Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Valstybės teikiamų teisinės pagalbos paslaugų kokybė: kaip ją pagerinti? 

2017 lapkričio 28 d. 11:40
Konferencijos akimirka /
Konferencijos akimirka /
Oranizatorių nuotrauka

Ar Lietuvoje egzistuojanti valstybės teikiamos teisinės pagalbos sistema yra ideali? Jeigu ne – ar ją įmanoma patobulinti? Ar kitų valstybių praktika gali padėti pagerinti teikiamų teisinių paslaugų kokybę? Šie ir ne tik klausimai buvo keliami Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Teisinės pagalvos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms valstybėms“.

Praėjusią savaitę, lapkričio 22–23 dienomis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pastate vyksta tarptautinė konferencija, skirta nustatyti teisinės pagalbos kokybės gerinimo gairėms bei įvertinti ir aptarti bendrus skirtingose valstybėse taikomos teisinės pagalbos standartus. Konferenciją organizuoja partneriai iš trijų valstybių – Lietuvos, Vokietijos bei Nyderlandų. Pagrindiniai organizatoriai Lietuvoje – Lietuvos teisės institutas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Partneris iš Vokietijos – Goethes universitetas Frankfurte, iš Nyderlandų – Teisinės pagalbos valdybos personalo departamentas.

Europos Sąjunga, kaip valstybių bendradarbiavimo forma, visiems suteikia galimybę pasisemti patirties, ieškoti kažkokių bendrybių ir tobulesnių variantų – visa tai sujungti į bendrą idėją ir eiti tobulėjimo keliu

Konferencijos „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms valstybėms“ tikslas – pasidalinti sukaupta patirtimi ir padėti sukurti kriterijus, kuriais remiantis visose Europos Sąjungos valstybėse būtų galima nustatyti minimalius reikalavimus valstybės finansuojamos teisinės pagalbos paslaugas teikiantiems advokatams.

Lietuvos teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Agnė Limantė tvirtino, kad ši konferencija yra vienas iš kelių Europos Sąjungos inicijuojamo projekto žingsnių, kurie ir toliau bus vykdomi siekiant gerinti teisinių paslaugų kokybę.

„Ši konferencija mums, mūsų projektui, yra svarbi. Čia susirinko ekspertai iš įvairių šalių, kurie dalinasi savo perspektyvomis. Vienos šalies teisininkai – ar tai būtų Lietuva, ar Vokietija – neretai apsiriboja savo pačių suvokimu apie sistemą ir jos veikimą. Tuomet ima rodytis, kad joks kitas variantas neegzistuoja, kad ta sistema, variantas, kurį mes puikiai žinome, yra vieninteliai galimi ir netobulintini. Tačiau taip nėra. Kiekviena valstybė turi savo praktiką ir tikrai gali kitoms pasiūlyti kažką naujo. Europos Sąjunga, kaip valstybių bendradarbiavimo forma, visiems suteikia galimybę pasisemti patirties, ieškoti kažkokių bendrybių ir tobulesnių variantų – visa tai sujungti į bendrą idėją ir eiti tobulėjimo keliu“, – teigė Agnė Limantė.

Frankfurto Goethes universiteto profesorius Matthiasas Jahnas taip pat atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos valstybių galimybę semtis patirties vienoms iš kitų.

„Tai – Europos Sąjungos projektas, tad prisiminiau Sąjungos moto – Vienybė įvairovėje“. Visi mes turime tokias skirtingas teisinės pagalbos sistemas. Pavyzdžiui, mes Vokietijoje neturime valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos, kaip Lietuvoje ar kitur, tačiau turime visai kitokį modelį, kur teisinė apsauga yra privaloma. Mums būtina rimtai įvertinti skirtingas sistemas, taip pat – atsižvelgti į kultūrinius ir, sakykime, istoriškai susiklosčiusius kiekvienos šalies individualumus“, – pranešime teigė Matthiasas Jahnas.

Abiejų konferencijos dienų metu dėmesys kreiptas į skirtingus dalykus. Konferencija suskirstyta į keturias sekcijas. Pirmosios metu aiškintasi apie teisinę pagalbą ir jos kokybę tarptautinėje bei europinėje perspektyvoje. Antroji skirta teisinės pagalbos kokybės klausimams iš susijusių institucijų perspektyvos. Trečioji – teisinės pagalbos kokybiniams rodikliams ir kontrolės instrumentams, ketvirtoji – teisinės pagalbos kokybinių rodiklių nustatymas.

Atitinkamai trečiadienį konferencijoje buvo pristatytos teisinės pagalbos kokybės standartų tendencijos, susipažinta su teisinės pagalbos organizavimo modeliais bei pristatytos galimybės ir teisė gauti teisinę pagalbą įvairiose valstybėse. Šiandien dėmesys sutelkiamas į geriausią Europos Sąjungos bei jai nepriklausančių šalių praktiką, pristatant teisinės pagalbos kokybinius rodiklius ir kontrolės instrumentus. Renginio pabaigoje – galimų teisinės pagalbos rodiklių nustatymai, kuriuose dalyvaus ekspertai, teisinę pagalbą teikiantys advokatai ir institucijų, atsakingų už teisinės pagalbos sistemos administravimą, atstovai bei politikos formuotojai.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Beveik visos šalys, tarp jų ir Lietuva, susiduria su problema – kokiais kriterijais remiantis nustatyti minimalius reikalavimus valstybės finansuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams? Kol kas nėra instrumentų, kurie objektyviai įvertintų, ar valstybė perka kokybiškas advokato paslaugas. Paprasčiau sakant, valstybė, pirkdama advokato paslaugas teisinei pagalbai teikti, nori įsitikinti, kad suteikia valstybės finansuojamos pagalbos prašančiam žmogui tam tikrus reikalavimus atitinkantį specialistą. Taip pat kiekvienai valstybei yra labai aktualu turėti advokatų darbo kokybės auditavimo sistemą, kuri būtų objektyvi, nepažeistų advokato veiklos nepriklausomumo principų ir turėtų aiškius kriterijus. Visi turime žinoti labai aiškius reikalavimus, ir kaip tuos reikalavimus įvertinti. Šioje srityje gerokai pažengę yra britai“, – sakė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.

Advokatas Linas Sesickas, „Glimstedt“ advokatų kontoros partneris, tvirtina, kad Lietuva Vidurio ir Rytų Europos regione yra vienas iš sektinų pavyzdžių teisinės pagalbos teikimo kontekste.

„Man džiugu, kad priimdama direktyvą praeitais metais Europos Komisija šį klausimą iškėlė į aukštą lygmenį. Aš tikiu, kad pasirinkdama Lietuvą būti viena iš projekto lyderių, ji suteikia privilegiją tuos kokybės standartus kurti. Tokie standartai turėtų egzistuoti ne vien baudžiamosiose, tačiau ir civilinėse ar administracinėse bylose tam, kad iš tiesų būtų užtikrintas geriausias rezultatas“, – džiaugėsi Linas Sesickas.

Valstybės teikiamų teisinių paslaugų kokybės vertinimo kriterijai kol kas dar neegzistuoja. Agnė Limantė atkreipė dėmesį, kad kalbant apie teisinių paslaugų kokybę omenyje turėti būtina tiek teisinį aspektą, tiek faktą, jog tai yra paslauga.

„Vakarykštėje diskusijoje Aukščiausiojo teismo teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė labai taikliai pastebėjo, kad iš tikrųjų tą teisinį aspektą gali įvertinti tik atitinkami teisininkai. Tai gali būti teisėjas, tai gali būti prokuroras, tačiau paslaugas gaunantis žmogus jų įvertinti negalės“, – sakė Agnė Limantė.

Projekto metu buvo apklausti laisvės atėmimo vietose esantys žmonės ir paaiškėjo, kad jiems paslaugų kokybė atsispindi būtent žmogiškojo kontakto pavidalu, o ne nuveiktų darbų kiekiu, mat jie teisinio išsilavinimo neturi ir negali pasakyti, ar tinkamai bei techniškai gerai advokatas atliko savo darbą.

Įprastai lėšų visada trūksta, tad mes kalbame apie protingo balanso atradimą tarp išleidžiamų pinigų ir teisinės pagalbos kokybės.“

Linas Sesickas pabrėžė, kad vien suteikti teisinę pagalbą nepakanka, reikia užtikrinti, kad ji atitiktų minimalius kokybės kriterijus: „Kodėl būtent minimalius? Todėl, kad šios paslaugos priklauso nuo viešų lėšų, kuriomis finansuojamas tokios pagalbos teikimas. Įprastai lėšų visada trūksta, tad mes kalbame apie protingo balanso atradimą tarp išleidžiamų pinigų ir teisinės pagalbos kokybės.“

Nyderlandų teisinės pagalbos valdybos personalo departamento vadovas ir direktorių valdybos narys Hermanas Schilperoortas taip pat atkreipė dėmesį į finansinio aspekto svarbą.

„Šioje konferencijoje būtent tai ir mėginama įgyvendinti – sudėlioti visų įmanomų priemonių bei parametrų dėlionę, kurie gali padėti“, – teigė Nyderlandų teisinės pagalbos valdybos personalo departamento vadovas.

Konferencijos akimirka / Organizatorių nuotrauka.
Konferencijos akimirka / Organizatorių nuotrauka.

Valstybės finansuojamos teisinės pagalbos poreikis visose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, yra didelis. Mūsų šalyje šiemet per pirmus devynis mėnesius teisinė pagalba buvo suteikta 32422 atvejais, iš jų 19302 – baudžiamosiose bylose. Pernai antrinė teisinė pagalba suteikta 41 063 atvejais, iš jų baudžiamosiose bylose – 22 761 atveju.

Konferencija „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms valstybėms“ yra Europos Sąjungos Teisės, lygybės ir pilietiškumo bei Teisingumo programos lėšomis iš dalies remiamo projekto „Enhancing the Quality of Legal Aid: General Standards for Different Countries“ („Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms valstybėms“) dalis.

Užs. V-2563

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"