Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Visu greičiu – į dvigubą pilietybę 

2018 rugsėjo 26 d. 06:00
Į Konstituciją bus siūloma įrašyti, kad Lietuvos pilietis, pagal kilmę įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.
Į Konstituciją bus siūloma įrašyti, kad Lietuvos pilietis, pagal kilmę įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Senkant laikui iki prezidento rinkimų, per kuriuos norima surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės, Seimo valdantieji visu tempu įjungė šią normą reglamentuojančių teisės aktų rengimo bei svarstymo mechanizmą. Teisininkai ir opozicija įspėjo, kad kai kurios iniciatyvos gali prieštarauti Konstitucijai.

Seimas ėmėsi teisės aktų pataisų, kurios leistų praplėsti dvigubos pilietybės ribas ir kartu palengvintų šios nuostatos įteisinimą referendumu. Po pateikimo parlamentarai vakar pritarė Referendumo įstatymo korekcijoms, kuriomis ketinama nuleisti šiuo metu egzistuojančią referendumo kartelę. Valdančiųjų balsais taip pat pajudėjo nutarimo projektas, siūlantis skelbti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio, kuris apibrėžia pilietybės įgijimą, pakeitimo.

Į Konstituciją bus siūloma įrašyti, kad Lietuvos pilietis, pagal kilmę įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Referendumas šiam klausimui spręsti būtų rengiamas 2019 metų gegužės 12 ir 26 dienomis, per pirmąjį ir antrąjį prezidento rinkimų turą. Seimui projektus priėmus, valdantieji žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) pasitikrinti jų konstitucingumą.

Tvarka per griežta

Referendumo įstatymo pataisomis siūloma kitokia Konstitucijos I (išskyrus 1 straipsnį) ir XIV skirsnių keitimo tvarka. Pagal ją referendumas būtų laikomas įvykusiu, jei jame dalyvautų daugiau kaip pusė rinkėjų, o teigiamas sprendimas būtų priimtas ne mažiau kaip dviejų penktadalių – 40 proc. rinkėjų balsais. Ankstesnę šio įstatymo pataisą, kuri kartelę iki trečdalio balsų siūlė nuleisti tik vienam referendumui – dėl pilietybės, prezidentė Dalia Grybauskaitė liepą vetavo.

Projektą Seimui vakar pristatęs vienas jo kūrėjų „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis teigė, kad balsavimo kartelę nuleisti būtina, nes daugelis pastarojo meto privalomų referendumų nepriėmė sprendimo dėl to, kad lemiamą vaidmenį juose „turėjo pasyvioji mūsų rinkėjų dalis“ – tie, kurie nėjo balsuoti. Pasak pranešėjo, tokios griežtos privalomojo referendumo normos, kokia egzistuoja Lietuvoje, nėra nė vienoje demokratinėje šalyje. Be to, anot J. Bernatonio, Lietuvoje nėra 2,5 mln. rinkėjų – tiek įtraukta į rinkimų sąrašą, sudarytą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tie, kurie nedeklaravo išvykimo į užsienį, balsuoti tiesiog neateina. „Nebalsuojantieji neturėtų lemti rezultatų“, – įsitikinęs Seimo narys.

Įžvelgė pavojų

Opozicijos atstovai projektų kūrėjams išsakė nemažai kritikos. Pasak konservatoriaus Mykolo Majausko, referendumo kartelės nuleidimas „paneigia Konstitucijos apsaugos esmę“. „Konstituciją turime saugoti, todėl sudėti labai aiškūs saugikliai – tam, kad ji nebūtų pakeista pernelyg lengvai“, – teigė jis. Be to, anot M. Majausko, tokiu būdu gali būti sukurtas precedentas, kuris ateityje leistų kartelę nuleisti dar žemiau. Į šį momentą dėmesį atkreipė ir Seimo teisininkai.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Manau, kad Teisės departamento pastabos yra tam tikras nesusipratimas. Matyt, tai yra klausimas, kiek žmonės yra įsigilinę į pačią idėją ir kiek išmano konstitucinę teisę“, – atkirto J. Bernatonis, pabrėžęs, kad jis taip pat yra teisininkas.

„Socialdarbietis“ Antanas Vinkus domėjosi, koks motyvas bus nurodytas dėl šių projektų kreipiantis į KT, jei kūrėjai neabejoja dėl jų konstitucingumo. J. Bernatonis paaiškino, kad taip bus stengiamasi išvengti įvairių spekuliacijų ir ginčų, kurių neabejotinai atsiras. „Net konstitucinės teisės žinovai laikosi skirtingų nuomonių, todėl, kaip yra iš tiesų, gali pasakyti tik KT“, – teigė politikas.

Opozicijai užkliuvo ir valdančiųjų pasiūlymas referendumą dėl Konstitucijos keitimo rengti dvi dienas ir dar – su dviejų savaičių pertrauka. Jų akimis, taip būtų pažeisti balsavimo nepertraukiamumo, asmenų lygiateisiškumo principai, taip pat reikalavimas balsus suskaičiuoti iš karto po balsavimo. Socialdemokratas Algirdas Sysas stebėjosi, kodėl pirmiausia dėl abejonių keliančių projektų negalima atsiklausti KT nuomonės, o tik tada juos priimti. „Tai kelnių movimasis per galvą“, – tikino jis. Pataisą pristatęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis aiškino, kad į KT „negalima kreiptis dėl to, kas nepriimta“.

Į Konstituciją bus siūloma įrašyti, kad Lietuvos pilietis, pagal kilmę įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Rezultatų siekia bet kokia kaina

Mykolo Romerio universiteto konstitucinės teisės profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus teigimu, pasiūlymas žeminti referendumo kartelę visam Konstitucijos I skirsniui rodo siekį bet kokia kaina laimėti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Profesoriaus akimis, įteisinus minėtą iniciatyvą būtų sudarytos sąlygos visiškai nesunkiai perrašyti visą Konstituciją. V. Sinkevičius sakė nesuprantantis, kodėl buvo pasirinkta būtent 40 proc. riba. „Kodėl ne 35 ar 43 procentų? Kur slypi kriterijus? Aš manau, kad tai yra dar vienas būdas pasiekti norimą rezultatą, bet neišgirsti tikrosios tautos valios“, – kalbėjo teisininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad referendumai rengiami tam, kad būtų sąžiningai paklausta, ką apie tai mano tauta. „Šiuo atveju būtų visiškai teisinga prašyti, kad tauta balsų dauguma, o ne 40 ar 30 proc., pritartų I skirsnio nuostatų keitimui“, – įsitikinęs V. Sinkevičius. Jis priminė, kad už Konstituciją balsavo beveik 80 proc. rinkėjų ir aiškiai pasakė, jog I ir XIV skirsniai yra ypatingi.

Teisininko požiūriu, rengdami referendumą dvi dienas su pertrauka galime apsijuokti. Anot jo, jokia kita valstybė Europoje tokios praktikos nesilaiko.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"