Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Neries krantinės statytojų triūsą nuplovė šaltinis

 
2018 06 13 16:00
Arvydo Jockaus nuotrauka

Savivaldybės įmonei, dar nebaigusiai Neries krantinės rekonstrukcijos darbų, teks ardyti naujai paklotą dangą. Mat per neapsižiūrėjimą statybininkai „pamiršo“ nutiesti gruntinio vandens nutekėjimą į upę.

Jau antrus metus keliose Neries krantinės vietose net karšiausią dieną telkšo balos, per jas šokinėja mėgstama pakrante vaikščiojantys ar bėgiojantys vilniečiai, važinėja dviratininkai. Nekokybiškai darbus atlikusi savivaldybės bendrovė „Grinda“ įpareigota dar šią vasarą ištaisyti klaidas, kad gruntinio vandens nutekėjimas būtų nuvestas po taku ir negadintų naujai paklotos dangos. Visa tai įmonė turės padaryti savo lėšomis.

Tyrimais buvo nustatyta ir tai, kad dalyje Neries krantinės besisunkiantys gruntiniai vandenys nekelia taršos aplinkai.

Taką klojo ant šlapios žemės

Nepraėjus nė metams nuo Neries dešiniosios krantinės rekonstrukcijos išryškėjo darbų projektavimo ir vykdymo klaidos ar tiesiog nekokybiškas savivaldybės bendrovės darbas.

Krantinėje tarp Lietuvos edukologijos universiteto ir „Barclays“ dangoraižio net karšiausią dieną telkšo pelkė, tiksliau – dvi. Šioje vietoje per naujai paklotą krantinės dangą į Nerį nuolat bėga neaiškios kilmės žalios spalvos vanduo. Jis nuo kalno į upę per taką teka jau dvejus metus. Nors Vilniuje dvi pastarąsias savaites nelijo, o dienomis plieskė 25–29 laipsnių karštis, pažaliavusi pelkė ant rekonstruoto tako neišdžiūvo.

Kad šioje Neries krantinės dalyje padaryta projektinių klaidų, buvo matyti dar 2016 metais, kai vyko rekonstrukcija. Bala čia telkšojo ir iki tol, kol imtasi darbų, ir klojant žvyro pamatą. Nepaisydami to statybininkai ant drėgnos žemės pylė žvyrą, paskui ant šlapio žvyro klojo betono plyteles. Kodėl jie nesikreipė į projektuotojus ar į „Vilniaus vandenis“, kad trykštantis vanduo būtų nukreiptas į Nerį požeminiu taku, lieka paslaptis.

Sunkiasi šaltinio vanduo

Vilniaus miesto savivaldybės administracija „Lietuvos žinias“ informavo, kad šioje Neries krantinės vietoje sunkiasi ne kanalizacijos, bet gruntiniai vandenys. „Pernai birželį atlikti bendrovės „Vilniaus vandenys“ mėginių tyrimai patvirtino, jog tai ne kas kita, o šaltinio vanduo“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Gintautas Niaura, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus vadovas. Jis pabrėžė, kad tyrimais nustatyta ir tai, jog dalyje Neries krantinės besisunkiantis vanduo nekelia taršos aplinkai.

Kad rekonstruotoje Neries krantinėje per taką į upę teka gruntiniai vandenys, „Lietuvos žinioms“ patvirtino ir „Vilniaus vandenų“ komunikacijos koordinatorė Jūratė Rupšienė.

G. Niauros teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija jau įpareigojo krantinę tvarkiusią įmonę „Grinda“ užtikrinti, kad gruntiniai vandenys būtų nuvesti po taku ir taip sustabdytas jų tekėjimas per taką. „Šiuos darbus bendrovė įpareigota padaryti dar šią vasarą“, – pridūrė G. Niaura. Neries krantinės tako rekonstravimo darbų garantinis terminas – 5 metai. Krantinę tvarkiusi bendrovė privalo ištaisyti broką savo lėšomis.

Skaičiuoja darbų sąmatą

UAB „Grinda“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Steponavičius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Neries krantinėje tokių vietų, kur trykšta šaltiniai, yra ir daugiau. Atliekant remonto darbus joms buvo skiriama itin daug dėmesio – įrengiami papildomi drenažiniai sluoksniai, taikomi kiti inžineriniai sprendimai. „Prie Lietuvos edukologijos universiteto taip pat paklotas papildomas granito skaldos sluoksnis ir nutiestas drenažinis vamzdis, tačiau šių priemonių, kaip pasirodė, nepakanka. Jau šią vasarą ieškosime kitų inžinerinių sprendimų“, – tvirtino jis.

Pasak E. Steponavičiaus, dabar situaciją Neries krantinėje vertina bendrovės specialistai. „Kokie darbai bus atlikti, kiek jie kainuos, priklausys nuo konkretaus sprendimo“, – pažymėjo Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas.

Savivaldybės valdoma „Grinda“ informavo, kad krantinės rekonstrukcijos projektą rengusiai UAB „Archprojektų valdymas“ pretenzijų neturi.

Nekokybiškai atliko darbus

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad baigus Neries dešiniojo kranto krantinės rekonstrukciją nepasirūpinta sutvarkyti nusileidimo takų, todėl kai kuriose vietose leistis į krantinę pavojinga. Iš senų, aptrupėjusių betono plokščių iki šiol kyšo geležiniai strypai ir kelia pavojų praeiviams.

Be to, naujos plytelės krantinėje paklotos palikus kelių dešimtmečių senumo bortelius, kurių kampai byra. Vietomis jų net nėra, todėl kai kur plytelės jau išsiklaipė, nors nuo rekonstrukcijos pabaigos nepraėjo nė metai.

Neries upės krantinių atnaujinimo projekto grupės vadovas Martynas Marozas „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad nusileidimo takai nebuvo rekonstruojami kartu su krantine, nes tuo metu dar buvo nebaigtas rengti techninis projektas ir visus darbus būtų reikėję atlikti iš naujo. „Bet kokios investicijos į nusileidimo takų tvarkymą atrodė netikslingos, todėl pirmiausia nuspręsta remontuoti apatinę Neries krantinės dalį, o paskui imtis nusileidimo takų rekonstrukcijos, pritaikant juos žmonėms su negalia. Nutarta palaukti, kol bus parengtas techninis projektas, gauta ES lėšų, ir tik tuomet kapitaliai tvarkyti nusileidimus“, – dienraščiui dėstė jis.

Savivaldybės atstovas informavo, kad nusileidimo takus, nuo viršutinės iki apatinės terasos, kartu su šlaitais, laisvalaikio zonomis, prieplaukomis ir dviračių takais planuojama atnaujinti iš struktūrinių ES fondų lėšų. Projekto vertė – daugiau kaip 10 mln. eurų, didžioji dalis lėšų – iš ES integruotų teritorijų vystymo programos.

Sutvarkyti Vilniuje Neries krantinę ir rekonstruoti viešąsias erdves numatyta iki 2020 metų. Abiejose upės pusėse ketinama įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, terasas, šlaitus ir apšvietimą, vietas sezoninėms lauko kavinėms, lietaus nuotekų surinktuvus, sutvarkyti želdynus, demontuoti dalį betoninių plokščių, atnaujinti aktyvaus laisvalaikio zoną.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"