Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Valstybinių miškų urėdijos vadovas: tokią reakciją sukėlė siauros žinios 

2018 rugsėjo 20 d. 07:40
Marius Pulkauninkas./
Marius Pulkauninkas./
lmpf nuotrauka

Viešas pasipiktinimas dėl Labanoro regioniniame parke kertamų miškų gali būti paaiškinamas ir situacijos nežinojimu, teigia Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Marius Pulkauninkas. Šios valstybės įmonės požiūrį į Vyriausybės sprendimą didinti visuomeninių miškų kirtimo normą jis įvardijo kaip neutralią.

„Mūsų pozicija šiuo klausimu yra visiškai neutrali. Mes, kai buvo priimamas šis sprendimas, nedalyvavome. Tai yra valstybinio lygio klausimas, kurį valstybinės institucijos pagal savo kompetenciją sprendžia. Politikos kryptį formuoja Seimas, aplinkos ir miškų politiką – Aplinkos ministerija, o ją įgyvendina Valstybinė miškų tarnyba“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė M. Pulkauninkas.

Savo ruožtu dėl Labanoro regioniniame parke kertamų valstybinių miškų kilus visuomenės nepasitenkinimui, M. Pulkauninkas teigia, kad audringą reakciją galima iš dalies paaiškinti tuo, jog „miškas kiekvienam lietuviui yra savas, artimas (...) Todėl natūralu, kad jei parodomas nukirstas miškas palydimas skambiu pareiškimu, žmonės reaguoja“.

Vis dėlto VMU vadovas VŽ teigė, kad kita tokios griežtos reakcijos priežastis gali būti ir siauros žinios, kiek miško Lietuvoje yra, kiek jo sodinama, kertama. Tad, pasak jo, dėl nežinojimo dažnai kyla nesupratimo padiktuotų nepagrįstų įsitikinimų.

Antradienį interviu BNS M. Pulkauninkas taip pat teigė, kad Labanoro girioje esą kertami medžiai yra miškuose, skirtuose ūkinei veiklai – medienos auginimui. Jo manymu, visuomenei ir valdžiai reikia sutarti, ar apriboti kirtimus saugomose teritorijose.

Anot jo, plyni kirtimai taip pat reikalingi, norint išnaikinti medžius užpuolusius kenkėjus.

Pasak M. Pulkauninko, Utenos regione, kur yra Labanoro giria, valstybiniai miškai sudaro tik 20 proc. visų miškų, likusi dalis priklauso privatiems savininkams. Visoje Lietuvoje valstybinių ir privačių miškų yra po lygiai.

Kilus nepasitenkinimui dėl Labanoro regioniniame parke ir kitur kertamų valstybinių miškų, Seimui siūloma griežtinti miškų kirtimus. Parlamentarams ketvirtadienį ketinama pristatyti Miškų įstatymo pataisą – siūloma saugomose teritorijose apriboti plynuosius miškų kirtimus.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nurodė Labanoro regioniniame parke mėnesiui stabdyti valstybinių miškų kirtimus.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tuo metu visuomeninės organizacijos teismui skundžia Vyriausybės rugpjūčio sprendimą nuo kitų metų 6 proc. didinti metines miškų kirtimo normas. Ieškinį Vilniaus apygardos administraciniam teismui pirmadienį pateikė asociacija „Gyvas miškas“ ir sąjūdis „Už Lietuvos miškus“.

Galutinį sprendimą dėl kirtimo normų dar turi priimti Seimas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"