Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Vyriausybės pusiaukelė: viltis pakeitė nusivylimas 

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prieš dvejus metus skambiais pažadais darbus pradėjęs premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas visuomenės lūkesčių nepateisino ir simpatijų nenusipelnė. Kaip ir pirmtakių, Vyriausybės reitingai nestebina, o profesionalų spaudas tapo daugiau prakeiksmu nei sėkme.

Šiandien sukanka lygiai dveji metai, kai darbą pradėjo XVII ministrų kabinetas. Iš 14-os iškilmingą priesaiką tuomet davusių ministrų šešių jau nebėra – vieni pasitraukė patys, kitiems tai padaryti buvo pasiūlyta. Natūralu, kad premjerą palaikančios valdančiosios daugumos atstovai negaili gerų žodžių Vyriausybės darbams. Tuo tarpu oponentai jos veikloje įžvelgia didelių bėdų.

Ryžto nestinga

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rima Baškienė Vyriausybės darbą sakė vertinanti pozityviai – ministrų kabinetui ji rašytų aštuonetą. „Su tokia viltimi, kad šitą pažymį jie pateisins. Dveji praėję metai yra pradžios ir veikimo vidurys. Dabar yra rezultatai, kuriuos žmonės gali pajausti 2019 metais, kai tam tikros reformos duos savo vaisius. Yra begalinis ryžtas dar per dvejus likusius metus padaryti daug. Tas aštuonetas yra su viltimi ir į priekį už tuos noro spręsti problemas, ryžtingumo metus“, – teigė ji.

Anot „valstietės“, Vyriausybei teko prisiimti atsakomybę sprendžiant įvairias problemas, įgyvendinant reformas. R. Baškienės teigimu, tai rodo, kad šiam ministrų kabinetui pakanka ryžto. Nors kelinta savaitė tęsiasi dalies mokytojų streikas, jos manymu, ne viskas vyko, kaip norėta. „Gal nesisekė rasti sprendimų ir sutarimo, kalbėjimo būdų. Dėl švietimo sistemos iš tikrųjų yra problemų. Tačiau vertinant prevencinius srautus ir 180 mln. eurų skirta daugiau švietimo sistemai, etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui, manau, streikų galėjo nebūti. Nesusipratimų galėjo nebūti, jeigu būtų buvę daugiau išaiškinimo ir kalbėjimosi. Tai – net ne didinimas, o perėjimas iš vienos apmokėjimo formos į kitą. Tai, kas nepadaryta šiame etape, naujasis ministras pajėgs likviduoti nemalonią skriaudą, kuri moraliai veikia mus visus ir dėl kurios išgyvename“, – pastarųjų dienų aktualijas komentavo ji.

Reikalų nepablogino

Seimo vicepirmininkas, „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas ministrų kabineto veiklą vertino kaip normalią. Tačiau įgėlė dėl švietimo reformos, sukėlusios mokytojų streiką. „Manau, kad reikalų nepablogino. Visos Vyriausybės turi įvairių iššūkių. Galbūt vienas didžiausių buvo švietime, todėl, kad imtasi reformų ir galbūt nepakankamai joms pasirengus“, – pabrėžė buvęs premjeras.

Tarp geriausių šios Vyriausybės darbų G. Kirkilas įvardijo socialinių, pavyzdžiui, socialinės atskirties, problemų sprendimą, įstojimą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, gynybai skiriamus bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto, aktyvumą Rytų partnerystės srityje.

G. Kirkilo nuomone, valdantiesiems reikėtų pasiekti ilgalaikį susitarimą dėl viešojo sektoriaus finansavimo ir darbuotojų apmokėjimo. „Epizodiškai bandydami gelbėti, taisyti turėsime gana įtemptą padėtį“, – kalbėjo jis.

Atsitiktinumų valdžia

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, buvęs premjeras Andrius Kubilius sakė pirmiausia norįs pasveikinti Vyriausybę dvejų metų sukakties proga. „Kaip rodo mūsų istorija, išgyventi Vyriausybei dvejus metus jau yra pasiekimas. Per ši laikotarpį gana aiškiai atsiskleidė ir tam tikra visos dabartinės valdžios veiklos specifika, kur pabrėžčiau vieną žodį – atsitiktinumas“, – „Lietuvos žinioms“ teigė konservatorius. Pasak jo, nemažai Vyriausybės ministrų į postus yra pakliuvę visai atsitiktinai. Dėl to tiek ir jų darbai, tiek ir rezultatai – atsitiktiniai.

„Kai nėra bendros vienijančios filosofijos, pamatinio sutarimo, kaip politinių valdžių atveju, tie atsitiktinumai tampa labai ryškūs. Žinoma, ne visada atsitiktiniai darbai būna tik blogi. Atsitiktinai galima padaryti ir gerų darbų, pavyzdžiui, pradėti geležinkelių, urėdijų pertvarką. Tačiau darbų, kuriuos galima pavadinti vaikišku „tiap liap“, kai kas nors pradedama nežinant, ko norima, viduryje kelio numetama, labai daug. Iš čia ir chaosas – ar tai būtų mokytojų darbo etatinis apmokėjimas, ar vaiko teisių priežiūros įgyvendinimas“, – pažymėjo A. Kubilius.

Konservatoriaus teigimu, 2019 metų biudžetas atskleidė neoliberalų Vyriausybės požiūrį į viešuosius finansus. „Gerokai mažinamos valstybės biudžeto pajamos, nesugebant aprėpti visumos, susitelkiama vien tik į detales. Tuo metu užmirštose srityse problemos vis kaupiasi, auga nepasitenkinimas. Kaip paprastai dėl sisteminio požiūrio stokos labiausiai užmirštas lieka viešasis sektorius“, – pabrėžė A. Kubilius. Pasak jo, prasta politinio ir viešojo dialogo kultūra, kuri prie šios valdžios dar labiau išryškėjo, apsunkina racionalių sprendimų paiešką. „Kai valdžia turi daugumą, ji tampa kurčia ne tik opozicijos kritikai ar pasiūlymams, bet ir visuomenės nuomonei. Ir kol kuris nors sektorius nepradeda streikuoti, neišeinama į gatves, tol valdžia skaudulių negydo“, – sakė politikas. Turėdamas galvoje mokytojų streiką konservatorius stebėjosi, kaip esant geroms ekonomikos sąlygoms, Vyriausybė pati sugeba susikurti politinę visuomeninę krizę. A. Kubilius nemano, kad kas nors keistųsi per kitus dvejus kadencijos metus „Nematau didesnių permainų potencialo. Nemanau, kad Seime tarp „valstiečių“ kiltų revoliucinių nuotaikų, kad būtų verčiama Vyriausybė. Tai ir toliau bus vykdoma atsitiktinumų politika. Tačiau dažniausiai į kadencijos pabaigą gero tik mažėja, o blogo – daugėja“, – teigė A. Kubilius.

Dangstosi pseudoreformomis

Pasak Liberalų sąjūdžio lyderio Eugenijaus Gentvilo, iš pradžių buvo galima numatyti, kad ministrams, kurie neturi jokių politinių sąsajų su valdančiąja LVŽS, su partijos programa, dirbti bus labai sudėtinga. „Gerai prisimenu, kai tvirtinant ministrus paklausiau finansų ministro Viliaus Šapokos, ar jis prisidėjo prie Vyriausybės programos rengimo. Jis atsakė: „Aš ją perskaičiau.“ Vadinasi, kažkas parengė programą, o kažkas atėjo jos vykdyti. Ir čia jau buvo užprogramuotas nesusikalbėjimas – pirmiausia su valdančiąja dauguma ir tam tikros problemos“, – sakė parlamentaras. Kaip pavyzdį jis priminė svarstymus dėl atliekų deginimo įmonių – „Vyriausybės pozicija buvo viena, o Seimo dauguma priėmė visai kitą įstatymą“. „Tokių nesusikalbėjimų matėme ne vieną. Atsirado konfliktas tarp valdančiosios daugumos ir ministrų. O kas to konflikto nematė, sužinojo iš atleidžiamų aplinkos ir kultūros ministrų kalbų. Nė kiek neabejoju, kad konfliktai vyksta ir kitose sferose“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Liberalo požiūriu, Vyriausybės vykdomoms reformoms aiškiai trūksta tikslo. „Iš pradžių aukštųjų mokyklų reformos tikslas buvo pasiekti aukštesnį mokymo, specialistų rengimo lygį, o dabar iš esmės siekiama vieno – sumažinti pačių mokyklų skaičių. Ir svarbiausia, kad visa tai daroma neatlikus kaštų naudos analizės. Tiesiog kažkas pavadinama reforma ir daroma. Nors dažnu atveju tai tėra pseudoreforma“, – piktinosi E. Gentvilas.

Didelė problema, politiko akimis, yra skaidrumo stoka Vyriausybėje. Pasak jo, net šeši ministrai buvo supainioję viešuosius ir privačius interesus. „Tai skandalinga situacija“, – tikino E. Gentvilas. Be to, ši Vyriausybė turi komunikacijos bėdų. „Ministrai arba visai nekomunikuoja, arba komunikuoja „pro šalį“. Tai būdinga ir pačiam premjerui. Pritrūkęs argumentų, jis pasitelkia policininko retoriką. Išvada – turime silpną, vadinamųjų profesionalų Vyriausybę. Ir Seimo daugumai nelieka nieko kito, kaip pradėti politinę prekybą postais“, – teigė parlamentaras.

Nenusisekęs kabinetas

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekano Algio Krupavičiaus teigimu, pirmieji Vyriausybės darbo metai buvo vilčių ir didžiųjų lūkesčių laikas, o 2018-ieji yra didžiųjų nusivylimų metas. „Kalbant apie pirmuosius veiklos metus, buvo tikimasi, kad bus vykdoma LVŽS programa. Ji išties buvo gana socialiai orientuota: numatytos pertvarkos įvairiose srityse, tarkime, prioritetą teikiant švietimui, mokslui, tyrimams, vykdant jautresnę ir labiau socialiai orientuotą politiką, daugiau pasirūpinant labiausiai socialiai nuskriaustomis visuomenės grupėmis, nei tai buvo ankstesnių Vyriausybių laikais. 2018 metai parodė, kad pagrindiniai žingsniai, deja, yra gerokai kitokie. Šiandien matome valdžios ir mokytojų konfliktą, kuriam nerandama „vaistų“ užgesinti. Aukštojo mokslo reforma irgi supriešino bendruomenes ir valdžią. Mokesčių reforma, nepaisant užkalbėjimų, kuriuos bando visuomenei įteikti finansų ministras ir ministras pirmininkas, yra liberali ir įvykdyta pagal formulę, kad turtingi mokės mažiau, o neturtingi – daugiau. Nieko naujo pasaulyje neįvyko, status quo, kuris buvo susiformavęs, daugelį metų tebesitęsia, jokio proveržio nėra“, – aiškino politologas.

A. Krupavičius pažymėjo, kad Vyriausybė sugebėjo sugadinti santykius su žiniasklaida. Pastaraisiais mėnesiais tarpusavio apsižodžiavimas yra beveik kasdienis reiškinys. Į šį procesą įsitraukęs tiek pats S. Skvernelis, tiek jo komandos nariai. „Prieš kurį laiką turėjome „Premjere, duok įrašą“ istoriją, dabar kuriamos įvairiausios sąmokslo teorijos, pavyzdžiui, Andrius Tapinas ir konservatoriai vers valdžią ir panašiai. Atrodo, kad Vyriausybė atsiduria prie suskilusios geldos“, – įvertino jis.

Dabartinė Vyriausybė dedasi profesionalų ar ekspertų ministrų kabinetu. Pasak A. Krupavičiaus, realybė kita. Esą matome, kad „profesionalų Vyriausybės“ lozungas buvo tik figos lapelis. Pastarieji paskyrimai rodo, kad judama priešinga kryptimi. Pavyzdžiui, žemės ūkio ministro pareigas eina politologas, teisingumo ministro – ekonomistas-sociologas. „Dabar laukia dar trijų ministrų skyrimas. Labai tikėtina, kad nauji ministrai bus labiau politikai nei savo srities ekspertai profesionalai. Kitas dalykas, kad daliai žmonių, kurie ateina į aukščiausius postus, užima ministrų pozicijas, trūksta politinės patirties. Ne tik dūmų uždanga, kuria vadinama profesionalų Vyriausybė išsisklaidė, bet ir politikai, kurie skiriami į ministrų pareigas, bent jau pastarųjų paskyrimų atveju rodo, kad ateina asmenys, turintys nedaug politinės. Dėl to Vyriausybės problemų sąrašas tik ilgėja“, – konstatavo jis.

A. Krupavičiaus nuomone, S. Skvernelis pradėjo lenktyniauti su A. Kubiliumi dėl prasčiausio ministro pirmininko vardo. Konservatorius tapo itin nemėgstamas dėl naktinės mokesčių reformos. „Tačiau S. Skvernelis eina lygiai tokiu pačiu keliu. Tik pagreitis buvo mažiau greitesnis. Dabar kiekvieną savaitę turime po naujieną, kuri jam reiškia dar vieną šūvį sau į koją. Sugalvoti ir apkaltinti TS-LKD bendradarbiavimu su Kremliumi ir svetimų šalių neaiškiomis tarnybomis – tai jau virš fantazijos ribų. Tuo labiau į tai įvelti Valstybės saugumo departamentą, kitas specialiąsias tarnybas į konservatorių ir kitų šalių tarnybų ryšių paieškas. Toks žingsnis kvepia opozicijos demokratinėje valstybėje persekiojimo požymiais“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Tačiau, politologo nuomone, Vyriausybė įgyvendino ir gerus sprendimus. Pavyzdžiui, dėl vadinamųjų vaiko pinigų. „Tačiau tokių darbų sąrašas būtų ganėtinai trumpas. Reikėtų gerai ieškoti, kad jį galėtumėme sudaryti. O blogų darbų sąrašas – kur dursi pirštu, iš esmės ten ir pataikysi“, – akcentavo A. Krupavičius.

Išvengė populistinių sprendimų

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, S. Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei iškrito laiminga korta dirbti stabilios ir augančios ekonomikos sąlygomis. „Ir galima tik pagirti Vyriausybę, kad tokiomis sąlygomis, išskyrus kelis atvejus, ji nepasidavė pagundai priimti trumpalaikių populistinių sprendimų, laikėsi tęstinumo tradicijų. Mokesčių sistemoje nepridaryta daugiau skylių, priešingai, dabartinė reforma kai kurias jų padės užkamšyti. Tačiau didžiausias iššūkis – nereformuotas viešasis sektorius. Dėl to, kaip matome, ir kyla daugiausia problemų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekspertas. Anot jo, švietimui Lietuva skiria gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau mokytojų atlyginimai dėl neefektyvaus mokyklų tinklo yra trečdaliu mažesni nei ES. Ekonomistas spėjo, kad ši Vyriausybė vargu ar ims tvarkyti švietimo įstaigų tinklą, nes jos deklaruotas prioritetas – regionų atgaivinimas. „Tokiu atveju kaip tik regionai labiausiai ir nukentėtų“, – pažymėjo Ž. Mauricas. Kita vertus, gerai, kad užmojai gaivinti regionus yra daugiau deklaratyvūs, ir Vyriausybė nepradėjo didinti finansavimo toms sritims, nuo kurių regionai priklauso. „Fiskalinio tvarumo atžvilgiu Lietuva atrodo gerai“, – pagyrė ekonomistas. Nors su šia Vyriausybe sietini lūkesčiai, anot jo, „buvo gana maži“, dvejų metų jos veiklą galima vertinti visai neblogai. „Palyginti su ankstesnėmis Vyriausybėmis, išskirtinumo tvarkant finansinius reikalus nematyti“, – įvertino ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, per kitus dvejus metus Vyriausybei palinkėtų dviejų dalykų – kad neužgriūtų pasaulinis ekonomikos nuosmukis, „nes tai sumaišytų visas kortas“, ir kad būtų ryžtasi kardinaliau įgyvendinti švietimo bei sveikatos apsaugos reformas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"