Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Vladimiras Simonko: pirmas etapas įveiktas 

2018 lapkričio 8 d. 14:09
Vladimiras Simonko./
Vladimiras Simonko./
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko sveikina Migracijos departamento sprendimą leisti šalyje gyventi užsieniečiams, sudariusiems vienalytes santuokas su Lietuvos piliečiais, tačiau teigia, jog tai yra tik pirmas žingsnis užtikrinant homoseksualių asmenų teises.

„Tai yra tas pradinis dalykas ir tai sveikintina. Tai galbūt išspręs kai kuriuos praktinius dalykus, bet aš manau, kad mes turėtumėme kalbėti ir apie platesnį ratą žmonių“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Simonko.

LGL vadovas buvo atvykęs į Konstitucinį Teismą, nagrinėjančiam bylą dėl galimo pagrindinio šalies įstatymo pažeidimo, Lietuvai prieš trejus metus nesuteikus leidimo gyventi šalyje su lietuviu Danijoje susituokusiam baltarusiui.

Migracijos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo yra linkęs keisti praktiką ir leisti nuo šiol šalyje gyventi užsieniečiams, sudariusiems vienalytes santuokas su lietuviais.

Iki šiol tokie leidimai nebuvo išduodami argumentuojant, kad Lietuvos įstatymuose gėjų santuokos nepripažįstamos.

Tačiau ES Teisingumo Teismas (ESTT) birželį paskelbė, kad tos pačios lyties bendrijos šalių partneriai turi teisę gyventi bet kurioje valstybėje narėje, net jeigu ji nepripažįsta gėjų santuokų.

„Kadangi ESTT pasakė, kad sąvoka „sutuoktinis“ turėtų būti aiškinama nepriklausomai nuo lyties, tai neabejotinai, ir Lietuvos Respublika kaip Europos Sąjungos valstybė narė privalo įsiklausyti į teisingumo teismo poziciją“, – žurnalistams sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, advokatas Vytautas Mizaras.

Konstitucinio Teismo posėdis ketvirtadienį neįvyko, neatvykus į jį besikreipusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo laikinai einančiam pirmininko pavaduotojo pareigas Ričardui Piličiauskui.

Posėdis nukeltas į gruodžio 5 dieną.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva galėtų pripažinti homoseksualias santuokas, nors ir neketina teikti konkrečių iniciatyvų.

V. Simonko tvirtino, kad toks pareiškimas turėtų tapti proveržiu politikams imti svarstyti šį klausimą, nes Lietuva tebėra viena nedaugelio šalių, niekaip nepripažįstančių homoseksualių asmenų santykių.

Visuomenės apklausų duomenimis, daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria tokių santykių įteisinimui.

Keli ankstesni Lietuvos liberalių politikų bandymai šalyje įvesti civilinę homoseksualų partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"