Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Latvių propaganda arba konkurentas „Independence“

 
2018 10 11 6:00
Rygos uoste numatoma pastatyti dvi 20 tūkst. kubinių metrų talpos SGD saugyklas rezervuarus, autodujovežių pakrovimo stotį ir krantinę laivams./
Rygos uoste numatoma pastatyti dvi 20 tūkst. kubinių metrų talpos SGD saugyklas rezervuarus, autodujovežių pakrovimo stotį ir krantinę laivams./ Reuters/Scanpix nuotrauka

Latvijos žiniasklaida praneša, jog ši šalis neva stato nuosavą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, į kurį daugiausia bus tiekiamos rusiškos dujos. Tačiau ekspertai abejoja, ar tokia žinia nėra tik tuščias burbulas. Pranešimas apie terminalo statybos pradžią pagardintas ir kirčiu Lietuvai.

Kalbama, jog Latvija iki šiol neužmiršo nuoskaudos, kad Lietuva, nesitardama su kaimyne, pasistatė SGD terminalą Klaipėdoje, bukai skaičiuodama, jog visos Baltijos šalys bus priverstos juo naudotis, o pelnas byrės tik į Lietuvos kišenę.

Lietuvoje skeptiškai vertinama idėja statyti Latvijoje SGD terminalą, kuris importuotų rusiškas dujas – juk vamzdžiu tiekiamos dujos pigesnės. Be to, esą patys latviai prisipažįsta esantys patenkinti, kad lietuviai pasistatė terminalą, nes latviai gali iš jo pirkti suskystintas dujas, kai jos pigesnės negu „Gazprom“, o visą terminalo išlaikymą apmoka Lietuvos vartotojai.

Propagandos kvapelis

Rusų kalba leidžiamas Latvijos naujienų portalas „Vesti.lv“ šių metų spalio 2 dieną paskelbė, kad Latvija statys nuosavą suskystintų gamtinių dujų terminalą. Portalas teigia, esą ši naujiena sugriaudėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tiesa, nepranešama, kur ji buvo paskelbta. Tekste apskritai mažai faktinės informacijos: neminimos įmonės, kurios statys terminalą, kur jis bus statomas, koks jo pajėgumas, kokia bendra investicijų vertė.

„Latvija nutarė neatsisakyti rusiškų dujų ir pradeda statyti nuosavą terminalą, kuris priimtų suskystintas gamtines dujas (SGD), nepaisant to, kad regione jau yra toks terminalas. Tik jis yra Klaipėdoje, Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuva, kaip žinoma, nenori turėti reikalų su Rusija, ypač nieko, kas susiję su rusiškomis dujomis. Latvija suskaičiavo visus „už“ ir „prieš“ ir nutarė taip nesielgti. Terminalas išaugs per rekordinį terminą, vos per dvejus metus“, – rašo „Vesti.lv“.

Pasak leidinio, į Latvijos infrastruktūrą pasirengę investuoti Rusijos verslininkai. Jie statytų dujų paskirstymo stočių tinklą autodujovežiams ir elektros jėgainę, kuri veiks degindama suskystintas dujas. Leidinys nenurodo, kas tie verslininkai.

Grėmės neįžvelgia

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė AB „Klaipėdos nafta“ žinią iš Latvijos vertina atsargiai. „Lietuvos žinioms“ atsiųstame atsakyme bendrovės komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė teigė, jog tai greičiausiai mažos apimties projektas, panašus į „Klaipėdos naftos“ turimą SGD paskirstymo stotį Klaipėdoje.

„Apie jūsų minimą projektą informacijos viešojoje erdvėje beveik nepateikiama, todėl sudėtinga jį vertinti ir komentuoti. Iš to, kiek informacijos matoma, galima suprasti, kad tai turėtų būti mažos apimties projektas, skirtas nuo dujotiekio nutolusiems regionams aprūpinti dujomis – panašią funkciją atlieka „Klaipėdos naftos“ SGD paskirstymo stotis Klaipėdoje“, – aiškino O. Barkauskaitė.

Tokių projektų plėtojimas, jos nuomone, iš esmės atitinka bendras pasaulines tendencijas ir prognozes apie nuosekliai ateityje augantį SGD vartojimą. „Latvija šiuo atveju yra ne išimtis, o planuojama tokio projekto veikla atitiktų tai, ką jau daro kitos įmonės Baltijos regione, tarp jų ir „Klaipėdos nafta“, – tikino O. Barkauskaitė.

Rygos uoste numatoma pastatyti dvi 20 tūkst. kubinių metrų talpos SGD saugyklas rezervuarus, autodujovežių pakrovimo stotį ir krantinę laivams./Marines.mil nuotrauka
Rygos uoste numatoma pastatyti dvi 20 tūkst. kubinių metrų talpos SGD saugyklas rezervuarus, autodujovežių pakrovimo stotį ir krantinę laivams./Marines.mil nuotrauka

„Kalbos atgyja nuo 2009 metų“

Energetikos ministerija taip pat rimčiau nevertina Latvijos žiniasklaidos informacijos. „Lietuvos žinios“, be kita ko, klausė, ar „Vesti.lv“ paskelbta informacija apie Latvijoje per dvejus metus iškilsiantį SGD terminalą galėtų būti priskirtina „fake news“ kategorijai. Taip pat prašėme patvirtinimo, kad Latvija kada nors oficialiai ar neoficialiai yra išsakiusi „nuoskaudų“ dėl neva Lietuvos sulaužytų pažadų bei komentaro, ar būsimo SGD terminalo Latvijoje statyba gali būti priežastis, lėmusi, kad Latvija kurį laiką stabdė Baltijos šalių susitarimą dėl bendros SGD rinkos.

„Energetikos ministerija niekaip nevertina jūsų minėtos publikacijos ir joje pateiktos informacijos. Verta priminti tik tai, kad kalbos ir idėjos apie panašius projektus kas tam tikrą laikotarpį atgyja jau nuo kokių 2009 metų. Be to, pažymėtina, kad Baltijos šalių energetikos ministerijos turi periodiškai vykstančių bendradarbiavimo formatų, tačiau konkrečiai apie SGD terminalą Latvijoje pastaruoju metu nebuvo kalbama“, – dienraščiui teigė energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Tiektų rusiškas SGD iš Suomijos?

„Lietuvos žinias“ nustebino skelbiama informacija, kad į SGD terminalą Latvijoje bus tiekiamos ir SGD iš Rusijos. Ar Rusija turi nuosavų suskystintų dujų? „Taip, turi“, – dienraščiui paaiškino dujų prekybos įmonės „Achema Gas Trade“ generalinis direktorius Gediminas Vasauskas. Pasak jo, jau pradėjo veikti SGD skystinimo terminalas „Yamal LNG“, o šio SGD terminalo didžiausia SGD tiekėja yra kita Rusijos kompanija „Novatek“. Greitai pradėsiantis veikti SGD terminalas Suomijos įlankoje priklausys „Gazprom“. Taip pat „Gazprom“ turi kelis SGD skystinimo terminalus Tolimuosiuose Rytuose – Sachaline.

„Todėl teoriškai, jeigu pradėtų veikti Latvijos importo SGD terminalas, ekonomiškiausia kompanijai „Gazprom“ būtų pristatyti SGD iš Suomijos įlankos. Bet vėlgi, į Latviją ateina gamtinių dujų vamzdynas iš Rusijos, jis priklauso kompanijai „Gazprom“. Bet kam tada „Gazprom“ importuoti SGD į Latviją, kuri gauna „Gazprom“ dujas vamzdžiais ir per juos yra daug pigiau transportuoti dujas“, – svarstė pašnekovas.

Estija, pasak jo, taip pat beveik visas dujas gauna iš „Gazprom“, kartais per tarpininkus.

G. Vasauskas atsisakė prognozuoti, ar iš dalies rusiško kapitalo lėšomis pastatytas SGD terminalas galėtų ateityje sudaryti konkurenciją Klaipėdos įrenginiui. Atsakyti į klausimą, pasak jo, neįmanoma, neturint informacijos, kokį finansavimo modelį Latvija rengia, kaip užtikrins dujų srautą, koks bus išdujinimo mokestis ir panašiai.

Skultės terminalas galės pasiūlyti gerokai mažesnę išdujinimo kainą negu Klaipėdos SGD terminalas./Reuters/Scanpix nuotrauka
Skultės terminalas galės pasiūlyti gerokai mažesnę išdujinimo kainą negu Klaipėdos SGD terminalas./Reuters/Scanpix nuotrauka

Latvių išlaidas apmoka lietuviai

Profesorius Vidmantas Jankauskas, tarptautinis energetikos ekspertas, „Lietuvos žinioms“ teigė nieko negirdėjęs apie planus statyti Latvijoje SGD terminalą privačiomis lėšomis. „Prieš dvi savaites buvau užsienyje kartu su Latvijos Komunalinių paslaugų reguliavimo komisijos (reguliuoja energetiką, ryšius, transportą) pirmininku Rolandu Irkliu. Daug kalbėjomės apie Latvijos energetiką, tačiau jis nė žodžiu neužsiminė, kad kas planuotų tokį SGD terminalą. Jis kaip tik juokėsi, kad latviai labai patenkinti, jog lietuviai pasistatė terminalą, nes latviai gali iš jo pirkti suskystintas dujas, jei tik jos pigesnės negu iš „Gazprom“ vamzdžio, o visą terminalo išlaikymą apmoka Lietuvos vartotojai“, – juokavo profesorius.

Ekspertas yra skeptiškos nuomonės apie galimą Latvijos terminalo konkurenciją su Klaipėda: „Nežinau, kaip jis galėtų konkuruoti su Klaipėdos terminalu, nebent „Gazprom“ parduotų suskystintas dujas iš Jamalo su nuolaida, šiaip Klaipėdos terminale importuotų suskystintų dujų kaina yra nė kiek ne didesnė latviams ar estams, negu būtų Rygoje, ten pastačius terminalą, nes Klaipėdos terminalo išlaikymą apmoka Lietuvos vartotojai. Latvijos ir Estijos vartotojai kartu paėmus suvartoja mažiau dujų negu Lietuvos vartotojai (Latvijos – apie 1,3 mlrd. kub. m, o Estijos – apie 0,5 mlrd. kub. m), tai nežinia, kaip atsipirktų investicija“, – abejonių neslėpė ekspertas.

Latvija gali jausti nuoskaudą

Prof. V. Jankauskas priminė, kad dėl bendro Baltijos šalių terminalo visada vyko diskusija, o ir ekonomiškai daug teisingiau buvo jį statyti Latvijoje, kur yra dujų saugykla. „Manau, latviai tikėjosi, jog lietuviai vadovausis ekonomine logika, tačiau Andriaus Kubiliaus Vyriausybė vadovavosi vien politiniais motyvais ir pasistatė terminalą vieni“, – sakė jis.

V. Jankausko nuomone, Latvija tikriausiai jautė nuoskaudą, kad Lietuva vienašališkai nusprendė statytis SGD terminalą Klaipėdoje, netgi ignoruodama, kad bendram Baltijos šalių terminalui būtų tekusi nemaža Europos Sąjungos parama, o teko statytis vien už savo mokesčių mokėtojų lėšas. „Kadangi elektros jungtis su Švedija buvo nutiesta iš Klaipėdos, tai latviai tikėjosi, kad bendras SGD terminalas bus Latvijoje. Tačiau Latvijos vartotojams, kurie gali nemokamai naudotis Klaipėdos terminalu, sumokėdami tik už dujas ir jų transportavimą, dabartinė situacija netgi geresnė“, – samprotavo jis.

V. Jankauskas įtaria, kad žinia apie SGD terminalo Latvijoje statybą galėjo būti paskelbta prieš rinkimus, norint pritraukti daugiau balsų „Santarvės“ partijai. „Ekonomiškai toks terminalas vargu ar pasiteisintų“, – sakė energetikos ekspertas.

„Skultės terminalas galės pasiūlyti gerokai mažesnę išdujinimo kainą negu Klaipėdos SGD terminalas. Inčukalno saugykla taps pagrindinis regiono dujų infrastruktūros elementas“, – rašoma Europos Komisijos tinklalapyje

Žada žemiausias kainas

Europos Komisijos (EK) tinklalapyje, kuriame pristatomi Europos Sąjungoje vykdomi investiciniai projektai, Latvijos SGD terminalui suteiktas „EIPP-20160196“ numeris. EK svetainėje skelbiama, kad minimo projekto tikslas – pastatyti Skultėje žemų kainų SGD importo terminalą, vamzdynu sujungtą su Inčukalno požemine dujų saugykla.

Skultės SGD projektą sudarys plaukiojantis terminalas su išdujinimo įranga (FRU), švartavimo krantine ir SGD iškrovimo įranga, kurią su Skultės uostu jungs po jūra ir vandeniu nutiesti vamzdynai. Terminalas galės priimti SGD laivus, išdujinti ir tiekti dujas vamzdynais į Inčukalno saugyklą. Nurodoma, kad projektą, kurio vertė – 150 mln. eurų, valdys ne vienas akcininkas ir kad pajamos bus reguliuojamos. Terminalo statyba truks dvejus metus, o investicijos atsipirks per 11 metų.

Teigiama, kad Skultės terminalas neturės dujų saugyklų, o jos dažnai sudaro iki 70–80 proc. terminalo kainos. Projekto kainą gerokai sumažins tarp terminalo ir Inčukalno nutiesta povandeninė ir antžeminė dujų jungtis. Dėl mažų kapitalo investicijų išdujinimo tarifas esą bus žemiausias visame Baltijos jūros regione.

„Skultės terminalas galės pasiūlyti gerokai mažesnę išdujinimo kainą negu Klaipėdos SGD terminalas. „Balticconnector“ (dujų jungtis tarp Suomijos ir Estijos – red.) lems, kad Inčukalno saugykla taps pagrindinis regiono dujų infrastruktūros elementas. Tai gerokai padidins Skultės terminalo efektyvumą“, – rašoma EK tinklalapyje. Taip pat pažymima, kad jau baigtos konsultacijos su vietos valdžia ir gautas SEB banko sprendimas.

EK kartu atkreipia dėmesį, jog neatsako už skelbiamos informacijos tikslumą bei neteikia jokių garantijų dėl teikiamų duomenų. Tai esą laisvas vertimas į anglų kalbą iš originalaus latviško teksto, jį atliko EK vertėjai.

Pagal viešai prieinamą informaciją atrodo, kad Rygos uoste būtų statoma SGD laivų švartavimo krantinė, o Skultės uoste – autodujovežių pakrovimo stotis.

1937 metais prezidento Karlio Ulmanio dekretu Skultėje pradėtas statyti vienas moderniausių to meto žvejybos uostų. 1939 metais K. Ulmanis jį iškilmingai atidarė. Sovietmečiu iki 1990 metų uostas buvo apleistas ir nenaudojamas. Jame švartavosi tik maži žvejų laiveliai.

1996 metais pradėjo darbą Skultės terminalas, statoma infrastruktūra bei pradedama krovinių krova. Šiuo metu Skultės terminalas yra ketvirtas pagal krovos dydį uostas Latvijoje. Į uosto infrastruktūrą investuota apie 11 mln. eurų privataus kapitalo lėšų.

Skultės uosto tinklalapyje skelbiama, kad patogiausias būdas pristatyti krovinius į terminalą – juos vežti autotransportu, nes terminalas yra šalia „Via Balticos“ greitkelio, nuo Rygos jį skiria 50 kilometrų.

Nekonkuruos su Klaipėda

„Lietuvos žinios“ raštu kreipėsi į Latvijos Respublikos ekonomikos ministeriją prašydamos patvirtinti, kad SGD terminalas Latvijoje tikrai bus pastatytas per dvejus metus ir kad gali sudaryti rimtą konkurenciją Lietuvai. Šios ministerijos atstovė dienraščiui atsakė, jog detalios informacijos apie projektą neturi. „Kadangi Latvijos ekonomikos ministerija nedalyvauja projekte, kuris plėtojamas išimtinai privačių investuotojų, negalime oficialiai patvirtinti jokios informacijos apie šį projektą“, – teigė Latvijos ekonomikos ministerijos Viešųjų ryšių departamento vadovė Evita Urpena.

Su „Lietuvos žiniomis“ ji pasidalijo žiniomis, jog, pagal viešai skelbiamą informaciją, Rygos uoste naują projektą plėtoja bendrovė SIA „Kundziņsalas Dienvidu projekts“. Numatoma pastatyti dvi 20 tūkst. kubinių metrų talpos SGD saugyklas rezervuarus, autodujovežių pakrovimo stotį ir krantinę laivams Rygos uoste. Projekto vykdytojas planuoja baigti projektą maždaug per dvejus metus.

E. Urpana pareiškė, kad būsimasis SGD terminalas Rygoje nesudarys konkurencijos Klaipėdos įrenginiui. Vis dėlto ji nesutiko „Vesti.lv“ informacijos apie Latvijos terminalą, kuris neva statomas kaip prieš Lietuvą nukreiptas energetikos projektas, priskirti „fake news“ (melagingų žinių) kategorijai. „Ekonomikos ministerija tiki, kad portalo publikuota informacija yra kitų žiniasklaidos priemonių paskelbtos informacijos interpretacija, ir kaip tokia negali būti vertinama kaip visiškai tiksli“, – teigė E. Urpana.

Buvęs ambasadorius: Lietuva apgavo Latviją

Buvęs Lietuvos ambasadorius Rygoje Antanas Valionis šiemet išleistoje knygoje „Politikos sūpuoklės“ rašo, kad SGD terminalas šalia Klaipėdos atsirado sulaužant kaimynams duotą pažadą. Lietuva esą buvo pažadėjusi Latvijai paremti jos siekį tokį terminalą statyti šalia Rygos.

Anot buvusio diplomato, per Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio vizitą Lietuvoje 2009 metais „pavyko sutarti, kad elektros jungtis į Švediją eis iš Klaipėdos, o mes mainais padėsime latviams gauti iš ES maždaug 45 mln. eurų jų vakarinės dalies elektros tinklams sustiprinti ir drauge už Briuselio pinigus statysime bendrą regiono suskystintų gamtinių dujų terminalą šalia Rygos“.

„Tačiau Klaipėdoje pasistatėme didžiulį terminalą, kurio pajėgumai gerokai viršija Lietuvos poreikius, ir antro Baltijos regionui jau nereikia. Santykius su kaimynais sugadinome ilgam“, – rašo A. Valionis.

Jo nuomone, latvių interesus ignoruojanti energetikos politika buvo premjero Andriaus Kubiliaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės klaida.

Šaltinis: BNS

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"