Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

VRK: referendumas kainuotų iki 2,45 mln. eurų 

2018 rugsėjo 15 d. 13:29
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo gali kainuoti nuo 1,8 mln. iki 2,45 mln. eurų.

Šią savaitę ji pateikė Seimo darbo grupei, atsakingai už pasirengimą referendumui, pirminius savo skaičiavimus.

Kadangi kol kas neaišku, kiek dienų vyks referendumas, kiek valandų bus galima balsuoti, parengti penki skirtingi išlaidų variantai.

Pigiausiai – 1,5 mln. eurų – atsieitų referendumas, vyksiantis dvi išankstinio balsavimo dienas ir vieną sekmadienį su prezidento rinkimais, neprailginus rinkimų komisijų darbo laiko.

Apie 2,45 mln. eurų reikėtų, jei referendumas vyktų penkias išankstinio balsavimo dienas ir vieną sekmadienį dviem valandomis pailginant balsavimo laiką.

„Didžiausią šių lėšų dalį sudaro atlyginimai komisijų nariams, socialinio draudimo įmokoms, kitoms rinkimų komisijų išlaidoms“, – sakė Seimo darbo grupės vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Šios lėšos būtų papildomos prie prezidento rinkimams skirtų išlaidų.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės planuojama rengti per prezidento rinkimus kitų metų gegužę.

Valstybės institucijos dar skaičiuoja, kiek galėtų atsieiti informacinė kampanija apie referendumą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Planuojama, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) būtų atsakinga už referendumo viešinimo kampaniją užsienyje. Ji suskaičiavo, kad tam kitąmet reikėtų skirti 0,5 mln. eurų.

„Esu amo netekusi švelniai tariant“, – pamačiusi URM projektą sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Ją nustebino ne tik suma, bet ir į projektą įrašytos konkrečios išeivijos organizacijos, kurioms būtų skiriama lėšų.

Tuo metu A. Nekrošius įsitikinęs, kad valstybė neturėtų skirti lėšų referendumo kampanijai.

„Mano nuomonė nesikeičia – manau, kad politinės partijos ir judėjimai turėtų atsidaryti specialias sąskaitas ir iš jos finansuoti agitaciją už referendumą ar prieš referendumą“, – sakė jis.

Kitąmet planuojamu referendumu būtų siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.

Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"