Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Vytautas Landsbergis: būtų buvęs ne „Brexitas“, o „litšitas“ 

2018 birželio 1 d. 09:50
vytautas Landsbergis./
vytautas Landsbergis./
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas tyrimas apėmė tik kai kurių verslo grupių įtakas kai kurioms valstybės institucijoms, nors turėtų būti tiriamos ir dabartinių valdančiųjų skatintos iniciatyvos, sako opozicinių konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Pasak jo, turėjo būti tiriamas ir „valstiečių“ remtas 2014 metais vykęs referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims.

„Savanaudiška įtaka, matyt, egzistuoja, ir dabar paviešinti tik kai kurie dideli savanaudiški ir Lietuvai žalingi veiksmai, kurie neliečia dabartinių valdytojų. O dabartiniai valdytojai jau anksčiau dalyvavo tokiuose veiksmuose, kaip pavyzdžiui, tarnaujant „Rosatom“ ir žlugdant Visagino atominės elektrinės idėją, skelbiant referendumą dėl išstojimo iš ES. Mes galėjome būti ankstesni už Didžiąją Britaniją – būtų ne brexitas, o litšitas“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Landsbergis.

Pasak jo, prieš ketverius metus rengtas, tačiau žlugęs referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir juridiniams asmenims draudimo prilygo išstojimui iš Europos Sąjungos, jo pasekmės galėjo būti itin žalingos valstybei.

„(...) Dėl žemės nepardavimo visiems kitiems, išskyrus didžiuosius Lietuvos dvarininkus. Čia turėjo būti tyrimas valstybės griovimo, nusikaltimo. Jei Lietuva būtų jau tada pabalsavusi išstoti iš ES, nes tai yra Europos sutarties atsisakymas, pridengtas gražiais žodeliais apie gimtąją žemę, o prieštaraujant Europos sutarčiai, kuri pasirašyta“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Anot jo, ši referendumo iniciatyva buvo naudinga stambiesiems žemių valdytojams, jie tokiu būdu siekė išvengti konkurencijos žemės rinkoje.

„Lietuva ima didžiulius pinigus, bet štai dvarininkai nutarė, kad jiems gali atsirasti konkurencija, superkant mažesnių valstiečių žemes, juos išstumiant kur nors į Airiją ar dar kur. Tai didžiajai idėjai surinkti į savo krepšį kuo daugiau žemių be jokių įstatyminių ribojimų, kuriuos visus galima apeiti, ir mes matome, kaip didžiuojasi gudruoliai, kad įstatymus apeina ir viskas tvarkoj“, – svarstė V. Landsbergis.

Referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims iniciatoriai, tarp kurių buvo ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, teigė, jog Konstitucijos pataisos padės išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ir užtikrinti žemdirbių finansinį saugumą.

Referendumo kritikai teigė, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus ir sukeltų pavojų Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, taip pat apribotų žemės savininkų teises.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Referendumas neįvyko, nes jame dalyvavo tik 15 proc. rinkėjų.

Vyriausybė referendumui surengti skyrė 13,5 mln. litų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"