Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Automobiliai iš JAV per Lietuvą gabenami vokiečiams

 
2018 04 19 10:40
Atsivežti automobilį iš JAV labiausiai apsimoka tiems, kurie nori prabangesnio modelio.
Atsivežti automobilį iš JAV labiausiai apsimoka tiems, kurie nori prabangesnio modelio. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje aktyvėja ir keičiasi prekyba iš JAV atplukdytais automobiliais. Anksčiau jie, pasiekę Lietuvą, būdavo parduodami į Rytus, o dabar dažniau ruošiami Vakarų Europos rinkai. Mūsų vairuotojai privengia „amerikonų“, bet juos, „prikeltus“ lietuvių rankomis, noriai perka ir išsiveža vokiečiai.

Iš JAV atgabentus naudotus automobilius parduodantys verslininkai tikina, kad tai saugus būdas pigiau įsigyti prabangią mašiną, ypač jei išmanai, ką perki. Tokie pat modeliai Europoje – gerokai brangesni.

Mašinos iš JAV plaukte plaukia

2017-ųjų liepą aplinkos ministro įsakymu bandyta apriboti galimybes į Lietuvą gabenti smarkiai apgadintas transporto priemones, bet pastaraisiais metais iš JAV importuojamų naudotų automobilių srautas tik didėjo. Tai užfiksavo Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“.

Tikėtina, jog „amerikonų“ importo augimui nemažai įtakos turėjo dolerio kurso euro atžvilgiu pokyčiai – nuo praėjusio pavasario jis smuktelėjo beveik 20 procentų. Tad atitinkamai padidėjo JAV rinkai skirtų europinių lengvųjų mašinų modelių, tokių kaip „Audi“, VW, BMW ir „Volvo“, patrauklumas.

Bendrovės „Kauno TAC“ vadovas Gintaras Ciegis konstatavo, kad didesnė dalis iš JAV atgabenamų naudotų automobilių yra santykinai geros būklės. „Esminis skirtumas, lyginant su importu iš Europos šalių, – automobiliai iš Amerikos dažniausiai būna gerokai „jaunesni“, pagaminti prieš 4–5 metus, ir mažesnės ridos. Be kita ko, ji neklastojama. Tuo metu iš ES įvežamų nenaujų mašinų vidutinis „amžius“ svyruoja apie 12 metų“, – kalbėjo jis.

„Amerikonus“ į Lietuvą importuojantys verslininkai, anot pašnekovo, pastaraisiais metais vengia vežti itin smarkiai avarijose apgadintus automobilius. Jų remontas dėl brangstančios darbo jėgos ir kvalifikuotų meistrų deficito tampa neracionalus. Perpardavėjai ieško automobilių, kurių grąžinimas į eismą ilgai neužtruktų ir nebūtų pernelyg komplikuotas.

Perka prabangesnius

Verslininkas Donatas (pavardė redakcijai žinoma) naudotus automobilius iš JAV į Lietuvą gabena apie 10 metų. Didžiąją dalį Lietuvoje suremontuotų šių mašinų jis išveža į Vokietiją – Lietuvos rinkai palieka labai mažai. Vokietiją Donatas renkasi todėl, kad šioje šalyje esą tiesiog lengviau parduoti automobilius. Tiesa, „tikri“ vokiečiai, kaip sako verslininkas, naudotų transporto priemonių neperka – jas renkasi „kiti“ šios valstybės gyventojai.

Donatas iš JAV plukdo santykinai apynaujus automobilius, nes gabenti senesnius nei 5 metų nelabai apsimoka. „Kai mašina – vos metų, susidaro didelis kainos skirtumas tarp naujo ir truputį naudoto automobilio“, – teigė pašnekovas.

Skaitydamas skelbimus jis mato, jog automobilių iš JAV pasiūla Lietuvoje padidėjusi. Donato įsitikinimu, taip yra dėl to, kad pirkėjai vis dažniau susigundo galimybe įsigyti santykinai naują prabangią mašiną už gerą kainą. Bet jei domina vidutinės klasės automobilis, jį labiau apsimoka vežtis iš arčiau – iš Europos.

„Lietuvoje gausėja naujesnių, prabangesnių automobilių iš JAV – lietuviams jie tampa įperkami. Pavyzdžiui, 2016 metų BMW X5, atvežtas iš JAV, kainuoja iki 40 tūkst. eurų, o iš Europos – ne mažiau kaip 60 tūkst. eurų“, – lygino verslininkas.

Jo manymu, kainų skirtumas atsiranda ir dėl to, kad JAV taikoma klientui labai palanki draudimo sistema. „Lietuvoje draudikai vis didina draudimo įmokas, tačiau įvykus avarijai, kai reikia tvarkyti automobilį, visaip bando apgauti draudėją: skelbia įvykį buvus ne draudiminį arba apskaičiuoja juokingą žalos sąmatą ir pan. Per eismo įvykį sugadintą naują mašiną draudikas siūlo remontuoti ir važinėti ja toliau. JAV už sudaužytą naują – metų ar dvejų – automobilį draudimo bendrovė sumoka klientui visą sumą, o pati parduoda jį aukcione už didžiausią pasiūlytą kainą“, – pasakojo Donatas.

Verslininkas tvirtino girdėjęs, jog amerikiečiai net piktnaudžiauja palankia draudimo sistema – imituoja mašinų gedimus arba, pavyzdžiui, skendimą. Tad aukcione parduodamas naudotas automobilis gali būti beveik nepažeistas. „Pavyzdžiui, skendusiu automobiliu laikomas ir toks, kurio stogdangis liko atidarytas lyjant. Tokiu atveju savininkui išmokama visa draudimo išmoka, o automobilis parduodamas aukcione“, – aiškino Donatas.

Anot jo, vežti į Lietuvą naudotus automobilius iš JAV palankiau negu iš Europos, nes jų rida paprastai būna mažesnė. „Joks vokietis be priežasties neparduos 1–2 metų senumo automobilio, kurio rida tesiekia 50 tūkst. kilometrų, nebent būtų patekęs į didelę avariją. Jų 2–3 metų mašinos būna nuvažiavusios ir 300 tūkst. kilometrų. Baltijos šalių gyventojai nusiperka tokį automobilį, o tada vargsta jį remontuodami“, – dalijosi patirtimi pašnekovas.

Pavojus užkibti ant kabliuko

Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Milius padidėjusią mašinų iš JAV paklausą sietų su ribojimų dyzeliniams automobiliams baime. Anksčiau dauguma iš užsienio atvežtų automobilių buvo dyzeliniai, nes lietuviai vertino jų ekonomiškumą. Tačiau žinios apie kai kurių šalių planus taikyti apribojimus tokioms transporto priemonėms arba kai kurių miestų norą uždrausti jų įvažiavimą lietuvius išgąsdino.

„Iš Europos vežėme dyzelinius automobilius, nes jie anksčiau buvo populiaresni, o iš JAV daugiausia gabenome benzininius – ten dominuoja tokie automobiliai. Kadangi dabar vengiama pirkti dyzelius, mašinos iš JAV tapo paklausesnės. Juk daug alternatyvų neturime“, – dėstė V. Milius.

Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad pirkti naudotą automobilį visuomet rizikinga, ypač jeigu jo kaina „stebuklingai gera“. „Istorijų būna labai įvairių. Blogiausia, kai automobilis sudaužytas taip, tarsi jau ir nebėra galimybių prikelti jo antram gyvenimui, tačiau mūsų auksarankiai vis tiek tai padaro. Įmanoma suremontuoti bet kokią mašiną, kaip ir pagaminti „nuo nulio“. Tik kyla klausimas, ar tai saugu, ar neapsimoka. Tokie „negyvi“ automobiliai suremontuojami, prikeliami ir paleidžiami į rinką – į kelius. Bet jiems vėl patekus į avariją, pasekmės būna labai liūdnos. Jau nekalbu apie gedimus, kurie nuolat vargina savininkus ir brangiai kainuoja, – kalbėjo V. Milius. – Stebuklingai gera kaina man keltų nerimą, ieškočiau paslėptos priežasties. Jei perki neadekvačiai pigų daiktą, ypač naudotą, susiduri su rizika po kurio laiko patirti daug išlaidų.“

Verslininkas Donatas neslėpė, kad JAV aukcionuose iš tiesų galima įsigyti ir vos kosmetiškai aptvarkytų automobilių. Pavyzdžiui, sudaužytai mašinai sumontuojamas kitas variklio dangtis arba sparnas, o nuotraukose šie defektai paslepiami. Kartais ir „skenduoliai“ sutvarkomi tik išoriškai – tada paslėpti gedimai ima lįsti vėliau. Norėdamas išvengti tokių apgavysčių, Donatas naudotus automobilius perka tik iš draudimo įmonių. „Jei parduoda tarpininkas, o ne draudimo bendrovė, galima tikėtis šunybės – automobilis greičiausiai suremontuotas pigiai ir nekokybiškai“, – neslėpė pašnekovas.

Tenka pritaikyti Europai

V. Milius taip pat įspėjo, kad tam tikri JAV ir Europos rinkoms skirti modeliai gali būti nevienodi, todėl juos tenka perdaryti. Jei modelis paplitęs Europoje, tai padaryti nei sunku, nei brangu – detalių netrūksta. Sunkiau, kai mašinos modelis ne itin populiarus Senajame žemyne. „Jei, pavyzdžiui, iš JAV atsivežei „Passat“, kurių visur pilna, pakeisti raudonus užpakalinius žibintus į geltonus europinius nebus vargo. Bet tam tikrų modelių, kurių Europoje yra mažai, kartais net neįmanoma perdaryti“, – sakė jis.

JAV ir Europoje gali skirtis tų pačių modelių mašinų kėbulo detalės, elektronika, pakabos, net stabdžiai. Tiesa, jų nebūtina modifikuoti pagal europietiškus standartus. Tačiau verslininkas Donatas tikino, kad JAV rinkai pritaikyti automobiliai pernelyg nesiskiria nuo Europos rinkai skirtų mašinų. Kai kuriais atvejais tie skirtumai lemia tik komfortą, o kitais – amerikietiški standartai vartotojui net naudingi.

„Pavyzdžiui, oro pagalvių standartas JAV dar aukštesnis. O kad stabdžių sistemos prastesnės – nesąmonė. Techniniai automobilių iš JAV parametrai neretai yra geresni, komplektacija – irgi. Beje, tai ir traukia vokiečius pirkti šiuos automobilius. Europoje komplektuojami būtiniausi pagrindiniai dalykai, o JAV – daugiau prabangos, daugiau pranašumų“, – tvirtino pašnekovas.

Parduoda Vakaruose

Klaipėdos teritorinės muitinės duomenimis, 2017 metais per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą į laisvą apyvartą buvo išleista beveik 14 tūkst. lengvųjų automobilių, o laikinojo įvežimo perdirbti procedūra įforminta daugiau kaip 1,3 tūkst. automobilių, atplukdytų laivais iš JAV.

2017 metais per Klaipėdos uostą į laisvą apyvartą buvo išleista beveik 14 tūkst. lengvųjų automobilių, atplukdytų laivais iš JAV, o laikinojo įvežimo perdirbti procedūra įforminta daugiau kaip 1,3 tūkst. mašinų.

Kaip aiškino Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Vitas Volungevičius, šie skaičiai iš esmės atitinka automobilių iš JAV skaičių, nes jų įvežamų mašinų konteineriuose yra 99 procentai. „Vieniems automobiliams (apie 14 tūkst.) įforminamas leidimas į laisvą apyvartą, kitiems (1,3–1,4 tūkst.) – laikinas įvežimas perdirbti, dar kiti automobiliai gabenami į muitinės sandėlius laikinai saugoti. Vis dėlto dauguma atplukdytų mašinų iš karto tranzitu vežamos į kitas šalis“, – vardijo V. Volungevičius.

Importuotojai iki 2016 metų į Klaipėdos uostą iš JAV atgabentiems lengviesiems automobiliams dažniausiai įformindavo laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrą. Tada automobiliai neišleidžiami į laisvą apyvartą, bet remontuojami, o paskui reeksportuojami į trečiąsias šalis, taikant minėtą muitinės procedūrą. Dažniausiai jie buvo išvežami į Rusiją ir NVS valstybes.

2018 metais vyrauja kitokia tendencija: didžioji dalis iš JAV atgabentų automobilių išleidžiami į laisvą apyvartą Lietuvoje ir parduodami Europos Sąjungos gyventojams. Tik maža jų dalis, apie 20 proc., išvyksta į Rusiją ir NVS šalis.

Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje pažymi, kad pastaruoju metu beveik penktadaliu padaugėjo užklausų dėl automobilių, atplukdytų iš JAV, draudimo. Taip pat smarkiai padidėjęs užklausų dėl apgadintų ir suremontuotų mašinų draudimo kiekis. Automobilio draudimo įmoka skaičiuojama ir draudimo kaina priklauso nuo jo techninių duomenų, valdytojų rizikos parametrų – transporto priemonės kilmės šalis neišskiriama. Draudžiami techniškai tvarkingi, o ne „antram gyvenimui prikelti“ automobiliai.

Į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atgabentų konteinerių kiekis

MetaiKonteinerių skaičius*
20176900
20165207
20153923
20147257
20135790

* konteineryje telpa 4 automobiliai

Šaltinis: Muitinės departamentas

Transporto priemonių iš JAV skaičius prieš registraciją

Metai, mėnuoL3 klasės*M1 klasės**
2016 sausis5138
2016 vasaris27172
2016 kovas42184
2017 sausis20239
2017 vasaris42239
2017 kovas87299
2018 sausis20360
2018 vasaris26338
2018 kovas60433

* dviratė transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir/arba maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 50 km/val.

** keleiviams vežti skirta transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui (lengvasis automobilis)

Šaltinis: „Transeksta“

Naudotų automobilių daugėja

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje įregistruota 38,8 tūkst. naujai įvežtų naudotų lengvųjų automobilių – 4,1 proc. daugiau nei 2017 metų sausį-kovą (37,3 tūkst.).

Vidutinis jų „amžius“ – 12,3 metų.

Dyzelinių automobilių dalis – 75 proc. (2017 metų sausį-kovą – 76 proc.).

Šiemet 62,5 tūkst. naudotų automobilių buvo perregistruoti, pasikeitus savininkams, o tai 7,1 proc. daugiau nei pernai pirmąjį ketvirtį. Šių mašinų vidutinis „amžius“ – 15 metų.

Daugiausia įregistruota „Volkswagen“ (2,5 tūkst.), „Opel“ (1,6 tūkst.) ir „Audi“ (1,5 tūkst.) markių automobilių.

Šaltinis: „AutoTyrimai“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"