Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Valstybės tarnybos reforma: revoliucija ar kosmetinė procedūra? 

2018 lapkričio 27 d. 08:15
Po reformos esą pasikeis suvokimas apie valstybės tarnybą ir tarnautojus, o gyventojams teikiamos paslaugos pagreitės ir pagerės./
Po reformos esą pasikeis suvokimas apie valstybės tarnybą ir tarnautojus, o gyventojams teikiamos paslaugos pagreitės ir pagerės./
LŽ archyvo nuotrauka

„Tu sakai, kad sukelsi revoliuciją, o aš sakau, kad tu smarkiai perdedi“, –  taip kadaise dainavo garsus rokeris Marilynas Mansonas. Panašiai šiandien ekspertai „apdainuoja“ Vyriausybės inicijuotą valstybės tarnybos reformą.

Pertvarka, kurią žada nuo sausio 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, jau tapo savotiška vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno „vizitine kortele“. Nors, iš visko sprendžiant, tikrieji reformos autoriai buvo keli patyrę ministerijos patarėjai, o pokyčiams būtiną politinę valią generavo premjeras Saulius Skvernelis, būtent E. Misiūnui dažniausiai teko viešai komentuoti reformą.

reformos oponentai sveikina sprendimą įteisinti nuotolinį darbą bei papildomas atostogas, tačiau tikina, jog tai - nedidelės permainos./ LŽ archyvo nuotrauka
reformos oponentai sveikina sprendimą įteisinti nuotolinį darbą bei papildomas atostogas, tačiau tikina, jog tai - nedidelės permainos./ LŽ archyvo nuotrauka

Pavasarį ir vasarą, kai naujasis Valstybės tarnybos įstatymas buvo svarstomas Vyriausybėje ir Seime, apie reformą nemažai diskutuota viešumoje. Tačiau priėmus įstatymą diskusija pasitraukė į užkulisius, iš ten pradėjo sklisti nerimo signalai. Esą įsigaliojus naujai tvarkai valstybės tarnyboje sustiprės įstaigų vadovų valdžia, ir tai sudarys prielaidas vienpartiniam valstybės aparato užvaldymui.

„Lietuvos žinios“ nusprendė išsiaiškinti, kiek pagrįstas šis valstybės tarnautojų ir politikų nerimas. Ar tikrai valstybės tarnybos reforma rengia dirvą vienos partijos valdžiai Lietuvoje?

VRM: reformos reikėjo jau seniai

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai tvirtina, kad reforma – seniai pribrendęs reikalas. Jie tikisi, kad per kelerius metus atlikti pakeitimai pakeis suvokimą apie valstybės tarnybą ir tarnautojus, o gyventojams teikiamos paslaugos pagreitės ir pagerės.

Reformos rengėjai pabrėžia konkrečiai tris naujosios sistemos privalumus: geresnes tarnautojų darbo sąlygas, centralizuotą atranką ir pasikeisiančią ministerijų kanclerių padėtį. Ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius sakė, kad tarnautojų atlyginimų kėlimas – įstaigų vadovų rankose. „Įstatymas numato galimybę didinti atlyginimus, tačiau tam biudžete papildomai lėšų nenumatyta. Tai reiškia, kad tarnautojų atlyginimo didėjimo tempas iš esmės priklauso nuo įstaigų noro daryti institucinę pertvarką, peržiūrėti įstaigų atliekamas funkcijas. Vyriausybė yra patvirtinusi institucinės pertvarkos gaires, kuriose numatomi pagrindiniai principai, kaip turėtų atrodyti įstaigos. Vidaus reikalų ministerijos pavyzdys rodo, kad racionaliai skaičiuojant išteklius ir optimizuojant funkcijas sutaupytas lėšas galima efektyviai nukreipti tarnautojų darbo užmokesčiui didinti“, – dėstė K. Vaitkevičius.

Reformos rengėjai pabrėžia konkrečiai tris naujosios sistemos privalumus: geresnes tarnautojų darbo sąlygas, centralizuotą atranką ir pasikeisiančią ministerijų kanclerių padėtį./ LŽ archyvo nuotrauka
Reformos rengėjai pabrėžia konkrečiai tris naujosios sistemos privalumus: geresnes tarnautojų darbo sąlygas, centralizuotą atranką ir pasikeisiančią ministerijų kanclerių padėtį./ LŽ archyvo nuotrauka
GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pasak jo, kitaip nei iki šiol, Vyriausybės įgaliota įstaiga vykdys visiškai centralizuotą tarnautojų atranką, nedalyvaujant priimančios įstaigos atstovams. „Centralizuota atranka reiškia, kad konkursai bus rengiami centralizuotai, o atranka atliekama pagal patvirtintą metodiką. Darbdavys darbuotoją rinksis iš skaidriai atrinktų dviejų kandidatų, o ne jį parinks paties vadovo sudaryta komisija, kaip yra dabar“, – aiškino vidaus reikalų ministro patarėjas.

Valstybės tarnybos departamento (VTD) tinklalapyje skelbiama, kad vieną iš dviejų atrinktų kandidatų įstaigos vadovas rinksis tais atvejais, kai bus atrenkama į padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas. Žemesnio lygio tarnautojus vienašališkai atrinks Vyriausybės įgaliota įstaiga – tikėtina, kad tas pats VTD.

Ministerijų kancleriams, kaip ir visiems įstaigų vadovams, įvedama penkerių metų kadencija – jie negalės eiti pareigų ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tačiau kancleriai bus karjeros tarnautojai, jų kadencijos nebus susietos su ministro kadencija. Pasak K. Vaitkevičiaus, kanclerių padėtį pakeis ir Vyriausybės nutarimu patvirtinta tipinė ministerijų struktūra. „Ministerijų kancleriai, pagal šią struktūrą, nebėra atsakingi už politikos formavimą ministrui pavestose valdymo srityse. Jiems lieka vadovavimas administraciniam aparatui ir labai svarbi biudžeto administravimo funkcija. O politikos formavimas perkeliamas į politikos formavimo grupes“, – sakė K. Vaitkevičius.

Nuogąstaujama, kad įsigaliojus naujai tvarkai valstybės tarnyboje sustiprės įstaigų vadovų valdžia, ir tai sudarys prielaidas vienpartiniam valstybės aparato užvaldymui.

Jis sutiko, kad naujasis įstatymas politikų ir visuomenės įvertintas nevienareikšmiškai, bet siūlė neskubėti vertinti dar tik prasidėjusios pertvarkos rezultatų. „Nuo pat pradžių planuojamų pokyčių vertinimas pasiskirstė į du polius – vieni pertvarką vadino revoliucija, kiti – vien kosmetiniais pataisymais. Vidaus reikalų ministerijos nuomone, rezultatus bus galima objektyviai įvertinti tik pertvarkai pasibaigus“, – pabrėžė vidaus reikalų ministro patarėjas.

Ekspertai: tai labiau kosmetika nei revoliucija

Viešosios politikos ekspertas Darius Žėruolis teigė, kad reforma kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Pasak jo, naujojo įstatymo ir kitų dokumentų rengėjai nepakankamai paaiškino, kaip bus pasiekti deklaruoti tikslai. „Norėta turėti mažesnę, lankstesnę, bet labiau motyvuotą ir geriau apmokamą valstybės tarnybą. Kol kas sunku suprasti, kaip to bus pasiekta“, – sakė ekspertas.

D. Žėruolis atkreipė dėmesį, kad bendras valstybės įstaigose dirbančių žmonių skaičius greičiausiai nesumažės. „Tikėtinas rezultatas, kad sumažės valstybės tarnautojų ir padaugės specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis. Dabar yra apie 30 tūkst. valstybės tarnautojų ir apie 19 tūkst. vadinamųjų darbo sutartininkų. Valstybės tarnautojų turėtų likti apie 20 tūkstančių. Jei tie likusieji 10 tūkst. bus įdarbinti pagal darbo sutartis, proporcija apsivers: bus 20 tūkst. valstybės tarnautojų ir 29 tūkst. darbo sutartininkų“, – teigė jis.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad atsisakyta ir daugelio senų ambicijų. Esą nepavyko sukurti ankstesnių vyriausybių planuotos valstybės tarnybos, kuri leistų užtikrinti visavertę vadovų rotaciją. Išliks senas principas, kad žmogus priimamas į konkrečią įstaigą, o ne apskritai į valstybės tarnybą, kaip esama Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijoje.

D. Žėruolis teigė netikįs, kad Vyriausybė pasieks žadėtų reformos tikslų. „Klausimas, ar viso to pakaks padaryti valstybės tarnybą prestižinę, elitinę? Spėju, kad ne. Kaip bus sulaikytas talentingų žmonių „nutekėjimas“ ar garantuotas jų „atitekėjimas“? Kaip valstybės tarnyba taps patraukli darbo vieta? Tai man kol kas neaišku“, – abejojo ekspertas.

Buvusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkė, ne vienos valstybės įstaigos personalo sritį kuravusi teisininkė Jolanta Petkevičienė taip pat pabrėžė, kad reformos apimtis labai kukli. „Manau, kad esminių pokyčių tikrai nebus. Gerai, kad įteisintas nuotolinis darbas, papildomos atostogos. Tai seniai reikėjo padaryti, bet tai – nedidelės permainos“, – sakė ji.

„Valstybės tarnautojai, užuot tarnavę valstybei, dabar turės tarnauti savo viršininkui ar juos paskyrusiai politinei jėgai.“

J. Petkevičienė sutiko, kad atlyginimas tebėra esminė valstybės tarnybos problema. Jos nuomone, jį lemia neigiamas visuomenės nusistatymas. „Gaila, kad iki šiol visuomenės nuomonė apie valstybės tarnautojus yra itin prasta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžiausia visuomenės dalis savo kasdieniame gyvenime tiesiogiai susiduria ne su valstybės tarnautojais, o su valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, ypač regioninėse institucijose. Bet kasdienių problemų šaltiniu vis tiek laikoma valstybės tarnyba“, – teigė J. Petkevičienė. Pasak jos, valstybės tarnyba ir taip per daug reformuojama, todėl būtų gerai, jei politikai pamatytų tikrai apleistas sritis. „Valstybės tarnyba nėra blogai reglamentuota, todėl ją paprasta tvarkyti ir reformuoti. Blogiau, kad nėra reglamentuota visa viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų veikla, nėra net bendros darbo apmokėjimo tvarkos“, – apgailestavo J. Petkevičienė.

Politika ar politikavimas?

Tačiau naująjį Valstybės tarnybos įstatymą svarstę politikai nebuvo taip santūriai nusiteikę. Vyriausybės pasiūlytai reformai vieningai nepritarė Seimo opozicija. Dėstydami savo nuomones opozicijos atstovai pažėrė prieštaringų pastabų, įžvelgdami ir bandymų valstybės tarnybai primesti verslo logiką, ir, priešingai, verslo vadybos principų nepaisymą.

Juozo Oleko nuomone, kertame šaką, ant kurios patys sėdime./ Alinos Ožič nuotrauka
Juozo Oleko nuomone, kertame šaką, ant kurios patys sėdime./ Alinos Ožič nuotrauka

„Valstybės tarnybą faktiškai prilyginame privačiam verslui, kai šeimininkas, savininkas gali daryti ką nori. Valstybės tarnautojai, užuot tarnavę valstybei, dabar turės tarnauti savo viršininkui ar juos paskyrusiai politinei jėgai. Štai kur problema. Link tokios tarnybos, kokia buvo suformuota, ėjome gana ilgus metus. Buvo padarytas ne vienas pakeitimas, apibendrinantis pažangią kitų Europos valstybių patirtį. Ir štai šiandien kertame tą šaką, ant kurios patys sėdime“, – kalbėjo socialdemokratas Juozas Olekas.

Jam iš esmės pritarė ir konservatorius Rimantas Dagys. Tuo metu kita konservatorė Gintarė Skaistė tvirtino, kad valstybės tarnybos pertvarka svetima verslo patirčiai. „Šiuo metu kalbame apie funkcijų išdalijimą valstybės tarnautojams, bet nekalbame apie tai, kokių rezultatų tikimasi iš valstybės tarnautojų. Todėl iš tikrųjų šiuo pakeitimo modeliu tik daugiau galių suteikiama vadovui. O viskas priklausys nuo to, ar vadovas yra kompetentingas“, – sakė G. Skaistė.

Gintarės Skaistės teigimu, viskas priklausys nuo to, ar vadovas yra kompetentingas./ Alinos Ožič nuotrauka
Gintarės Skaistės teigimu, viskas priklausys nuo to, ar vadovas yra kompetentingas./ Alinos Ožič nuotrauka

Tikėtina, kad šios politikų nuomonės, kuriomis išryškinamos padidėjusios įstaigų vadovų galios, tuo pat metu ir atspindi, ir formuoja jau minėtą dalies aukšto rango valstybės tarnautojų ir politikų nerimą dėl reformos. Į jį atsakant, verta atkreipti dėmesį į tikrai lemiamą faktorių: Lietuvos konstitucinės santvarkos stabilumo klausimą. Iki šiol valstybės įstaigų koridoriuose dažnai būdavo galima išgirsti skundų dėl per menko vadovų savarankiškumo, esą jie patys negali pasirinkti net artimiausių bendradarbių, suformuoti komandų, todėl jiems sunku pasiekti įtikinamų rezultatų.

Šiuo požiūriu valstybės tarnybos reforma atriš vadovams rankas ir suteiks jiems daugiau galimybių rinktis bei vertinti darbuotojus. Kol Konstitucija užtikrina demokratinę politiką ir daugpartinę sistemą, tokie pokyčiai gali turėti teigiamų pasekmių. Efektyviai įstaigas valdantys savarankiški vadovai galėtų sudaryti natūralią aukštesniąją valstybės tarnybą ir stabilizuoti partinės politikos „bangavimą“.

Tačiau viskas pasikeistų, jei Seime absoliučią daugumą iškovotų viena partija – kaip įvyko, pavyzdžiui, Vengrijoje 2010 metais. Susiformavus valdžios vertikalei: partija-Seimo dauguma-Vyriausybė-valstybės tarnyba, įstaigų vadovų savarankiškumas sudarytų sąlygas daug greičiau galutinai užvaldyti valstybės aparatą. Todėl iš tikrųjų nerimą kelia tik vienas klausimas: kokia Lietuvos konstitucinės santvarkos ateitis?

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"