Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Vieni skambina pavojaus varpais, kiti – ramina 

2018 spalio 9 d. 12:00
Pažadai, kad iki 2021 metų, kai baigsis dabartinis finansinis laikotarpis, mūsų šalis iš Bendrijos aruodo išgriebs viską, kas atseikėta, įtikina ne visus.
Pažadai, kad iki 2021 metų, kai baigsis dabartinis finansinis laikotarpis, mūsų šalis iš Bendrijos aruodo išgriebs viską, kas atseikėta, įtikina ne visus.
europosparama.lt nuotrauka

Kai kurie politikai piktinasi, kad Lietuva nepanaudoja didelės dalies jai skirtos Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, Finansų ministerija ramina, esą viskas gerai.

Tačiau pažadai, kad iki 2021 metų, kai baigsis dabartinis finansinis laikotarpis, mūsų šalis iš Bendrijos aruodo išgriebs viską, kas atseikėta, įtikina ne visus. Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad mūsų šaliai sunkiai sekasi panaudoti 2014–2020 metų ES fondų paramą. „Prieš metus „pasidžiaugta“, kad Lietuva panaudojo pirmąjį milijardą iš beveik 7 mlrd. eurų, skirtų 7 metų laikotarpiui. Nors laikotarpis artėja prie pabaigos, šiuo metu panaudota tik apie ketvirtis ES paramos. Kalbu ne apie centus. Apie milijardus. Kalbu apie Lietuvą, kurioje ketvirtis gyventojų gyvena skurde“, – „Lietuvos žiniose“ rašė politikė.

Finansų ministerijos atstovai aiškina, kad ES sanglaudos politikai įgyvendinti numatytos lėšos naudojamos sėkmingai, o vakar paskelbtos paieškos bendrovių, kurios konsultuotų valstybės institucijas, kaip geriau administruoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, paieškos.

Optimistiniai planai

ES sanglaudos politikai įgyvendinti 2014–2020 metais Lietuvai skirti 6,709 mlrd. eurų Bendrijos fondų lėšų. Pasak Finansų ministerijos Investicijų departamento direktoriaus Ramūno Dilbos, iki šių metų rugsėjo pabaigos, ES finansuojamiems projektams skirti 3,9 mlrd. eurų – 58 proc. visų numatytų investicijų. „Numatoma, kad iki 2020 metų pabaigos bus pasirašytos visos sutartys. Projektų vykdytojams išmokėta beveik 1,7 mlrd. eurų – 25 proc. – ES fondų lėšų“, – sakė jis.

R. Dilbos teigimu, dabartiniu ES finansiniu laikotarpiu daug dėmesio skiriama į aukštą pridėtinę vertę orientuotai ekonomikai. Lėšos koncentruojamos tose srityse, kurios gali užtikrinti ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą bei jos konkurencingumą. „Svarbiausios 2014–2020 metų ES fondų investicijų kryptys Lietuvoje – inovacijų, mokslo tyrimų, technologinės plėtros skatinimas, ekonominė infrastruktūra ir energijos vartojimo efektyvumas. Kaip ir ankstesniais finansavimo laikotarpiais, pagrindinis impulsas ūkio augimui ES fondų lėšomis daromas per infrastruktūros finansavimą, produktyviąsias investicijas, kurios skatina darbo našumą, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir investicijas į Mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą. Dalis ES lėšų dalis nukreipiama vykdomoms reformoms (sveikatos, švietimo, institucinė vaikų globos namų pertvarka ir pan.) finansuoti, kuriomis siekiama ilgalaikių esminių pokyčių“, – aiškino Finansų ministerijos atstovas.

Šiemet, kitąmet ir 2020 metais valstybės biudžete ES struktūrinių fondų projektams įgyvendinti numatyta skirti po 1 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų lėšų kasmet.

Rizikos nemato

Anot R. Dilbos, ES lėšų investavimo ir projektų įgyvendinimo procesas vyksta etapais. Laikotarpio pradžioje vyksta investicijų planavimas, todėl pirmaisiais finansavimo laikotarpio metais investavimo sparta būna lėtesnė. „Finansavimo laikotarpiui įsibėgėjus, ES investicijų panaudojimo tempas išauga. Naujausi duomenys rodo, kad per pirmus tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu, sutarčių pasirašyta už 1,6 karto didesnę sumą, o investuota 1,7 karto daugiau lėšų“, – pasakojo jis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Finansų ministerija planuoja, kad iki 2020 metų pabaigos bus pasirašytos visos projektų finansavimo sutartys, o projektai, kaip numato ES reglamentai, baigti įgyvendinti iki 2023-iųjų pabaigos. „ES lėšų panaudojimo planas, kuris tvirtinamas Vyriausybės nutarimu, yra vykdomas“, – tikino R. Dilba.

Jis teigė, kad Lietuva panaudojo visas 2007–2013 metų finansavimo laikotarpio skirtas ES lėšas. „Taip pat laikomasi numatyto plano investuojant 2014–2020 metų laikotarpio ES lėšas. ES investicijų sparta nuolat stebima, rizikų dėl ES lėšų nepanaudojimo nematome. Didžiausias iššūkis investuojant ES lėšas – išlaikyti aukštą ES investicijų kokybę ir efektyvumą, kartu išlaikant reikiamą investavimo tempą“, – dėstė R. Dilba.

Siūlo nurėžti ketvirtadalį

Gegužę paskelbtame Europos Komisijos (EK) pasiūlyme dėl 2021–2027 metų ES sanglaudos politikos Lietuvai numatyta skirti 5,642 mlrd. eurų – beveik ketvirtadaliu mažiau nei dabartiniu laikotarpiu.

Kai kurie verslo atstovai pažymi, kad dėl tokio pasiūlymo apima dvejopi jausmai. Viena vertus, gera žinia, kad mūsų šalis tampa „pereinamuoju“ regionu, nes vienam gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas (BVP) viršija 75 proc. ES vidurkio. Kita vertus, skaičiavimai atrodo pernelyg optimistiniai, ir tai gali apsunkinti Lietuvos padėtį, nes siūloma mažinti ne tik ES sanglaudos fondo finansavimą, bet ir tris kartus padidinti kofinansavimo procentą įgyvendinamiems projektams. Tai taptų didele našta tiek valstybės biudžetui, tiek verslui.

R. Dilba aiškino, jog vykstančiose derybose dėl ES daugiametės finansinės programos Lietuva siekia, kad būtų užtikrintas ne staigus, o laipsniškas sanglaudos politikos lėšų mažėjimas. „Taip pat siekiama, kad atnaujintame EK pasiūlyme būtų atsižvelgta į naująjį Lietuvos teritorijos padalijimą į du regionus. 2016 metais buvo pakeistas ES reglamentas, kuriame Lietuvos teritorija, atsižvelgiant į regionų ekonominį ir socialinį išsivystymą, buvo statistiškai padalyta į du naujus NUTS2 lygmens – Sostinės ir Vidurio Vakarų Lietuvos – regionus, – kalbėjo Finansų ministerijos atstovas. – Manome, kad ir toliau ES sanglaudos politikos fondai turi remti sritis, kurios prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Svarbu didinti paramą inovacijoms, gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę tiek verslui, tiek mokslo ir studijų institucijoms, tęsti investicijas į energetinį efektyvumą, skaitmeninę darbotvarkę. Investicijos į infrastruktūros plėtrą turėtų būti grindžiamos išsamia kaštų ir naudos analize ir ilguoju laikotarpiu neturėtų tapti finansine našta valstybės biudžetui.“

ES fondų lėšų valdymo konsultacijoms – 1,2 mln. eurų

Beje, Finansų ministerija vakar paskelbė ieškanti bendrovių, kurios konsultuotų valstybės institucijas, kaip geriau administruoti 2014–2020 metų ES paramos lėšas ir tinkamai pasirengti šiam darbui po 2020 metų. Ministerijos paskelbto trijų dalių konsultantų konkurso sąlygose nurodoma, kad bendra preliminari pirkimo vertė yra 995 tūkst. eurų (be PVM). BNS skaičiavimais, su PVM jo vertė siekia 1,204 mln. eurų.

Pasak R. Dilbos, įvairių ekspertų konsultacijos reikalingos siekiant įvykdyti specifinius ES fondų valdymo reikalavimus. „Šios konsultacijos bus skirtos iš viso 22 šalies institucijoms, administruojančioms ES lėšas, kad šios veiktų efektyviai ir kokybiškai ir taip būtų užtikrintas tinkamas ES fondų investavimas“, – komentare BNS teigė R. Dilba. Anot jo, minėtos paslaugos bus finansuojamos iš ES struktūrinių fondų techninės paramos lėšų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"