Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Vyriausybė prisidės prie paminklų dviem Nepriklausomybės akto signatarams 

2015 liepos 26 d. 08:16
LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybė ketina skirti po 10 tūkst. eurų paminklų Nepriklausomybės akto signatarams Petrui Klimui ir Steponui Kairiui statyboms.

Paminklas P.Klimui iškiltų Kalvarijoje, S.Kairiui - Utenoje. Ministro pirmininko padėjėjas Vilius Kavaliauskas BNS sakė, kad sprendimas prisidėti prie šių paminklų statybos priimtas atsižvelgus į savivaldybių prašymus.

„Mes dengiame maždaug trečdalį reikalingų lėšų“, - BNS sakė V.Kavaliauskas.

Jo teigimu, abi skulptūros turėtų būti atidengtos kitais metais.

Diplomatas P.Klimas buvo Lietuvų mokslo draugijos narių, jo vadovaujama vadovėlių rengimo komisija išleido apie 50 įvairių mokymo leidinių. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, P.Klimas dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1916 metais gimtinėje už okupacinei valdžiai nelojalius pasisakymus jis buvo areštuotas ir apie tris mėnesius kalintas.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis užėmė įvairias pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, buvo viceministru, ambasadoriumi keliose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse. P.Klimas dalyvavo taikos derybose su Sovietų Rusija 1920 metais, Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 metais.

Pasibaigiant Antrajam pasauliniam karui, P.Klimas buvo suimtas ir kalintas Sibiro lageriuose. Iš tremties jis grįžo 1955 metų pradžioje, apsigyveno Kaune. Čia 1969 metais mirė, buvo palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

S.Kairys nepriklausomoje Lietuvoje dalyvavo kuriant Utenos savivaldybę, taip pat dirbo savivaldybėse Vilniuje ir Kaune. 1919 metais jis pusę metų vadovavo Tiekimo ir maitinimo ministerijai. S.Kairys buvo Seimo narys, Socialdemokratų frakcijos pirmininkas, Trečiojo Seimo vicepirmininkas.

Taip pat jis buvo akademikas, dėstė Vytauto Didžiojo universitete, buvo Statybos fakulteto dekanas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

1943–1945 metais S.Kairys vadovavo vienam iš pagrindinių politinio pasipriešinimo judėjimų – Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui. 1944 metais pasitraukė į Vakarus. S.Kairys mirė 1964 metais Niujorke. 1996 metais signataro palaikai buvo pargabenti į Lietuvą, palaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Tiek S.Kairys, tiek P.Klimas buvo Lietuvos Tarybos nariai, kuri 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje .

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"