Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Viktoras Pranckietis: „Įsivaizdavau, kad Seimas – vieningesnis darinys“ 

2017 rugsėjo 10 d. 06:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prognozuoja, kad sekmadienį prasidedanti parlamento rudens sesija bus intensyvi ir sudėtinga. Seimo narius jis paragino susitelkti ir išnaudoti istorinę galimybę darbais pateisinti rinkėjų lūkesčius.

Rudens politinio sezono tikslai deklaruoti, jiems pasiekti būtiniausi darbai – suplanuoti. Beveik metus Seimui vadovaujantis V. Pranckietis viliasi, kad jų svarbą supras ir pagrindines iniciatyvas palaikys visi racionaliai mąstantys parlamentarai. Seimo vadovui tik neramu, kad kolegų nusiteikimo dirbti bendram labui neužgožtų savireklamos noras. „Kritikuoti yra lengviau, nei pasiūlyti ką nors pozityvaus“, – įsitikinęs V. Pranckietis. Parlamento pirmininkas taip pat apgailestauja, kad per metus, kai vadovauja Seimui, jam taip ir nepavyko pagerinti šios institucijos įvaizdžio.

Diskusijų netrūks

– Pagrindinis rudens sesijos akcentas – kitų metų biudžeto priėmimas. Tačiau į darbų programą įtraukta dar šimtai projektų. Kurie, jūsų akimis, galėtų sukelti daugiausia diskusijų ar net rūpesčių?

Viktoras Pranckietis: „Bus daug emocijų ir svarstant Seimo narių atostogų, posėdžių lankomumo klausimus. Juk negalime be paliovos ignoruoti Konstitucinio Teismo sprendimo.“

– Šiuo metu į sesijos darbų programos projektą įrašyta daugiau kaip 500 teisės aktų projektų, palyginti su praėjusia Seimo pavasario sesija, maždaug 100 daugiau. Ketvirtadienį per susitikimą su komitetų pirmininkais, frakcijų vadovais ir Vyriausybės nariais svarstant būsimos sesijos darbus kviečiau kolegas nusiteikti rimtam darbui ir patikrinti, ar nesidubliuoja įstatymų iniciatyvos, įvertinti, kokią realią naudą kiekvienas siūlomas teisės aktas turės žmonėms, ar prisidės prie gyvenimo sąlygų gerinimo, emigracijos mažinimo. Žmonės to labai laukia, o mus suteikta istorinė galimybė šiuos lūkesčius paversti realybe.

Manyčiau, kad daugiausia diskusijų šį sezoną gali sukelti su Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimu susiję projektai. Vienas tokių – Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymas bei įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Neabejotina, kad bus daug emocijų svarstant Seimo narių atostogų, posėdžių lankomumo klausimus. Juk negalime be paliovos ignoruoti Konstitucinio Teismo sprendimo, vieną kartą privalome jį įgyvendinti. Taip pat manau, kad aktyvesnės diskusijos vyks dėl vardų ir pavardžių rašymo lotyniškais rašmenimis. Darbų programoje yra pačių įvairiausių Seimo narių pasiūlymų, pavyzdžiui, vieno politiko gimimo dieną skelbti valstybine švente. Belieka tik apgailestauti dėl kai kurių politikų norų bet kokia kaina būti dėmesio centre.

– Atrodo, kad šią sesiją laukia pora apkaltų?

– Kodėl manote, kad pora? Gali būti ir trys, ir keturios. Žinoma, nebūtinai jos vyks per rudens sesiją, gali būti nukeltos vėlesniam laikui. Seimas turi tokių apkaltos procesų patirties. Kiek domėjausi, anksčiau nebūdavo kokių nors kliuvinių, trukdymų tiems procesams surengti, jie vykdavo gana sklandžiai. Labai viliuosi, kad svarbiausiems sesijos darbams apkaltos labai netrukdys. Kita vertus, neabejoju, kad viešųjų ryšių akcijų matysime dažnai.

Tikslai – bendri

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Kasdien atsiranda vis naujų prognozių dėl valdančiosios koalicijos ateities. Kaip jūs matote situaciją?

– Apsispręsti – socialdemokratų reikalas. Manau, kad bent jau neformali koalicija bus, nes programa juk liks ta pati – bendra. Mėginome klausti, kokių realių idėjų sesijai turi socialdemokratai, nerealių prašėme neteikti. Tie realūs pasiūlymai puikiai integruojasi į mūsų programą. Tačiau tikimės ir visų racionaliai dirbančių Seimo narių palaikymo. Nes Vyriausybės programos įgyvendinimo sėkmė, jos rezultatai rūpi visiems žmonėms. Turime mažinti socialinę atskirtį, skurdą, padėti jaunoms šeimoms, mažiausiai uždirbantiesiems. Tai svarbiausias Seimo ir Vyriausybės šio politinio sezono uždavinys. O kaip galima nesulaukti palaikymo, kai siūlomos korupciją mažinančios priemonės? Šiuo metu premjeras kalbasi su visų frakcijų vadovais. Ir pavasario sesijos neblogų rezultatų pasiekėme, matyt, per kalbėjimąsi. Jeigu atvirai, tai partnerių socialdemokratų palaikymo sulaukdavome toli gražu ne visada. Mes ir taip balansavome ant mažumos Vyriausybės ribos.

– Kitaip nei prognozuota, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kol kas nesuskilo, neišsivaikščiojo. Kokią įtaką jos narių santykiams daro tam tikri nuomonių skirtumai?

– LVŽS frakcija yra gana tvirta. Net neįsivaizduoju, kur jos nariai galėtų išeiti. Apie jokį skilimą kalbos tikrai nėra. Taip, nuomonių skirtumų yra, neretai frakcijos nariai pasirenka balsuoti laisvai, pagal savo sąžinę. Ir tai yra teisinga – ne visada žmogus turi paklusti frakcijos diktatui, jis gali spręsti savarankiškai. Manau, tokia demokratijos apraiška tik vienija frakciją. Ji išmoko kartu dirbti, dažnai kviečiasi specialistų, analizuoja klaidas ir numato būsimus darbus. O tie pavieniai atvejai, kuriuos stengtasi eskaluoti, nieko neįrodo. Ir jokios lyderių trinties taip pat nematau. Taip, kai kuriais klausimais nesutarimų gal ir būna. Tačiau ten, kur reikalingas politinis sutarimas, jie dirba kartu.

– Opozicija skundžiasi, kad jai tenka per mažai jūsų dėmesio, o ir koalicijos partneriai užsimena, kad kartais imatės ne savo darbų?

– Kaip tik čia, šiame kabinete, su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu kalbėjomės apie aukštojo mokslo reformą. Paskui buvau nuėjęs į jų frakciją pristatyti savo idėjų. Su konservatoriumi Andriumi Kubiliumi turėjome daug progų pasikalbėti vykdami drauge į Romą. Į darbinį vizitą jį pakviečiau kaip puikiai užsienio reikalus išmanantį politiką. Kitą kartą kartu komandiruotėje buvome su Liberalų sąjungos frakcijos seniūnu Eugenijumi Gentvilu, trečią – su Seimo vicepirmininke konservatore Irena Degutiene. Kaskart tai būna puiki proga pabendrauti su opozicijos žmonėmis. Kai esu kviečiamas, niekada neatsisakau apsilankyti frakcijose. Bet kad nelabai kviečia. Gal reikėtų parodyti iniciatyvą ir pasiprašyti dažniau, ypač kai būna spręstinų klausimų. LVŽS frakcija mane nuolat kviečia, ten ir einu.

Įvaizdis nepagerėjo

– Stodamas prie Seimo vairo žadėjote, jog jūsų pagrindinis tikslas bus siekti pagerinti Seimo įvaizdį, kad „žmonės, rinkdami asmenis į Seimą, žinotų, jog renka politikus labai garbingam darbui“. Ar per pirmuosius veiklos metus pasistūmėjote šio tikslo link?

– Nuoširdžiai tikėjausi, kad Seimo įvaizdis gali daug priklausyti ir nuo pirmininko. Deja, nepavyko. Seimo reitingai nekyla. Įsivaizdavau, kad parlamentas yra vieningesnis darinys. Tačiau jis yra susiskaidęs, daugelio politikų pagrindinis ginklas – kritika. Būtent ją žmonės labiausiai ir nori girdėti. O tai, ką Seimas padaro gero, užmirštama po trijų dienų. Atsiranda tarsi užburtas ratas – mes stengiamės tenkinti žmonių poreikius, norime būti įdomesni, tačiau į viešumą dažniausiai patenka neigiamos žinios. Visada lengviau pateikti kritiką nei pozityvų dalyką.

– O jūs patenkintas savo reitingu?

– Būsiu kuklus – manau, kad esu pervertintas. Stengiuosi lygiuotis į geriausius Seimo pirmininkus.

– Ar buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pats jūsų prašė įteisinti jo, kaip šalies vadovo, statusą?

– Kai V. Landsbergis lankėsi pas mane, aš pats atsargiai jam apie tai užsiminiau. Ir žurnalisto paklaustas patvirtinau, kad tokia idėja yra. V. Landsbergis iš tiesų tuomet buvo šalies vadovas, o dabar mums belieka tai paliudyti. Nesigailiu, kad žurnalistui pasakiau tiesą.

– O tie įrašai apie Vytautus socialiniame tinkle „Facebook“ jūsų paties buvo rašyti?

– Taip, tas garsusis įrašas, kurį perskaitė kokie 25 tūkst. žmonių, buvo mano idėja. O apie Viktorus kiti parašė. Gerai parašė, nieko negaliu pridurti.

– Ar per šiuos metus buvo sprendimų, dėl kurių gailėjotės?

– Ne. Tiesiog jei sprendimas būdavo ne toks, kokio tikėjausi, priimdavau daugumos nuomonę. Būdavo tik nusivylimo dėl sprendimų priėmimo būdo. Niekaip nesuprantu, kodėl reikia viską taip apsunkinti, įklampinti, o paskui vis tiek pasiekti tą patį rezultatą.

– Koks vadovavimo stilius jums arčiau širdies?

– Man būna truputį nesmagu, kai žmonės susirinkimuose sako – jūs per geras. Niekada gyvenime manęs tokiu niekas nelaikė. Gal noras kalbėtis, o ne demonstruoti raumenis, ir sudaro tokį įspūdį? Tačiau esminiais klausimais visada išsakau ir griežtesnę nuomonę.

Dėl kritikos neįsižeidžia

– Politinis sezonas žada būti įtemptas ir sunkus. Bet jūs savo valia deklaravote neisiąs atostogų. Ar pakaks jėgų, jei dar trejus metus teks dirbti be poilsio, nes, regis, atostogų įteisinimas Seimo nariams nėra patrauklus dalykas?

– Žmogus – kaip širdis. Tam tikrą laiką jis turi ilsėtis, tam tikrą – dirbti. Man visiškai užtenka poilsio naktį. Aš labai gerai miegu, po darbo labai sėkmingai atsiriboju nuo darbų.

– Gyvenate komfortu nepasižyminčiame Seimo viešbutyje, paprastame bute. Ar normalu, kad antras pagal svarbą valstybės vadovas neturi savo rezidencijos – bent jau dėl įvaizdžio?

– Turiu puikią rezidenciją Ringaudų kaime prie Kauno. Dabar ten irgi vyksta remontas. Mes visada sulaukdavome daug žmonių, norinčių pas mus pasišvečiuoti. Tad jei man prireiktų rezidencijos, pasididžiuodamas galėčiau visus pakviesti ir ten priimti. Buvau gavęs pasiūlymą įsikurti viename iš Turniškėse esančių namų, tačiau pirmiausia tai būtų labai nepatogu dėl darbo. Dabar į Seimą ateinu per tris minutes. Be to, jokių priėmimų toje rezidencijoje vis tiek nebūtų galima rengti, paprastai garbingi svečiai priimami kitose vietose. Todėl rezidencijos poreikis yra abejotinas.

– Kaip jums pačiam atrodo, kokį jus mato žiniasklaida? Kaip reaguojate į kritiką?

– Manau, kad vaizduoja tokį, koks esu, niekada nevaidinu kitokio. Puikiai suprantu, kad patraukti per dantį – žiniasklaidos darbas. Ir suprantu, kad žurnalistai vertina ne asmenį, o pareigas. Dėl kritikos neįsižeidžiu – jeigu ji teisinga, gali pasimokyti, jei nepelnyta – gal kartais antakius suraukiu. O dėl patyčių? Apmaudu, kad pas mus jų tiek daug, norėčiau, jog būtų elgiamasi pagarbiau.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"