėjote, jog norite prisidėti prie Lietuvos verslo plėtros, kad versle dirbantys žmonės gautų orius atlyginimus. Kaip prie to gali prisidėti „Versli Lietuva“? Regis, tai tolimas ryšys.

– Tai labai artimas ryšys. Kuo efektyvesnis bus verslas, kuo daugiau eksportuos, tuo sėkmingesnis jis bus. „Versli Lietuva“ tiesiogiai atsakinga už eksportą, o jis Lietuvai – gyvybiškai svarbus. Mūsų vidaus rinka maža, ji dar labiau mažėja dėl emigracijos ir kitų dalykų. Tikiu verslininkų sąžiningumu: jeigu verslas bus sėkmingas, žmonių atlyginimai turėtų didėti. Mes galime prisidėti skatindami Lietuvos įmones eksportuoti, mokydami verslininkus, sudarydami jiems sąlygas – kurdami verslui palankią aplinką. Mūsų misija – ir teikti pasiūlymus verslo aplinkai gerinti.

Ambicingi pagalbos planai

– „Versli Lietuva“ turi pasitvirtinusi šių metų veiklos planą. Prie 2016 metų rodiklių, pavyzdžiui, kiek verslininkų kūrimosi procese pasinaudojo įstaigos paslaugomis, – brūkšniai. Šįmet planuojate padėti 20 proc., kitąmet – 70 procentų. Anksčiau neskaičiuota, kiek įstaiga prisideda prie verslo?

– Nežinau, kodėl neskaičiavo, gal turėjo kitų tikslų.

– Kas penkta nauja verslo bendrovė, įskaitant ir startuolius, kurdamasi pasinaudos „Verslios Lietuvos“ paslaugomis – toks šiųmetis jūsų tikslas. Įgyvendinsite jį?

– Tai įgyvendinamas tikslas, beje, galėtų būti ir ambicingesnis. Šį pusmetį padėjome įsikurti 155 naujoms bendrovėms. Taigi kone kasdien mums padedant įkuriamas naujas verslas.

– Yra ir kitas veiklos rodiklis: eksportuojančios įmonės, kurios naudojasi „Verslios Lietuvos“ paslaugomis. Ir prie jų 2016 metų rodiklių – taip pat brūkšnys, o prie 2017 metų parašytas skaičius 30 procentų.

– Eksportuojančių įmonių mažėja, tokia tendencija klostosi nuo 2014 metų. Skaičiai rodo, kad „Verslios Lietuvos“ sukurtomis paslaugomis verslininkai pernai pasinaudojo daugiau nei 20 tūkst. kartų. O verslo pradžios konsultacijos buvo suteiktos beveik 2 tūkst. verslo atstovų.

Eksportas: dvi kryptys

– Kovo mėnesį skelbta, kad bus peržiūrėtos prioritetinės rinkos, esą jos bus atrinktos pagal verslininkų poreikius. Kada ketinama paskelbti naują eksporto strategiją?

– Situacija pasaulyje keičiasi, tad tikslinga peržiūrėti rinkas, reikia iš naujo apsvarstyti ir eksporto strategiją. Tai šiuo metu ir darome drauge su Ūkio ministerijos specialistais. Eksporto gairių peržiūrėjimo projektą rugpjūtį planuojame pateikti mūsų socialiniams partneriams. Klausime jų nuomonės, o vėliau, po galutinio patvirtinimo, jis bus viešai paskelbtas. Taigi tas klausimas – ant darbotvarkės stalo. Išskyrėme du sektorius: vienas – aukštųjų technologijų ir žinioms imlių paslaugų, kitas – tradicinių pramonės šakų. Didelės pridėtinės vertės produktų rinkos yra kitokios nei tradicinės pramonės. O Lietuvai tai ypač aktualu, nes Europos Sąjungoje (ES) didelės pridėtinės vertės prekės ir paslaugos sudaro 17 proc. bendros eksporto dalies, o Lietuvoje – tik 5 procentus.

– Vienos įmonės po Rusijos embargo persiorientavo, kitos dar ieško kelio. Didžioji dalis Lietuvos eksportuotojų pasuko į ES. Kokių čia kyla iššūkių ir koks yra „Verslios Lietuvos“ vaidmuo?

– Įmonėms reikėtų pagalvoti apie savo konkurencingumo didinimą eksporto rinkose. Jau nuo pat produkto kūrimo pradžios reikėtų galvoti apie tai, kaip jis turėtų būti orientuotas į tam tikrą rinką. Mūsų silpnoji vieta – prekių ženklai. Kiek turime įmonių, eksportuojančių savo prekės ženklo produkciją? Labai mažai. Kuriant produktą, reikia jį kurti Vokietijos, Lenkijos, Pietų Korėjos ir pan. rinkai – t. y. konkrečiai rinkai. Įmonėms reikia labai daug žinių apie tas rinkas, o mūsų misija – suteikti informacijos apie atskiros rinkos sąlygas, prekybos taisykles, reikalavimus, kultūrinę aplinką. Tai rugsėjį ketiname padaryti savo nauju produktu – „Eksporto gidu“. Eksportuojančiam verslui elektroninėje erdvėje bus sutelkta visa informacija „nuo-iki“.

Prasta komunikacija

– Informacijos apie rinkas buvo ir iki šiol. Bet verslininkai kalba apie tai, kad tuo užsiima pernelyg daug institucijų – ir kelios ministerijos, ir kelios įstaigos prie ministerijų, taigi buvo sunku pamatyti apibendrintą informaciją. Rudenį viskas bus vienoje vietoje?

– Ir dabar viskas skelbiama. Per šių metų pusmetį mūsų analitikų komanda parengė 51 analitinį produktą, 24 Lietuvos ir jos prekybos partnerių prekybos bei Lietuvos eksporto duomenų suvestines, 8 ūkio sektorių tikslinėse rinkose apžvalgas. Padedant įstaigai buvo sudaryti 596 užsienio prekybos kontraktai. O vertė 2016 metais – 5,3 mln. eurų. Galbūt problema buvo tai, kad verslui trūksta informacijos, kaip susirasti analitiką ar įgyti kompetencijos. Taigi vienas mūsų uždavinių – gerinti komunikaciją: paprasčiau pateikti informaciją tam, kad verslas galėtų pasinaudoti ta informacija.

– O kaip jūs apibendrintumėte savo susidarytą įspūdį iš šalies, kai dar nedirbote „Verslioje Lietuvoje“, ar tos informacijos pakanka?

– Atėjusi dirbti į „Verslią Lietuvą“ supratau, kad yra labai daug geros kokybės ir nemokamų produktų, skirtų verslui. Tačiau ne apie visus juos mes žinome. „Versli Lietuva“ turėjo komunikacijos spragų. Juk pirmiausia verslininkai turi žinoti, kur gauti informacijos, nes valstybė tikrai gali suteikti daug pagalbos.

Daugiau paslaugų regionuose

– Vyriausybė akcentuoja regionų problemas, pilkąsias zonas, kuriose verslas kuriasi labai vangiai. Ką numatoma daryti, kad būtų galima padėti regionams atsigauti?

– Tai labai svarbi kryptis, kurią reikia plėtoti. Šiuo metu ieškome sprendimo, kaip regionuose galėtume teikti dar daugiau paslaugų. Verslas regionuose – neišnaudotas didelis eksporto potencialas. Kaip tik baigiame analizuoti regionų eksporto potencialą. Šia informacija dalinsimės su savivaldybėmis, tarsimės, kokius galėtume vykdyti bendrus projektus, kuriuose galėtų dalyvauti ir asociacijos. Regionuose verslas turėtų gauti tokias pačias paslaugas, kokias galima gauti Vilniuje.

– Vyriausybės programoje rašoma, kad bus remiamos vadinamosios startuolių programos, skatinamos „jaunų žmonių verslo idėjos“. Gal galite pakomentuoti šiuos planus?

– Iki rudens rengiamės apibrėžti startuolio sąvoką. Tarptautinėje praktikoje startuolis – tai verslas, turintis labai greitą augimo potencialą. Tai – ne bandelių kepimas ar kitas tradicinis verslas. Paprastai tai arba aukštųjų technologijų, arba žinioms imlių paslaugų sektorių atstovai. Yra ir kitas apibrėžimas – startuoliais vadinamos įmonės, į kurias investuotas rizikos kapitalas.

Ir dėl pačios startuolio sąvokos, ir jų lengvesnio atėjimo į rinką kol kas kalbamės su startuolių ekosistemos atstovais, teisininkais. O kol kas įstatymuose nėra net tokios sąvokos, taigi ji nėra reglamentuota.

– Beje, Vyriausybėje kalbama ir apie dar vieną, „Versliai Lietuvai“ giminingą agentūrą – tokią, kuri formuotų ir įgyvendintų „talentų pritraukimo į Lietuvą strategiją“. O gal tuo galėtų užsiimti ir „Versli Lietuva“?

– To nenorėčiau komentuoti. Tačiau dalyvavau pasitarime, kuriame buvo pristatyta analizė, kaip, vadovaujantis užsienio šalių praktika, būtų galima pritraukti talentus. Svarstyta, ką galime pritaikyti, kokiais kriterijais tai matuojama, kokiose srityse. Tačiau tai, ką reikėtų padaryti, dar nebuvo svarstyta.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"