Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Vyriausybė pritarė 2019 metų biudžeto projektui 

2018 spalio 16 d. 12:30
Vilius Šapoka./
Vilius Šapoka./
Vyginto Skaraičio/fotobankas nuotrauka

Vyriausybė antradienį pritarė 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris parengtas planuojant 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių.

Projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 16,7 proc. (1,516 mlrd. eurų) iki 10,587 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 22,2 proc. (2,121 mlrd. eurų) iki 11,681 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,095 mlrd. eurų – 2,2 karto (605,369 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet (489,171 mln. eurų).

Vaizdo įrašas:

Spartus biudžeto pajamų ir išlaidų augimas yra susijęs su mokesčių pertvarka (jų konsolidavimu darbuotojo pusėje), taip pat bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies finansavimo perkėlimu į valstybės biudžetą.

Finansų ministras Vilius Šapoka Vyriausybės posėdyje sakė, kad savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos kitąmet turėtų sudaryti apie 2,9 mlrd. eurų.

Saulius Skvernelis: biudžetas nieko bendro su rinkimais neturi

Vyriausybės antradienį patvirtintas kitų metų biudžetas parengtas paisant finansinės drausmės ir nėra paveiktas artėjančių rinkimų, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Biudžetas tikrai nėra paveiktas artėjančių rinkimų, turime jau trečią mūsų Vyriausybės teikiamą biudžetą (...) Nuosekliai vykdome Vyriausybės programą ir numatytus įsipareigojimus ir nieko bendro su rinkimais neturi. Jei turėtų, tai, matyt, mes vėl galėtume kalbėti apie deficitą, apie nepagrįstą išlaidavimą (...) Elgiamės atsakingai, nepopulistiškai“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Pasak premjero, kitais metais didės asignavimai beveik visoms sritims, bus finansuojamos 6 struktūrinės reformos.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Tęsiame pagrindinę Vyriausybės liniją. Biudžetas nukreiptas į gyventojų pajamų didinimą, finansuojamos šešios struktūrinės reformos, didėja asignavimai iš esmės visoms sritims. Noriu pabrėžti, kad mūsų fiskalinė politika išlieka pakankamai griežta, laikėmės fiskalinės drausmės įpareigojimo“, – sakė S. Skvernelis.

2019 metais daugiausia augs asignavimai sveikatos apsaugai – 279 mln. eurų, švietimui – 185 mln. eurų, socialinei apsaugai – 151 mln. eurų.

Vyriausybė antradienį pritarė 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris parengtas planuojant 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių.

Spartus biudžeto pajamų ir išlaidų augimas yra susijęs su mokesčių pertvarka (jų konsolidavimu darbuotojo pusėje), taip pat bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies finansavimo perkėlimu į valstybės biudžetą.

Ekonomistai: biudžetų lyginti negalima

Vyriausybei antradienį pritarus 2019 metų biudžeto projektui su 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų pertekliumi, ekonomistai sako, jog kitų metų biudžeto projekto negalima lyginti su šiųmetiniu, nes dėl mokesčių reformos pasikeitė valstybės finansų struktūra.

Kita vertus, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, šalies ekonomikai jau rodant perkaitimo ženklus, valstybė turėtų siekti didesnio biudžeto pertekliaus. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog valdžia stengiasi būti gera visiems, todėl pajamas formuoja subalansuotai ir protingai. Be kita ko, jis atkreipė dėmesį į neaugančią valstybės investicijų programą, o tai yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus.

„Lyginti 2019-ųjų ir 2018-ųjų metų biudžeto net negalima, nes iš esmės pasikeitė mokesčiai – sujungus darbdavio ir darbuotojo mokesčius, 29 proc. padidėja visi atlyginimai, surenkama bus daug daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), mažiau socialinio draudimo įmokų. Tai tas palyginimas visiškai praranda prasmę. Dėl to ten ir yra tokie keisti skaičiai, kad (biudžeto – BNS) pajamos augs 16 proc., išlaidos – 22 proc. Atrodytų, iš kur tokie augimai prie dabartinio ekonomikos augimo tempo“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis./Gretos Skaraitienės/ fotobankas nuotrauka
Nerijus Mačiulis./Gretos Skaraitienės/ fotobankas nuotrauka

„Tiesiog yra toks buhalterinis pasikeitimas, kuris nerodo nei Finansų ministerijos optimizmo, nei blogo planavimo, bet tiesiog keičiasi visa valstybės finansų struktūra dėl pasikeitusių mokesčių, ir dėl to neturėtume vertinti, kaip augo valstybės biudžeto pajamos, – tie rodikliai nieko mums nepasakys“, – aiškino N. Mačiulis.

Pasak jo, kol nematyti konsoliduotų valdžios sektoriaus rodiklių, „apimančių ir valstybės biudžetą, ir savivaldybės biudžetą, ir socialinio draudimo fondo išlaidas ir pajamas, tol labai sunku ką nors pasakyti apie tuos pokyčius“.

Pasak SEB banko analitiko T. Povilausko, smarkiai išaugusias kitų metų biudžeto išlaidas ir pajamas lėmė mokesčių reforma.

„Biudžete yra pakankamai didelis minusas, bet čia viską iškraipo tai, kad nuo kitų metų ketinama bendrąją pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto per GPM mokestį, tai dėl to tie skaičiai padidėję“,– BNS sakė T. Povilauskas.

Reikia galvoti apie didesnį biudžeto perteklių

N. Mačiulio teigimu, šiuo metu fiskalinėmis priemonėmis skatinama ekonomika, o ne slopinamas galimas jos perkaitimas. Ekonomisto nuomone, vertėtų pagalvoti apie didesnį finansinį valstybės rezervą.

„Vienintelis skaičius, kurį mačiau, kurį galima pakomentuoti, yra biudžeto perteklius, planuojama, kad sumažės nuo 0,6 proc. iki 0,4 proc. BVP. Tai vėlgi, labai simbolinis pokytis, kurį sunku ar kritikuoti, ar girti. Šiame ekonomikos cikle reikėtų turbūt didesnio biudžeto pertekliaus, kaupti didesnį rezervą šioje ekonomikos ciklo stadijoje, nes matome jau kai kuriuos pirmuosius perkaitimo ženklus ir natūralu, kad reikėtų vykdyti ne prociklinę fiskalinę politiką, o kaip tik kaupti rezervą ir papildomai nekaitinti ekonomikos išlaidų didinimu“, – aiškino N. Mačiulis.

Jis neprognozavo, kokio valstybės rezervo reikėtų šaliai – milijardo ar dviejų.

Tadas Povilauskas/ Asmeninio archyvo nuotrauka
Tadas Povilauskas/ Asmeninio archyvo nuotrauka

„Klasikinė ekonomikos teorija vis tiek sako, kad tuomet, kai yra ekonomikos perkaitimo ženklų, tai yra, įmonės veikia pilnais gamybiniais pajėgumais, darbuotojų nėra, atlyginimų augimas viršija produktyvumo augimą – visa tai gali paskatinti infliaciją. Tai tokioje verslo ciklo stadijoje valdžios sektorius neturėtų prisidėti prie dar didesnio ekonomikos kaitinimo ir infliacijos didinimo“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Jo teigimu, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse jau tapo įprasta, kad sparčiai augant ekonomikai ir didėjant biudžeto pajamoms, tokiais pat tempais didėja ir „apetitas, ir noras didinti išlaidas įvairioms gyvenimo sritimis“.

„Ypač, kai artėja rinkimai, natūralu, kad yra spaudimas didinti ir valstybės tarnautojų, ir įvairių kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Tai dėl to mes ir matome spartesnį valdžios sektoriaus išlaidų augimą, kuris viršija pajamų augimą. Tai šiek tiek vykdoma prociklinė fiskalinė politika, bet to buvo galima tikėtis (...) Esame demokratinėje valstybėje, kur politikų sprendimams labai daug įtakos turi visuomenės nuomonė. Ir visuomenės nuomone, vis tiktai turbūt prioritetas nėra rezervo kaupimas, ir prioritetas nėra ekonomikos vėsinimas fiskalinėmis priemonėmis. Didelės dalies visuomenės prioritetas yra maži mokesčiai ir dar didesnės valdžios sektoriaus iš laidos“, – teigė ekonomistas.

T. Povilauskas mano, kad formuojant kitų metų biudžetą, einama vidutiniu keliu, stengiamasi nieko pernelyg neišgąsdinti, tačiau tuo pat metu pajamos formuojamos subalansuotai ir protingai.

„Visi suprantame, kad gyvename gerais ekonomikos laikais, tai čia galbūt norėtųsi šiek tiek didesnio biudžeto pertekliaus, bet kadangi valdžia stengiasi būti gera visiems, ji balansuoja ant švelnaus biudžeto pertekliaus“,– BNS sakė T. Povilauskas.

Proga įvesti naujus mokesčius

Anot jo, didinant neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir plečiant jo taikymą, valstybė galėtų įvesti ir naujų mokesčių.

„Kiti metai būtų geras laikas, kai didini NPD ir prapleti jo taikymą, reikėtų pajamų iš alternatyvių šaltinių – ar tai būtų nekilnojamo turto pajamos, ar aplinkosauginiai mokesčiai. Būčiau linkęs ne vien mažinti ir uždaryti erdves, bet ir atverti erdves kitų mokesčių surinkimui, kurie šitaip darytų šalies ūkį efektyvesnį“,– teigė ekonomistas.

Anot jo, agresyviau planuojamas tik pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas.

„Lyginant su šių metų prognoze, norima gauti 8,8 proc. daugiau PVM pajamų, virš 2 proc. to augimo, prognozuojama, bus ištraukta iš šešėlio. Pažiūrėsim, šiais metais PVM surinkimas auga lėčiau, tai gal čia agresyvesnis planavimas“,– sakė T. Povilauskas.

Jis atkreipė dėmesį į neaugančią valstybės investicijų programą, o tai yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus.

„Krito į akis valstybės investicijų programa, kad kitais metais bus labai panaši į šių metų, tai čia turbūt yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus ir labai daug naujų investicijų nežada. Čia turbūt užuomina statybų sektoriui, kad beveik nekintanti investicijų programa, nieko daug kitais metais nebus“,– pridūrė SEB vyriausiasis ekonomistas.

Antradienį biudžeto projektas teikiamas Seimui, ketvirtadienį vyks projekto pristatymas parlamente.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"