Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Arvydas Avulis apie pasirašytą taikos sutartį: „Geriau bloga taika negu geras karas“

 
2018 08 10 15:00
Arvydas Avulis./
Arvydas Avulis./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kova dėl buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijos sostinėje tęsiasi. Penktadienį po užsitęsusių derybų, Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino, kad nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ pasirašė taikos sutartį su prokurorais ir Nacionalinės žemės ūkio tarnyba. Pagal ją, už teritorijos dalies, kurioje jau yra pastatyti statiniai, naudojimą bendrovė įsipareigojo valstybei sumokėti 1 mln. eurų.

„Hanner“ savininkas pripažįsta, kad taikos sutartis nėra visiškai tenkinanti, tačiau jos pasirašymas esą mažesnė blogybė nei neapibrėžtumas ir dėl to kylantis visuomenės, taip pat ir klientų, nepasitikėjimas bendrove.

Generalinės prokuratūros teigimu, dar neužstatytoje teritorijos dalyje bendrovė galės statyti tik futbolo areną. Tačiau „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis anksčiau yra sakęs, kad arenos šioje vietoje nestatys. „Prokuroro nuomone, pasiektas kompromisas atitiks tiek viešąjį, tiek privatų interesą. Jis priimtas siekiant išvengti didelės žalos valstybei, visuomenei bei nuomininkui, siekiant privataus ir viešo intereso pusiausvyros, taip pat siekiant užtikrinti teisinį stabilumą“, – rašoma pranešime spaudai.

Stadiono greičiausiai nebus

A. Avulis penktadienį „Lietuvos žinioms“ sakė, kad tikimybė, jog šioje teritorijoje iškils stadionas, išlieka nedidelė, tačiau kol dokumentai nėra patvirtinti, esą reikėtų atsargiai kalbėti.

„Norėčiau paaiškinti, kodėl buvo mano nuostata, kad mes to stadiono nestatysime. Gal ji nuskambėjo kategoriškai ar ambicingai, bet iš tikrųjų aš kalbėjau remdamasis dviem nutarimais. Pirmas nutarimas, Vyriausybės strateginio planavimo komiteto priimtas 2014 metais, numatė, kad nacionalinis stadionas būtų statomas Ozo gatvėje, prie „Akropolio“. Po kelių mėnesių, 2015 metų gruodžio 5 dieną, Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą, kuriuo atsisakoma stadiono Rinktinės gatvėje – priimtas sprendimas statyti jį Ozo gatvėje. Ir buvo duotas nurodymas administracijai, kad atitinkamai turi būti pakoreguotas Vilniaus miesto bendrasis planas, – aiškino A. Avulis. – Jeigu Vyriausybė ir Vilniaus miesto taryba priima tokius sprendimus, aš, akivaizdu, negaliu jiems prieštarauti. Tai, kad teritorijų planavimo dokumentai nesutvarkyti iki galo, t.y. naujasis Vilniaus miesto bendrasis planas nėra patvirtintas, gal yra daugiau procedūriniai dalykai. Taigi, matyt, kai bus patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas, atitinkamai bus pakoreguotas ir detalusis planas.“

Jis pažymėjo, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus, t.y. pagal pakoreguotą detalųjį planą, yra numatyta vieta, kurioje gali būti statomas futbolo stadionas. Taip pat šiame plane, kadangi teritorija yra didelė, numatyta, kur galima statyti gyvenamuosius namus ir kur – komercinius pastatus. „Mūsų pozicija iš esmės nesikeičia – mes viską darysime taip, kaip numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. O galimybė statyti stadioną išliks tol, kol nebus pakeistas šitas detalusis planas“, – sakė jis.

A. Avulio teigimu, neužstatytoje teritorijoje bendrovė yra suplanavusi statyti gyvenamųjų namų ir biurų pastatų kvartalą už daugiau kaip 200 mln. eurų. Taip pat suplanuotas ir jau vykdomas viešųjų erdvių projektas, kuriam skirta daugiau kaip 1,5 hektarų teritorijos, – joje bus promenada ir aikštė. Viešųjų erdvių projektui numatyta skirti dar 2 mln. eurų.

Verslininkas sakė, kad neužstatytoje teritorijoje statybos darbai buvo sustabdyti. Tačiau jie, pasirašius taikos sutartį, bus pradėti jau pirmadienį. Kadangi prokurorai pretenzijų dėl pastatų, kurie buvo pastatyti ar pradėti statyti – dėl jau veikiančio „Marriot“ viešbučio, baigiamo statyti biurų pastato ir baigiamų statyti gyvenamųjų namų – nereiškė, darbai buvo tęsiami.

Selektyvi tvarka

Pačią taikos sutartį A. Avulis vertino atsargiai, esą dabar, kai ji pasirašyta, jau ne laikas „mojuoti rankomis“.

„Negaliu sakyti, kad mes labai patenkinti taikos sutartimi, bet yra tokia skambi frazė: „Geriau bloga taika negu geras karas“. Taigi, mes pasirinkome taikos variantą, nors manau, kad norėtųsi, kad teisės aktai būtų taikomi visiems, o ne selektyviai, ne atskiroms įmonėms ar atskirais atvejais. Mes kelis kartus pabrėžėme, kad 70 proc. projektų vykdomi valstybinėje žemėje. Kai vieniems leidžiama, kitiems – ne, kaip čia gali jaustis“, – sakė „Hanner“ savininkas.

Jis priminė, kad „Žalgirio“ stadiono“ teritoriją bendrovė įsigijo 2015 metais – tuo metu visus dokumentus esą patvirtino geriausi Lietuvos advokatai. „Tą teritoriją 2013 metais valstybė pardavė ir gavo per 100 mln. litų (apie 29 mln. eurų) naudos. Ir dabar kažkas ateina ir sako, kad mes nieko nežinome. Sakiau, kad galime pateikti dokumentus, viskas buvo skaidriai, švariai daroma. Tada prikibo, kad žemę reikėjo nuomotis aukciono tvarka. Bet žemę ne aukciono tvarka nuomojasi du trečdaliai projektų, vykdomų Vilniuje. Kai teisės aktuose yra tokių dviprasmybių, tada atsiranda labai gera terpė interpretacijoms. Vienais atvejais gali užmerkti akis, kitu atveju gali prikibti“, – sakė verslininkas.

"Marriot" viešbučio projekto vizualizacija.
"Marriot" viešbučio projekto vizualizacija.

Tiesioginė ir netiesioginė žala

Dėl užsitęsusių ginčų, A. Avulio teigimu, bendrovė vienareikšmiai patyrė nuostolių. Perkant teritoriją dalį pinigų bendrovė skolinosi iš banko, tai reiškia, kiekvienais metais turėjo mokėti palūkanas, o darbų vykdyti negalėjo.

Vis dėlto didžiausią neigiamą įtaką ginčai, anot jo, turėjo bendrovės įvaizdžiui. „Prokuratūra dabar mėgsta leisti pranešimus, jų buvo išplatintas ne vienas, žiniasklaida juos perduoda visuomenei. Trūkstant aiškumo, pasitikėjimas visuomenėje buvo mūsų vienas iš didžiausias iššūkių – kaip įtikinti mūsų klientus, kad viskas bus gerai. Taigi, mums ženkliai didesnė žala buvo padaryta per įvaizdžio formavimą“, – sakė verslininkas.

Tiesa, jau plėtojamiems NT objektams kilęs ažiotažas didelės neigiamos įtakos neturėjo. Dėl baigiamo statyti biurų pastato erdvių nuomos jau sudaryta nemažai sutarčių.

Ilgai užsitęsę ginčai

Generalinės prokuratūros teigimu, bendrovė valstybei vienkartinę kompensaciją įsipareigoja sumokėti per vieną mėnesį nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

„Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl valstybinės žemės. Kitą nuomojamo valstybinio sklypo dalį bendrovė šiuo metu gali naudoti tik futbolo arenos statybai“, – rašoma pranešime.

Teisme prokurorai ir Nacionalinė žemės tarnyba siekė, kad būtų nutraukta 1999 metais sudaryta valstybinio sklypo nuomos sutartis bei jos pakeitimai. „Hanner“ teisme reikalavo, kad tarnybos veiksmai būtų sustabdyti.

Šiuo metu „Žalgirio“ stadiono teritorijoje jau veikia 20 mln. eurų vertės „Marriot“ viešbutis, šalia jo baigiamas statyti taip pat 20 mln. eurų vertės biurų pastatas. Be to, parengtas ir antrojo biurų pastato projektas.

Šiuo metu „Žalgirio“ stadiono teritorijoje jau veikia 20 mln. eurų vertės „Marriot“ viešbutis, šalia jo baigiamas statyti taip pat 20 mln. eurų vertės biurų pastatas. Be to, parengtas ir antrojo biurų pastato projektas.

BNS teigimu, beveik 8 hektarų ploto teritoriją tarp Olimpiečių, Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių „Hanner“ už 41 mln. eurų įsigijo iš Šiaulių banko, ją 2013-aisiais perėmusio iš bankrutavusio Ūkio banko.

Nacionalinei žemės tarnybai pernai vasarį inicijavus sklypo nuomos sutarties nutraukimą, pernai gegužę „Hanner“ pakeitė detalųjį planą, kuriame, priešingai nei ankstesniame, jau buvo numatyta vieta sporto objektui, nors jo statyti neketinta. A. Avulis tuomet teigė tikįs, kad miesto valdžia pakeis bendrąjį planą, kuriame nebebus numatyta stadiono statyba. Naujas Vilniaus bendrasis planas vis dar rengiamas.

Vilniaus miesto taryba pernai balandį priėmė rezoliuciją, kurioje nurodyta, kad keičiant miesto bendrąjį planą bus atsisakyta numatyto prioritetinio sporto ir pramogų objekto – nacionalinio „Žalgirio“ futbolo stadiono su daugiafunkciu kultūros ir pramogų centru. Bendrajame plane šiame sklype ketinama numatyti plėtrą, atsisakant bet kokių privalomų reikalavimų ten numatyti futbolo stadioną.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"