Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Atvira ekonomika atviresnė ir krizei

 
2018 09 12 6:00
Nerijus Mačiulis:" Žvelgiant į infliacijos, būsto rinkos, paskolų portfelio rodiklius, perkaitimo ženklų Lietuvos ekonomikoje kol kas nėra, išskyrus atlyginimų augimą".
Nerijus Mačiulis:" Žvelgiant į infliacijos, būsto rinkos, paskolų portfelio rodiklius, perkaitimo ženklų Lietuvos ekonomikoje kol kas nėra, išskyrus atlyginimų augimą". "Lietuvos žinių"  archyvo nuotrauka

Ankstesnės ekonominės krizės savaime neleidžia prognozuoti artėjančių kataklizmų, tačiau esama grėsmių, jog pastarąjį dešimtmetį trunkantis ekonomikos ciklas pasibaigs šiurkščiai.

Kaip vieną didžiausių neigiamų faktorių „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis akcentuoja neišmintingą ekonominę politiką – prekybos karus. Pasak jo, Lietuvai, kaip atvirai ekonomikai, ypač nepalankūs JAV prekybos karai su Kinija ar Europos Sąjunga (ES). „Lietuva išlieka atviriausia ES ekonomika, tai aišku, kad tas atvirumas yra teigiamas, bet prekybos karų kontekste tai yra silpnybė. Mūsų, kaip europiečių ir kaip lietuvių interesas, kad prekybos karai nei tarp JAV ir Kinijos, nei tarp JAV ir ES neįsisiūbuotų“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo N. Mačiulis.

Vis dėlto ekonomistas teigia, kad kol kas nematyti ženklų, jog Lietuvos ūkiui kiltų rimtų pavojų. „Nei gyventojai, nei įmonės nejaučia tų rizikų ir galbūt pagrįstai, galbūt nėra pagrindo mums bijoti to, kas vyksta JAV, ar Turkijoje, ar Kinijoje. Lietuvos ekonomikos augimas pirmą šių metų pusmetį nesulėtėjo, lyginant su praėjusiais metais (...) Bet vis tiek prognozuojame, kad bus sulėtėjimas kitais metais ir 2020-iais. Ir tas sulėtėjimas būtų teigiamas scenarijus, nes dabartinis augimas, viršijant potencialą, nėra sveikas, jis vestų prie ekonomikos perkaitimo“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak jo, žvelgiant į infliacijos, būsto rinkos, paskolų portfelio rodiklius, perkaitimo ženklų Lietuvos ekonomikoje kol kas nėra, išskyrus atlyginimų augimą. Ekonomikos augimo sulėtėjimas Lietuvai reikštų, kad šalis grįžta prie ilgalaikio potencialo – be nuosmukio ar krizių.

„Mūsų baziniame scenarijuje nėra prognozuojama, kad kuri nors iš tų didžiųjų rizikų materializuosis pačia blogąja prasme, tai yra stumtelės pasaulio ekonomiką, euro zoną į nuosmukį. Vis dėlto manome, kad bent jau kol kas turėtų pavykti jų išvengti arba bent jau išvengti jų pavirtimo į pasaulinio masto neigiamą scenarijų“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Pasak N. Mačiulio, JAV administracijos protekcionistinė politika, įsivėlimas į prekybos karus su Kinija kelia įtampą pasaulyje. Ekonomisto teigimu, pastaruosius kelerius metu trukęs prekybos liberalizavimas leido sumažinti skurdą pasaulyje, tačiau ši era baigiasi. „Prekybos apribojimas turės neigiamų pasekmių viso pasaulio ekonomikos augimui“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, per 2008-aisiais kilusią finansų krizę dalis JAV darbuotojų neteko darbo ir dėl to kaltino globalizaciją, tad dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos apmokestinti importą į JAV, kaip deklaruojama, turėtų sugrąžinti gamybą į valstijas.

Ekonomisto teigimu, užbaigti šį ekonomikos ciklą gali ne tik prekybos karai, bet ir perkaitusios, ir persiskolinusios besivystančios ekonomikos, taip pat Italijos padėties paūmėjimas, klimato kaita. Dar vienas veiksnys – skolinimosi kaina ir finansų rinkose besibaigianti pigių pinigų era.

N. Mačiulio teigimu, rizikos nebūtinai taps realybe, tačiau situaciją blogina tai, kad jas vienija vienas veiksnys. Ekonomistas netiesiogiai leido suprasti, kad tai yra JAV administracijos politikos kursas. Tarp išbalansuojančių ir į krizę vedančių veiksnių ekonomistas minėjo karus, geopolitinius konfliktus, energijos ir kitų žaliavų kainų šuolį bei neigiamus lūkesčius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"