Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Vyriausybės darbo pirmūnai ir atsilikėliai 

2018 rugpjūčio 21 d. 08:00
Įgyvendindama Vyriausybės programą Finansų ministerija antrąjį šių metų ketvirtį turėjo atlikti penkis darbus, tačiau nepadarė nė vieno.
Įgyvendindama Vyriausybės programą Finansų ministerija antrąjį šių metų ketvirtį turėjo atlikti penkis darbus, tačiau nepadarė nė vieno.
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Praėjusį ketvirtį įgyvendinti daug svarbių darbų plačiai užsimojusi Vyriausybė neatliko jų nė pusės. Tarp geriausiųjų pažangos reitinge atsidūrė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Ūkio ministerija, labiausiai vėlavo Finansų ministerija.

Vyriausybės kanceliarija paskelbė, kaip ministerijoms balandžio-birželio mėnesiais sekėsi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Iš ataskaitos matyti, kad antrąjį šių metų ketvirtį ministrų kabinetas buvo suplanavęs 63 darbus, bet iki liepos pabaigos atliko jų mažiau nei pusę – iš viso 30.

Opozicijos politikams tai nesukėlė nuostabos.

Užtruko derinimas

Kaip daugiausia balandžio-birželio mėnesiais nuveikusi ministerija įvardyta ŠMM. Ji įvykdė 11, bet vėlavo atlikti tris veiksmus. Tarp baigtų darbų – visos dienos mokyklos koncepcijos, veiklos organizavimo ir finansavimo modelio sukūrimas bei įgyvendinimas, aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos sukūrimas, mokslinių subsidijų schemų plėtra, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų pirminis ir tęstinis rengimas bei kita. Įgyvendinti kitas suplanuotas priemones, pavyzdžiui, patvirtinti mokinių pasiekimų kaupiamojo vertinimo, apimančio neformaliuoju būdu įgytą kompetenciją, sampratą vėluojama, nes užtruko derinimas.

Kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos ataskaitoje, Ūkio ministerija minėtu laikotarpiu įvykdė 6, o vėlavo atlikti 2 veiksmus. Buvo sukurta ir įdiegta priemonė, leisianti įmonėms rasti viešųjų pirkimų užsienyje ir tinkamai jiems pasirengti, padaryta efektyvesnė mokslo ir technologijų parkų bei atviros prieigos centrų veikla ir kita.

Ūkio ministerija vėlavo pateikti Vyriausybei Socialinio verslo įstatymo projektą ir pasiūlymą dėl verslo aptarnavimo sistemos modelio, kuriuo naudotųsi didžiosios savivaldybės, valstybės bei savivaldybių valdomos infrastruktūros įmonės.

Naudoja „baltą lentą“

Finansų ministerija pagal Vyriausybės programą antrąjį šių metų ketvirtį turėjo atlikti penkis darbus, tačiau nepadarė nė vieno. Užtrukus derinimui vėluojama pateikti įstatymų projektus dėl juridinių asmenų nemokumo sistemos pertvarkymo, palankesnės teisinės reguliavimo aplinkos alternatyvių finansavimo šaltinių plėtrai, priimti sprendimus dėl finansinių įstaigų, įgyvendinančių nacionalines finansines priemones verslui, valdymo gerinimo ir veiklos optimizavimo bei kita.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Finansų ministro Viliaus Šapokos patarėjos Ramintos Stanaitytės-Česnulienės teigimu, situacija dėl vėlavimo žinoma, o jai taisyti skiriama daug dėmesio. Stengiamasi, kad priemonės būtų įgyvendintos kuo greičiau.

„Vėlavimo priežastys ne visada priklauso tik nuo mūsų. Daugeliu atvejų atsiliekama dėl užtrukusių derybų su suinteresuotomis šalimis ar dėl to, kad kitos institucijos, ministerijos laiku nepateikė reikiamos informacijos. Finansų ministerijos darbai dažnai yra apibendrinantys keletą sektorių, horizontalius klausimus, todėl norint pateikti galutinius akordus visada tenka laukti tarpinių rezultatų, kokybiškai juos įvertinti ir tik tada pristatyti galutinį produktą. Ką darome konkrečiai? Finansų ministerijoje naudojame naują darbo matavimo įrankį – „baltą lentą“, kurios vienas rodiklių yra Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimas. Taip pat darome efektyvesnį projektų koordinavimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir komunikaciją“, – aiškino ji.

Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) taip pat neįgyvendino to, ką turėjo. Pavyzdžiui, URM užtruko kurdama efektyvesnio užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą modelį. Nesuspindėjo ir Vyriausybės kanceliarija, prie jos antrąjį ketvirtį suplanuotų dviejų veiksmų raudonai rašoma „vykdoma“.

Sprendžia jautrius klausimus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) neatliko penkių veiksmų iš septynių. Pavyzdžiui, vėlavo pateikti valstybinių pensijų sistemos įvertinimą, įstatymo projektą, skirtą nevyriausybinėms organizacijoms stiprinti, pasiūlyti konkrečias paskatas moterims ir vyrams rinktis netradicines profesijas bei kita. Tiesa, SADM įvykdė du suplanuotus darbus.

Tiek pat veiksmų įgyvendino ir Aplinkos ministerija, bet ji nespėjo atlikti keturių kitų prisiimtų užduočių. Tarkime, pateikti transporto priemonių poveikio aplinkai vertinimą ir priemones, kaip jį mažinti, ar reglamentuoti savivaldybių atsakomybę už neteikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko patarėjas Mindaugas Bajarūnas tikino, kad dauguma dar rengiamų teisės aktų yra susiję su atliekų tvarkymo sektoriumi. „Kadangi atliekų tvarkymo klausimai gana jautrūs ir svarbūs visuomenei bei su šiuo sektoriumi susijusioms atsakingoms institucijoms, ypač savivaldos, teisės aktų derinimo procedūros užtrunka, dažnai sulaukiama daug pastabų, į kurias būtina atsižvelgti. Tai pagrindinė priežastis, kodėl šiuo metu vėluoja kai kurie ministerijos rengiami įstatymų pakeitimo projektai“, – dėstė jis.

Prioritetas – kokybė, ne sparta

Nuo Vyriausybės programos įgyvendinimo plano pradžios 2017 metais iki šių metų antrojo ketvirčio pabaigos buvo numatyta įvykdyti 280 veiksmų (iš viso per Vyriausybės kadenciją – 795). Tačiau šio plano nepavyko įgyvendinti – iki liepos pabaigos atlikta 216 darbų (77 proc. visų suplanuotų minėtu laikotarpiu).

Vyriausybės kanceliarijos ataskaitoje kaip daugiausia nuveikusios nurodomos ŠMM ir Ūkio ministerija, labiausiai vėluojančios – Aplinkos ir Finansų ministerijos. „Tačiau vertinant atskirų ministerijų pasiektą pažangą vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo plane suplanuotus veiksmus, svarbu pažymėti, jog didžiausią pažangą yra padariusios Energetikos ir Susisiekimo ministerijos. Jos įvykdė visus suplanuotus veiksmus. Taip pat pabrėžtina, kad URM yra atlikusi 92 proc. numatytų darbų (11 iš 12). Labiau pasistengti turėtų Aplinkos ministerija, kuri yra įvykdžiusi tik 7 iš 18 suplanuotų veiksmų (39 proc.), taip pat Kultūros ministerija. Ji kol kas atlikusi 11 iš 18 suplanuotų darbų (61 proc.)“, – skaičiuojama ataskaitoje.

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėja Rita Grumadaitė tikino, kad ministerija įsipareigojusi iki metų pabaigos įvykdyti Vyriausybės įgyvendinimo plane numatytus darbus. „Septyni veiksmai atsilieka nuo ketvirčių grafiko, nes užtruko derinimas su kitomis institucijomis. Siekiama kokybiškai atlikti darbus – praktikoje išbandyti parengtus modelius, koncepcijas. Kuriant didelės apimties Lietuvos kultūros pagrindų įstatymo projektą, Lietuvos kultūros strategiją, reikėjo atlikti užsienio praktikos ir kitos teisinės informacijos analizę bei parengti bazinį dokumentą – kultūros sektoriaus galimybių studiją. Kultūros ministerija informavo Vyriausybės kanceliariją, dėl kokių priežasčių vėluojama, kokių veiksmų planuojama imtis ir kokia dabar jų eiga, kad vėluojantys darbai būtų baigti iki numatyto termino“, – kalbėjo R. Grumadaitė.

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų veiksmų vėlavimo priežastys buvo aptartos ministrų kabineto pasitarime. Ministrams nurodyta užtikrinti, kad vėluojantys veiksmai būtų kuo skubiau įvykdyti. Vyriausybės kanceliarija taip pat įpareigota pateikti išsamią informaciją, kada tuos darbus planuojama baigti ir kokių priemonių ketinama imtis, kad jie būtų atlikti iki suplanuotų terminų.

„Įvertinus gautą informaciją bus sprendžiama dėl poreikio imtis papildomų priemonių Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytiems veiksmams spartinti. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad Vyriausybė siekia kokybiškų ir visuomenei tinkamų sprendimų, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas veiksmų vykdymo kokybei, o ne spartai“, – tvirtino Vyriausybės kanceliarijos atstovai.

Kęstutis Masiulis: "Arba blogai suplanuota, arba blogai valdoma. Dažniausiai - ir viena, ir kita."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Kęstutis Masiulis: "Arba blogai suplanuota, arba blogai valdoma. Dažniausiai - ir viena, ir kita."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Blogas valdymas

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariui konservatoriui Kęstučiui Masiuliui situacija atrodo nenormali. Anot jo, blogai, kai grafikai žlunga. „Visai nesvarbu, ar jie žlunga gamykloje, ar asmeniniame gyvenime, ar Vyriausybėje, – tai nenormalu. Vadinasi, arba blogai suplanuota, arba blogai valdoma. Dažniausiai – ir viena, ir kita. Tačiau šiuo atveju labiau akcentuočiau blogą valdymą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras.

K. Masiulio teigimu, norint pasiekti rezultatų reikia gebėjimų disciplinuotai ir aiškiai valdyti procesus, turėti daug įvairių tarpinių indikatorių, pagal kuriuos būtų matyti, kaip sekasi įgyvendinti suplanuotus darbus. „Tai žinomi vadybos metodai. Tačiau abejoju, ar Vyriausybėje kas nors išmano vadybą. Būti policijos komisaru ir vadovauti teisėtvarkai – ne tas pat, kas vadovauti procesams, juos skaidrinti, optimizuoti, tvarkyti“, – premjerui Sauliui Skverneliui įgėlė opozicijos atstovas.

Nors ministerijos nurodo vėluojančios atlikti tam tikrus darbus dėl užtrukusių derinimo procedūrų, K. Masiulis pabrėžė, kad šis procesas priklauso nuo valdžios. „Gal jos gremėzdiškos ir nereikalingos? Gal vienai ar kitai institucijai suteikiama per mažai atsakomybės priimti sprendimą: gauti per galvą, jei jis blogas, ar būti pagirtai, jei geras? Ar būtina vadovautis biurokratinėmis procedūromis, kai kitur – Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Šveicarijoje – veikia naujos viešosios vadybos principai?“ – klausė konservatorius ir ragino Vyriausybę sutvarkyti valstybės valdymą, kad jis būtų skaidrus, paprastas bei greitas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"