Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Vyriausybės kanceliarijos kadrų „inžinerija“ 

2017 lapkričio 10 d. 06:00
2018 metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybės kanceliarijai siūloma numatyti 13,678 mln. eurų.
2018 metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybės kanceliarijai siūloma numatyti 13,678 mln. eurų.
Romo Jurgaičio nuotrauka

Pertvarkant Vyriausybės kanceliariją žadėta atleisti dalį darbuotojų ir sutaupyti lėšų, tačiau kitąmet atlyginimų fondas čia turėtų mažėti ne tiek, kiek skelbta, o iš viso lėšų ketinama skirti daugiau negu šiemet.

2018 metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybės kanceliarijai siūloma numatyti 13,678 mln. eurų – per pusę milijono daugiau nei šiemet. Šios įstaigos atstovai tikina, kad kitąmet jie išleis pusantro milijono mažiau negu šiemet.

Vyriausybės kanceliarijai šiais metais skirta 13,123 mln. eurų asignavimų, bet iš jų tikslinėms kompensacijoms už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą – 3,620 mln. eurų, tad be jų – kiek per 9,5 mln. eurų. Taigi kitąmet finansavimo padidėjimas, turint galvoje, kad nebeliks minėtos paskirties tikslinės dotacijos, siektų 4,175 mln. eurų.

Vyriausybės kanceliarija tikina savo išlaikymo išlaidas 2018-aisiais, palyginti su šiais metais, susimažinanti net 1,265 mln. eurų.

Tiesa, 2018 metais į Vyriausybės kanceliarijai atseikėtus asignavimus yra įtrauktas kitų tikslinių programų finansavimas – 1,5 mln. eurų integruotai krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemai sukurti, taip pat Šimtmečio programai.

Vyriausybės kanceliarija tikina savo išlaikymo išlaidas 2018-aisiais, palyginti su šiais metais, susimažinanti net 1,265 mln. eurų. Bet aritmetika verčia skaičiuoti, kad 1,5 mln. eurų kitų metų svarbiausioms tikslinėms programoms yra mažiau negu per 3,6 mln. eurų šiųmetėms. Vis dėlto, kai viešai skelbiamas tik plikas biudžeto skaičius, vieni gali įtarti, jog valdymas brangsta, o kiti – įtikinėti, kad jis pinga.

Konkretesnis skaičius – darbo užmokesčiui kitąmet numatyta 4,678 mln. eurų, t. y. 109 tūkst. eurų mažiau nei šiemet. Tačiau žadėtos visai kitos sumos: vasario 27 dieną pranešime spaudai skelbta, jog kanceliarijos reforma per mėnesį sutaupys apie 65 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo lėšų ir 12 tūkst. eurų darbo vietoms išlaikyti (įrangai, kompiuteriams, elektrai ir kitoms išlaidoms), o per metus tai sudarys apie 924 tūkst. eurų. Tiesa, liepos 18-ąją jau skaičiuota, kad vis dėlto per mėnesį bus sutaupyta apie 50 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo lėšų ir daugiau kaip 9 tūkst. eurų darbo vietoms išlaikyti – iš viso 700 tūkst. eurų per metus. Taigi nors viena biudžeto eilutė – darbo užmokesčio išlaidos – šiek tiek susitraukė, per metus būtų sutaupyta tik tiek, kiek planuota per pusantro ar du mėnesius.

Be to, žadėta, kad vertimo, redagavimo, kitų paslaugų teikėjai bus samdomi iš šalies. Vyriausybės kanceliarijos tikinimu, nuo liepos 18 dienos, kai įstaiga reformuota, iki dabar tam išleista apie 7 tūkst. eurų, bet išlaidų nepadaugėjo, nes per pusketvirto mėnesio pavyko sutaupyti apie 40 tūkst. eurų darbo vietoms išlaikyti.

„Vyriausybės kanceliarija iš 2017 metams skirto biudžeto planuoja sutaupyti ne mažiau kaip 1 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms ir investicijoms“, – tvirtinama Vyriausybės kanceliarijos „Lietuvos žinioms“ atsiųstame rašte.

Tad jei šiais metais Vyriausybei skirta išlaidų eilutė (tiesa, kartu su investicijų programa), dar ir mokant išeitines kompensacijas atleistiems darbuotojams, pasirodė esanti milijonu per „riebi“, ar kitiems metams numatomi asignavimai ne per dideli?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Iš buvusių darbuotojų liko apie pusė

„Sodros“ duomenų bazėje skelbiama, kad lapkričio 8 dieną Vyriausybės kanceliarijoje dirbo 213 apdraustųjų. Čia figūruoja ne tik 157 kanceliarijos darbuotojai ir dar šeši, esantys vaiko priežiūros atostogose, bet ir trys prie Europos Sąjungos projekto dirbantys žmonės, du praktikantai, taip pat 45 Vyriausybės atstovo tarnybų apskrityse darbuotojai.

Iš 157 kanceliarijos darbuotojų 13 yra politinio pasitikėjimo tarnautojai, 98 – karjeros valstybės tarnautojai, o 46 asmenys dirba pagal darbo sutartis. Beje, 22 etatai – laisvi. Taigi pažadų, kad po reformos bus 170 pareigybių (vėliau koreguota iki 179), laikomasi.

Tarp dabartinių darbuotojų – tik apie pusė dirbusių ir premjero Algirdo Butkevičiaus kadencijos Vyriausybės aparate. Iš 208 pernai rugsėjo pabaigoje dirbusių žmonių dabar kanceliarijoje likę 113 (skaičiuojant ir tuos, kurie turi pusę etato, ir vaiko priežiūros atostogose esančias mamas). 35 darbuotojai atleisti, du jų atleidimą ginčija teisme. Neoficialiais kanceliarijos darbuotojų skaičiavimais, iš darbo savo noru išėjo 36 asmenys, dar kiti išlydėti į pensiją. Žinoma, pasikeitė politinio pasitikėjimo darbuotojai, o jų A. Butkevičius turėjo net 21.

Vyriausybės kanceliarijos profesinės sąjungos pirmininkė Audronė Zdanevičienė neneigė, jog kai kurie darbuotojai pasitraukė patys, nes neišlaikė įtampos. Beje, dalis buvusių Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų, kurių reformų vykdytojai nelaikė perspektyviais, sėkmingai siekia karjeros kitose valstybės įstaigose.

A. Zdanevičienė stebėjosi, kad nemažai naujų žmonių priimta ne pagal Valstybės tarnybos įstatymą, o sudarant su jais darbo sutartis. Tokių padaugėjo nuo 23,6 proc. pernai spalio pabaigoje iki 29,3 proc. dabar. Žinoma, ne į visas pareigas būtina priimti valstybės tarnautojus, tačiau į kai kurias jų, pasak profsąjungų lyderės, turėtų patekti ne bet kas, o tik asmenys, išlaikę kompetencijos testą, laimėję konkursus. Dabar, kai to nėra, valstybės tarnyba, jos manymu, šiek tiek menkinama.

Vyriausybės kanceliarija aiškina, kad dirbti pagal darbo sutartis asmenys atrenkami, nors ir be konkurso, labai rimtai. Tai daroma pasitelkiant verslo praktiką pagal vidinį atrankų standartą – dažniausiai taikomas kompetencijos („competency based“) interviu, prieš pakartotinį susitikimą kandidatui paprastai skiriama namų užduotis.

Tačiau ir Vyriausybės kanceliarijos senbuviai, ir Seimo Antikorupcijos komisija stebisi, kodėl be konkursų įdarbinti ir darbo valstybės tarnyboje patirties neturintys asmenys nuo pat pirmos dienos nusipelnė papildomų 20 proc. priedų už darbą. Vyriausybės kanceliarija neigia, jog yra nustatytos nuolatinės priemokos, ir tikina negalinti pateikti duomenų apie konkrečius darbuotojus, nes tai draudžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

Tiesa, įstaiga suskaičiavo, kad priemokų ir priedų ankstesnės kadencijos Vyriausybės laikais mokėta daugiau: praėjusių metų spalio pabaigoje darbo užmokesčio fondas siekė 292 tūkst. eurų, iš jų priemokos ir priedai – maždaug 22 tūkst. eurų (apie 8 proc.), o šiemet iš 244 tūkst. eurų atlyginimams skirtos sumos priemokos ir priedai sudaro apie 18 tūkst. eurų, t. y. 7 procentus.

Vis dėlto Seimo Antikorupcijos komisijai buvo kilę klausimų, ar tendencija valstybės tarnautojus keisti pagal darbo sutartis dirbančiais darbuotojais nekuria prielaidų neskaidriai atrankai vykdyti ir korupcinio pobūdžio rizikai kilti, ar Vyriausybės kanceliarijos reforma vykdoma atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ataskaitą dėl valstybės įstaigų personalo valdymo.

Laimonas Čiakas: „Dabar viskas išbalansuota. Labai savita kadrų „inžinerija“. Apskritai nėra suskaičiuota, kiek funkcijų valstybė atlieka, kiek tam reikia darbuotojų." Valstybės kontrolės nuotrauka
Laimonas Čiakas: „Dabar viskas išbalansuota. Labai savita kadrų „inžinerija“. Apskritai nėra suskaičiuota, kiek funkcijų valstybė atlieka, kiek tam reikia darbuotojų." Valstybės kontrolės nuotrauka

Viskas priešingai

„Svarbias funkcijas atlieka sutartininkai, kuriems taikomi kur kas mažesni atsakomybės reikalavimai nei valstybės tarnautojams, o elementarias aptarnaujančias funkcijas (buhalterijos, personalo ir pan.) – valstybės tarnautojai, kuriems keliami aukšti reikalavimai. Viskas yra priešingai, nei turėtų būti“, – apie tai, ką atskleidė šiųmetis auditas keliose ministerijose, pasakojo Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas.

Paprastų funkcijų vykdymas valstybei kainuoja brangiau, o svarbius sprendimus priima žemesnės kvalifikacijos ir atsakomybės darbuotojai, tad ne tik neracionaliai naudojamos valstybės lėšos, bet ir mažėja viso viešojo sektoriaus veiklos skaidrumas bei kokybė. L. Čiako nuomone, asmenims, dirbantiems valstybės institucijose pagal darbo sutartis, galbūt reikėtų kelti bent jau tokius pat reputacijos reikalavimus kaip ir valstybės tarnautojams, taikyti atsakomybę už valstybės tarnautojo vardo pažeminimą, jie turėtų deklaruoti turtą, viešuosius bei privačius interesus. „Kitaip tai iškreipia valstybės tarnybos veidą“, – pridūrė jis.

Galiausiai – kokios turėtų būti valstybės tarnautojų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, proporcijos? Bent jau Valstybės kontrolės audite skaičiuojama, kad dešimčiai valstybės tarnautojų turėtų tekti vienas aptarnaujantis personalo darbuotojas.

„Dabar viskas išbalansuota. Labai savita kadrų „inžinerija“. Apskritai nėra suskaičiuota, kiek funkcijų valstybė atlieka, kiek tam reikia darbuotojų. Tik girdime – sumažinsime 10 ar 15 procentų. Kodėl ne 7,6 procento? Tai nepamatuoti sprendimai, nepagrįsti rimtais skaičiavimais“, – apgailestavo L. Čiakas.

Beje, ir imantis Vyriausybės kanceliarijos reformos buvo deklaruotas apvalus skaičius – neliks maždaug 20 proc. etatų.

Nėra ilgalaikiškumo garantijų

Andriaus Kubiliaus Vyriausybės kadencijos metais Ministro pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamentui vadovavusi, ministro pirmininko kanclerio pirmąja pavaduotoja dirbusi ir laikinai kanclerio pareigas ėjusi, dabar – laikina Kauno technologijos universiteto rektorė Jurgita Šiugždinienė teigiamai vertino kai kuriuos Vyriausybės kanceliarijos reformos aspektus. Visų pirma – pastangas koordinuoti strateginių pokyčių projektus, pokyčių krepšelių formavimą ir su tuo susijusį lėšų perskirstymą. Ji įžvelgia teigiamų poslinkių diegiant projektų valdymo principus ir pritraukiant profesionalių vadovų.

„Vis dėlto pasigendu įrodymų, ar tikrai šie mechanizmai naudojami esminėms reformoms įgyvendinti ir kaip. Pavyzdžiui, aukštojo mokslo reforma galėtų būti valdoma iš Vyriausybės, o Vyriausybės kanceliarija turėtų telkti ministerijų kompetenciją ir koordinuoti esminių reformų įgyvendinimą. Dar vienas svarbus klausimas: kaip bus užtikrintas iš išorės pritrauktų kompetencijų ir projektų vadovų ilgalaikiškumas? Daugeliu atvejų projektą įgyvendinę vadovai paliks valstybės tarnybą. Ar planuojame ugdyti vidines kompetencijas? Jei ne, išleisime daug pinigų, o kompetencijos kaip trūks, taip trūks“, – pabrėžė J. Šiugždinienė.

Permainos valstybės tarnyboje būtinos. Reikia ir žadėto naujojo Valstybės tarnybos įstatymo, kuris išgrynintų, kas yra valstybės tarnautojas, o kas – tik valstybės institucijoje dirbantis aptarnaujantis darbuotojas. Bet labiausiai reikia skaidrumo, kad pažadai mažinti valstybės aparato išlaidas neliktų jų perstumdymu iš vienos eilutės į kitą, o kadrų politika nevirstų sugyventinių karjeros galimybių paieška. Neseniai buvo skelbiama, jog Vyriausybės kanceliarijos Personalo skyriaus vadovė Renata Sadzevičiūtė pati rūpinosi postu savo gyvenimo draugui.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"