Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

5-ios geros naujienos iš Finansų ministerijos

 
2018 09 12 11:22
Finansų ministras Vilius Šapoka /
Finansų ministras Vilius Šapoka / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sakoma, kad „yra melas, didelis melas ir statistika“. Finansų ministerija, atsižvelgdama į naujausius statistinius rodiklius, atnaujino Lietuvos ekonominės raidos scenarijų 2018–2021 metams ir siunčia daug pozityvių naujienų – numatomas tvarus Lietuvos ekonomikos augimas, stiprėjanti vidaus paklausa ir gerėjanti gyventojų finansinė padėtis.

„Šie metai sėkmingi – matomas ekonomikos augimas: auga investicijos, užimtumas, darbo užmokestis, vartojimas. Ekonominė stiprybė kyla iš vidaus, tačiau turime nuolat stebėti išorės rizikas ir toliau stiprinti makroekonominį stabilumą“, – pranešime spaudai atnaujintą ekonominės raidos scenarijų komentuoja finansų ministras Vilius Šapoka.

1. Lietuvos ekonomika auga sparčiau

Atsižvelgus į pirmojo šių metų pusmečio Lietuvos ekonominės raidos rezultatus, pasikeitusią išorės aplinką ir palankias sąlygas vidaus paklausai augti numatome, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2018 metais augs 3,4 proc. Tai 0,2 procentinio punkto daugiau nei prognozuota šių metų pavasarį. Vėliau BVP turėtų augti tiek, kiek buvo numatyta – 2,8 proc. 2019 metais ir 2,5 proc. 2020 ir 2021 metais.

Vidaus paklausa bus esminiu Lietuvos ekonomikos varikliu. Ją skatins Vyriausybės sprendimai, susiję su gyventojų pajamų didinimu, paskatų investuoti stiprinimu, tiesioginių užsienio investicijų ir Europos Sąjungos (ES) finansuojamų investicijų projektų įgyvendinimu.

2. Produktyvios investicijos augina ekonomiką

Stiprų stimulą didinti produktyvias investicijas kuria poreikis išlaikyti konkurencinį pranašumą tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Ribota darbo jėgos pasiūla skatina Lietuvos įmones didinti darbo našumą modernizuojant, automatizuojant ir darant efektyvesnius darbo procesus.

Numatoma, kad nuosekliai augant produktyvioms investicijoms, investicijų kokybė gerės, o jų įtaka investiciniam procesui stiprės.

3. Vidutinis darbo užmokestis augo sparčiausiai per 10 metų

Įvertinę susiformavusias tendencijas ir darbo užmokestį didinančius sprendimus numatome, kad vidutiniu laikotarpiu darbo užmokestis šalyje augs vidutiniškai apie 7,2 proc. per metus – tai 1 procentiniu punktu daugiau, nei buvo numatyta šių metų pavasarį.

Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinis darbo užmokestis šalyje padidėjo sparčiausiai per pastaruosius 10 metų – 10 proc. (privačiame sektoriuje – 10,2 proc., valstybės sektoriuje – 9,5 proc.). Toks spartus darbo užmokesčio augimas rodo, kad darbdavių konkurencija dėl darbuotojų stiprėja.

Atsižvelgus į palankią situaciją darbo rinkoje, numatomą sparčiau nei kainos augsiantį darbo užmokestį, gyventojų pajamas didinančius Vyriausybės sprendimus, geriausius per keletą pastarųjų metų vartotojų lūkesčius ir vienkartinius vartojimo išlaidų augimą stimuliuojančius veiksnius, numatome, kad 2018 metais vartojimo išlaidos augs 4,3 proc. – 0,3 procentinio punkto sparčiau.

4. Užimtumas – didžiausias per 20 metų

Stipri darbo jėgos paklausa, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, pensinio amžiaus vėlinimas ir didėjantys atlyginimai skatino rekordiškai aukštą ir tebeaugantį darbo jėgos aktyvumą darbo rinkoje.

Pirmąjį pusmetį, pagerėjus tarptautinės migracijos rodikliams, užimtų gyventojų skaičius išaugo 0,3 proc., o užimtumo lygis pasiekė 71,4 proc. ir buvo didžiausias nuo šio rodiklio stebėjimo pradžios (1998 m.).

Dėl palankesnių migracijos ir užimtumo rodiklių pirmąjį šių metų pusmetį, pagerinome užimtų gyventojų skaičiaus ir nedarbo lygio prognozes vidutiniu laikotarpiu.

5. Infliacija Lietuvoje – mažesnė nei pernai

Nuo 2017 m. spalio metinė infliacija Lietuvoje mažėja ir šiuo metu yra dvigubai mažesnė nei prieš metus. Remiantis išankstiniais duomenimis, 2018 m. rugpjūčio mėnesio metinė infliacija sudarė 1,8 proc., vidutinė metinė infliacija – 3,1 procento.

Numatome, kad vidutinės metinės infliacijos pokytis 2018 metais sieks 2,7 proc. – tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta 2018 metų pavasarį. 2019 m. infliacijos prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto iki 2,5 proc., kuri turėtų išlikti ir vėlesniais metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"