Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Vienintelis Baltijos šalių gynybos planas – įtikinti Rusiją, kad pulti beprasmiška 

2017 rugpjūčio 22 d. 13:10
Olandų kariai Ruklos poligone /
Olandų kariai Ruklos poligone /
"Scanpix" nuotrauka

Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai šiandien susitiko aptarti Lietuvos institucijų bendradarbiavimą Rusijos – Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ metu. Veik neabejojama, kad šių pratybų scenarijuje bus „žaidžiamas“ karinis konfliktas su NATO, o Lietuvos pareigūnai neatmeta provokacijų arba kitokių incidentų pasienyje galimybės.

Kaip galėtų klostytis dabar Rusijos tik poligonuose imituojamas konfliktas su NATO? Pasak JAV Užsienio politikos tyrimų instituto eksperto Felixo K. Chango, geriausias būdas atremti galimą Rusijos agresiją prieš Baltijos šalis – įtikinamai parodyti Maskvai, kad ji nepajėgtų greitai ir lengvai pasiekti pergalės net ir regiono mastu, t.y. įtikinti ją, kad tokios avantiūros neverta net pradėti.

Ekspertas pažymi, kad palyginti su Šaltojo karo laikais, kai NATO Europoje turėjo ginti palyginti siaurą sausumos ruožą, šiandien aljansui tenka užtikrinti daug ilgesnio fronto Rytų Europoje saugumą. Kai 2004 metais į NATO įstojo Lietuva, Latvija ir Estija, aljanso nariams kilo dar sudėtingesnis galvosūkis: kaip konflikto atveju apginti regioną, kuris yra beveik apsuptas Rusijos pajėgų.

Prieš Baltijos šalis Rusija gali staigiai mobilizuoti 25 tankų, oro desanto ir mechanizuotų pėstininkų batalionus.

Felixas Changas neslepia, kad jo nuomone, Rusija yra realiausia potenciali NATO priešininkė, o Baltijos šalys – pirmoji fronto linija konflikto atveju. Visos trys šalys ribojasi su Rusija, tačiau tik Lietuva turi sieną su kita NATO šalimi – Lenkija. Bet ir šis ruožas yra vos 100 kilometrų pločio ir per jį nutiestas tik vienas kelias. Šis ruožas pakrikštytas „Suvalkų koridoriumi“ ir yra vienintelis sausumos kelias, kuriuo aljanso pajėgos galėtų atskubėti į pagalbą nuo agresijos besiginančioms Baltijos šalims.

Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad iš vienos „Suvalkų koridoriaus“ pusės yra artimos Rusijos sąjungininkė Baltarusija, o iš kitos – karinis Rusijos anklavas Europoje – Kaliningrado sritis.

Poreikis turėti konkrečius gynybos planus tapo dar aktualesnis 2007 metais, kai Rusija pasitraukė iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties, ribojančios NATO ir Rusijos įprastinių pajėgų dislokavimą kontinentinėje Europoje. Sekančius 10 metų Maskva nuolat stiprino pajėgas ties savo vakarinėmis sienomis, įskaitant ir Kaliningrado sritį, kuri ir taip buvo maksimaliai militarizuota dar nuo SSRS laikų.

Sausumoje pultų daugeliu krypčių iškart

Pasak Felixo Chango, pastarųjų metų tyrimai rodo, kad agresijai prieš Baltijos šalis Rusija gali staigiai mobilizuoti 25 tankų, oro desanto ir mechanizuotų pėstininkų batalionus, kuriuos paremtų dešimčia artilerijos, šešiais šturmo sraigtasparnių ir penkiais trumpo nuotolio balistinių raketų daliniais. Jiems pasipriešinti Baltijos šalys gali sutelkti tik 11 batalionų lengvųjų pėstininkų, kurių dauguma yra rezervistai. Be to, Baltijos šalys visiškai neturi savų naikintuvų ir yra atviros Rusijos aviacijos antskrydžiams.

Užsienio politikos tyrimų instituto ekspertas daro išvadą, kad be NATO pagalbos, Rusijos agresijos atveju, Baltijos šalys negali rimčiau pasipriešinti. Arti Baltijos šalių sienų dislokuotos Rusijos pajėgos gali smogti koncentruotus smūgius iš Sankt Peterburgo į Taliną, iš Pskovo – į Rygą ir šiaurės Lietuvą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tuo pat metu Rusijos pajėgos galėtų smogti iš Kaliningrado dvejomis kryptimis į Klaipėdą ir Marijampolę ir taip ne tik blokuoti „Suvalkų koridorių“, bet ir NATO pastiprinimams lengviausiai pasiekiamą Klaipėdos uostą. Sėkmingam puolimui užtikrinti taip pat būtų panaudotos oro desanto ir specialiosios paskirties pajėgos.

Kaip vystytųsi karo veiksmai Baltijos šalyse / Ekrano nuotrauka iš "Foreign Policy Research Institute"
Kaip vystytųsi karo veiksmai Baltijos šalyse / Ekrano nuotrauka iš "Foreign Policy Research Institute"

Jūrinis frontas

Rusijai užkirtus sausumos kelius, NATO tektų siųsti pastiprinimus Baltijos jūra. Tačiau ir tai būtų labai sudėtinga.

Pirmiausia, pažymi Felixas Changas, NATO neturi pakankamai transportinių laivų, kad pergabentų į Baltijos šalis tiek kareivių ir technikos, kiek reikėtų Rusijos puolimui sustabdyti. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – karo reikmėms rekvizuoti civilinius krovininius ir keleivinius keltus.

Net ir sutelkus pakankamus transportinius pajėgumus, NATO susidurtų su kita problema – aljanso laivus Baltijos jūroje galėtų pasiekti rusiškos tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos, paleistos iš K-300P „Bastion-P“ batarijų Kaliningrado srities pakrantėje. Šios raketos galėtų pridaryti didžiulių nuostolių jūra transportuojamiems NATO pastiprinimams.

Eksperto nuomone, JAV karo laivynas greičiausiai nerizikuotų siųsti į tokius pavojingus vandenis taktinių lėktuvnešių grupių ir NATO transportinių laivų apsaugą tektų užtikrinti mažesniems karo laivams, neturintiems galingos priešraketinės gynybos.

Dar blogesnis scenarijus susiklostytų, jei Rusijos pajėgoms pavyktų staigiai užgrobti visus Baltijos šalių uostus – NATO pastiprinimams tektų laipintis „plikoje“ pakrantėje, o tokios operacijos buvo labai sudėtingos per visą karybos istoriją.

Konflikto eskalacija

Net ir vienos raketos pataikymas į transportinį laivą padarytų milžiniškus nuostolius NATO pastiprinimams, o jei Rusija sugebėtų suduoti masinį smūgį, NATO pastiprinimai jūroje galėtų būti praktiškai sunaikinti. Todėl, anot Felixo Chango, NATO planuotojai turėtų svarstyti Rusijos pakrančių baterijų sunaikinimo variantus.

Pasak eksperto, Rusijos pakrančių baterijų ir priešlėktuvinės gynybos sistemų sunaikinimas atrodo paprastas tik iš pirmo žvilgsnio – NATO karo lėktuvai galėtų nesunkiai pasiekti Kaliningradą iš bazių Vokietijoje ir Lenkijoje. Tačiau tai reikštų tiesioginį smūgį Rusijos teritorijoje, o tai tikėtina priverstų Rusiją išplėsti konfliktą už Baltijos regiono ribų. Pirmiausiai turbūt būtų smogta NATO bazėms Vokietijoje ir Lenkijoje.

NATO greičiausiai atakuotų Rusijos logistinę infrastruktūrą Leningrado ir Pskovo srityse, o Rusija atitinkamai pultų NATO logistikos objektus Antverpene, Hamburge ir Roterdame.

Taip pat tikėtina, kad apsikeitimo smūgiais geografija tik plėstųsi: NATO greičiausiai atakuotų Rusijos logistinę infrastruktūrą Leningrado ir Pskovo srityse, o Rusija atitinkamai pultų NATO logistikos objektus Antverpene, Hamburge ir Roterdame. Pasak Felixo Chango, nereikia atmesti ir galimybės, kad Rusijos povandeniniai laivai atakuotų JAV karo laivyno bazę Norfolke ir Poupo karinių oro pajėgų bazę, nes per jas dažniausiai vykdomas logistinis JAV pajėgų užjūryje aprūpinimas.

Galiausiai, Rusija gali pagrasinti ir branduoliniu ginklu. Nuo 2016 metų „Iskander 9K720“ vidutinio nuotolio raketos dislokuotos Kaliningrado srityje. Net ir be branduolinių užtaisų šios raketos keltų rimtą grėsmę, nes galėtų naikinti taikinius plačiu spinduliu, apimančiu ne tik Baltijos šalių ir Lenkijos, bet ir Vokietijos teritoriją.

Atgrąsymas – geriausia strategija

Pasak Felixo Chango, aukščiau išdėstytas scenarijus verčia daryti išvadą, kad tinkamiausia NATO strategija – padaryti taip, kad Rusija niekada nesiryžtų agresijai prieš Baltijos šalis. Šiuo tikslu NATO jau dabar rotuoja regione nedideles sausumos ir oro pajėgas. Jos skirtos ne tik sustiprinti Baltijos šalių gynybą agresijos atveju, bet ir garantuotų kitų NATO valstybių įsitraukimą į konfliktą, nes šie daliniai neišvengtų smūgio.

Visgi, pažymi ekspertas, NATO turi labiau pasistengti. Priešakinės NATO pajėgos turėtų būti stipresnės – bent jau pajėgios užtikrinti, kad Rusija negalėtų blokuoti pastiprinimo kelių. Be to, daugeliui NATO šalių derėtų iš naujo įvertinti savo įprastinių pajėgų pajėgumus ir kovinį pasirengimą.

Galiausiai, siekiant užtikrinti greitą NATO atsaką, aljanso vadams turi būti suteikta teisė duoti atitinkamus įsakymus nacionalinėms pajėgoms. Apibendrinant, eksperto teigimu, NATO turėtų laikytis seno karybos aforizmo: „nori taikos – ruoškis karui“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"