Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Miškas valstybei galėtų uždirbti daugiau

 
2016 11 11 6:00
Lietuvoje yra apie 200 tūkst. miško savininkų, kurie valdo vidutiniškai po 3,3 ha įvairaus brandumo miško - pavienės smulkios miško valdos sudaro ketvirtadalį privataus masyvo ir nyksta be naudos.
Lietuvoje yra apie 200 tūkst. miško savininkų, kurie valdo vidutiniškai po 3,3 ha įvairaus brandumo miško - pavienės smulkios miško valdos sudaro ketvirtadalį privataus masyvo ir nyksta be naudos. rom

Miškas laikomas didžiausiu Lietuvos gamtos turtu – miškai dengia trečdalį šalies teritorijos, o valstybei priklausantys miškai vertinami daugiau kaip 2,3 mlrd. eurų. Bet valstybės biudžetą šis turtas kasmet papildo vos keliasdešimt milijonų eurų. Kaimynių šalių pavyzdžiai rodo, kad Lietuvos miškuose galėtų būti ūkininkaujama racionaliau ir pelningiau.

Lietuvos miškingumas sudaro 33,5 proc. visos sausumos teritorijos. Praėjusių metų duomenimis, daugiau kaip pusę visos miško žemės sudarė valstybiniai miškai – 1084,5 tūkst. ha, privatūs – 866 tūkst. hektarų.

Kaip žinoma, valstybinius miškus valdo 42 urėdijos. Statistikos departamento duomenimis, šiemet pirmąjį pusmetį urėdijos gavo beveik 80 mln. eurų pajamų. Visų urėdijų EBITDA (neatskaičius mokesčių, nusidėvėjimo ir palūkanų) šiemet yra 9,08 mln. eurų, o grynasis pelnas – 4,94 mln. eurų.

Informacijos apie privačių miškų savininkų pajamas nėra. Mat Lietuvoje yra apie 200 tūkst. miško savininkų, kurie valdo vidutiniškai vos po 3,3 ha įvairaus brandumo miško, kurį kerta tik tada, kai finansiškai apsimoka. Pavyzdžiui, šiuo metu beveik nekertama, nes privatūs savininkai suvokia, kad medienos kaina per žema.

Spalio pabaigoje Valstybės įmonių koordinavimo centro parengtoje valstybės valdomų įmonių pirmojo pusmečio ataskaitoje nurodyta, jog šių metų pirmąjį pusmetį urėdijos pardavė 12 proc. lietuviškos medienos daugiau negu prieš metus, o pelno uždirbo 1,2 proc. mažiau, nes vidutinė parduotos apvaliosios medienos kaina šiemet sumažėjo 7,6 proc. – iki 37,6 euro už 1 kubinį metrą (pernai buvo 40,7 euro).

Apvalioji mediena valstybinėms urėdijoms uždirba pagrindines pajamas. Šių metų pirmąjį pusmetį šios pajamos sudarė 91,2 proc. visų pajamų.

Beveik pusė – valstybės nuosavybė

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) nuo 2011-ųjų skelbia indeksuotą Lietuvos miškų vertę. Ją nustatant atsižvelgiama ir į žemės, ir į augalų vertę. Pernai, VMT duomenimis, valstybei priklausantys miškai buvo verti 2,32 mlrd. eurų. Tačiau finansinėje urėdijų apskaitoje šių duomenų nėra.

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad miškų urėdijoms valstybės turtas perduotas valdyti patikėjimo teise. „Vadovaujantis Miškų įstatymo nuostata (ji įsigaliojo šių metų spalio 1 dieną) valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) vertė apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika ir buhalterinėje apskaitoje registruojama vadovaujantis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, kuris taikomas tik biudžetinėms įmonėms, o miškų urėdijos – valstybės įmonės ir bus registruojama miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos buhalterinėje apskaitoje“, – teigė A. Vancevičius.

Valstybės turtą valdančios 42 urėdijos valstybės biudžetą papildo keliomis dešimtimis milijonų eurų per metus. Pavyzdžiui, A. Vancevičiaus teigimu, 2015 metais miškų urėdijos gavo 157,8 mln. eurų pajamų. Visų rūšių mokesčiai, įskaitant gyventojų pajamų, socialinio draudimo mokesčius bei PVM, nuo šių pajamų sudarė 41,9 procento. Vadinasi, pernai miškų urėdijos valstybės biudžetui pervedė 66,1 mln. eurų minėtų mokesčių. Be to, valstybei tenka dalis pelno mokesčio bei dividendų. Valstybė yra vienintelė urėdijų akcininkė.

Pirmąjį šių metų pusmetį urėdijos, gavusios 79,99 mln. eurų pajamų, valstybei turėjo pervesti 33,51 mln. eurų įvairių mokesčių.

Pasak A. Vancevičiaus, 2015 metais miškų urėdijose dirbo 1969 specialistai, jų darbo užmokesčio fondas sudarė 20,9 mln. eurų. Vadinasi, jų vidutinis darbo užmokestis siekė 885 eurus. Tačiau iš viso darbuotojų šio kovo pabaigoje valstybiniuose miškuose buvo 3725.

A. Vancevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad 2015 metais miškų urėdijos pardavė 3,7 mln. kub. m medienos, apie 12 proc. jos eksportavo. „Eksportą daugiausia sudaro mediena, kuri neperdirbama Lietuvoje“, – tvirtino Generalinės miškų urėdijos vienas vadovų.

Itin smulkūs privatūs savininkai

Didžioji bėda, dėl kurios valstybė iš miškų gauna perpus mažiau pajamų, negu galėtų, yra smulkios privačios valdos, tuo įsitikinęs Lietuvos privačių miškų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas.

Iki 0,5 ha miško Lietuvoje valdo 62 tūkst. savininkų. Jų valdos sudaro 25 proc. visų privačių šalies miškų.

Savininkų, valdančių daugiau kaip po 500 ha miško, Lietuvoje yra 43 iš visų 247 tūkst. privačių savininkų.

Dar yra 80 tūkst. savininkų, mišką valdančių jungtinės nuosavybės teise. Jų valdos dydis yra vidutiniškai 3,35 hektaro. Tiesa, dažnu atveju smulkios miško valdos yra didesnės, bet nemažai privataus miško valdoma kelių šeimos narių bendra nuosavybe, todėl statistikoje valdos dydis dalomas iš šeimos narių skaičių.

Vis dėlto dauguma miško savininkų ūkinės veiklos miškuose nevykdo. Yra apskaičiuota, kad privatus savininkas mišką kerta kartą gyvenime. Aktyvių miško savininkų yra penktadalis.

Statistinis miško savininkas yra toli nuo miško gyvenantis miestietis. Jis į savo valdą atvyksta nebent pagrybauti, bet miško darbų nevykdo, ir nekerta, ir neatsodina, o tik saugo savo nykstantį mišką, kuris iš tikrųjų kasmet vis labiau pūva, ir kuo toliau, tuo mažiau uždirbs.

Veiklą stabdo mokesčiai

Pasak A. Pivoriūno, urėdijų sąlygos ūkininkauti miške yra gerokai geresnės, negu jos sudarytos privatiems miško savininkams. Mat, panašiai kaip pieno ūkyje, geriausią kainą už medieną gauna stambiausi savininkai. Jiems sudėtingiau ir tvarkyti, ir kirsti mišką, nes mažame plote ir miško technikai nėra ko veikti, ir užsakyti miškavežį dėl 10–20 rąstų per brangu.

Pasak asociacijos vadovo, pastaruoju metu atsirado smulkių savininkų, kurie kooperuojasi sujungdami gretimas valdas, kai reikia atlikti miško darbus.

Skandinavišką ūkininkavimo pavyzdį ir Lietuvoje jau demonstruoja kelios didesnius plotus supirkusios bendrovės – „Timbex“, „Baltforos miškai“, „Miško draugas“, „Dzūkijos miškas“, „Aukštaitijos šilas“ ir panašios.

„Visišką ekonominį neišprusimą Seimas pademonstravo įvesdamas vadinamąjį miško kelių mokestį – 5 proc. nuo pajamų už parduotą medieną, todėl pardavęs medieną, privatus savininkas valstybei turi atiduoti 20 proc. pajamų, įskaitant 15 proc. pajamų mokestį“, – teigė A. Pivoriūnas. Mokesčiai esą stabdo tiek miško kirtimą, tiek jo atsodinimą, kaip ir visą veiklą miške.

Anot jo, dėl to privačių miškų kirtimai sumažėjo 35 procentais. Tai reiškia, kad užuot aprūpinus Lietuvos įmones lietuviška mediena apie milijoną kubinių metrų jos tenka importuoti iš Lenkijos ir Baltarusijos, o kirtimo atliekas į Lietuvos katilines vežtis iš Baltarusijos ir Latvijos. A. Pivoriūno teigimu, Latvijoje ir Estijoje pajamų mokestis už parduotą medieną yra 10 proc., nėra kitų mokesčių, todėl šių valstybių miško savininkai moka perpus mažesnius apyvartos mokesčius.

Išeitis – konsolidavimas

Jau nekyla ginčų, kad geriausiai tvarkyti miško valdas gali stambūs savininkai, todėl manoma, kad geriausias būdas gauti iš miško naudos būtų šio turto konsolidavimas į bent 100–200 ha privačias valdas.

„Didžiausios bėdos Lietuvoje buvo užprogramuotos vykdant žemės reformą, įteisinus sklypų kilnojimą ir keitimą į miško sklypus, – aiškino A. Pivoriūnas. – Miškai pūva netvarkomi. Prireiks dar ne vieno dešimtmečio, kol privatūs miškai galės duoti apčiuopiamą naudą.“

Latvijoje ir Estijoje, kur beveik trigubai stambesnės privačios miško valdos nei Lietuvoje, miško savininkais vis dažniau tampa įmonės. Didesnės valdos leidžia veiklą vykdyti efektyviau.

Antai Estija nuo pat nepriklausomybės atkūrimo ėmė aktyviai skatinti užsienio investicijas, tad miškų įmonėms, kaip ir kitoms, nėra taikomas pelno mokestis. Valstybei patogiau vykdyti miškų ūkio valstybinę kontrolę, kai privatų mišką valdo ne fizinis asmuo, o įmonė.

A. Pivoriūno nuomone, Lietuvoje nėra ekonominių svertų, kuriais kapitalas būtų skatinamas imtis miško valdų konsolidavimo į stambesnius darinius. Juk miško sklypo savininkas fizinis asmuo Lietuvoje gali tikėtis, kad keli jo valdomi hektarai galbūt kada nors duos naudos, ir už tai nei mokesčių mokėti, nei miško tvarkyti. Tačiau neprižiūrimas, neeksploatuojamas ir vėliau neatsodinamas brandus miškas per keletą metų geriausiu atveju virsta malkomis ir neuždirba pelno nei savininkui, nei valstybei.

Baltijos valstybių ir Švedijos miškai 2015 metais

PozicijaEstijaLatvijaLietuvaBaltijos valstybėsŠvedija
Orientacinė stataus miško su žeme kaina, eur/ha4.0404.1003.7205.200
Vidutinė orientacinė kaina, eurais už kub. m20,51915,545
Vidutinė miško valda, ha993,3535
Valstybės valdomi miškai, proc.3950494617
Savivaldybės, bažnyčios nuosavybė, proc.13815122
Privatūs savininkai, tūkst.60150230440330
Privatūs miškai, dalis, proc.4842364281%
Plotas, mln. ha4,56,56,517,540,7
Pjautinė mediena, mln. kub. m0,620,73,316,2
Miškų plotas, mln. ha2,32,92,17,323,2
Metinė kirtimų apimtis, mln. kub. m71092682
Metinis miško prieaugis, mln. kub. m12241450116
Apvaliosios med. eksportas per metus, mln. kub. m1,73,61,8*7,10,8

Šaltinis: Lietuvos miško savininkų asociacija, Privačių miškų savininkų asociacija

Urėdijų veikla

MetaiPajamos, mln. eurųRealizuota medienos ir nenukirsto miško, tūkst. kub. m
2016 I pusm.79,999n. d.
2015n. d.n. d.
2014165,662n. d.
2013*157,5243386,3
2012146,1713342,2
2011160,1023783,8
2010122,5093650,1
2009102,1493382,9
2008138,2943379,3
2007149,0663863,1

* Iki 2013 m. gautos pajamos perskaičiuotos į eurus pagal Lituvos banko nustatytą ir patvirtintą oficialųjį kursą (1euras = 3,428 lito).

Šaltinis: Valstybės įmonių koordinavimo centras, Statistikos departamentas, LŽ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"