Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Valstybės skola – 47 mlrd. litų 

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Praėjusių metų pabaigoje Lietuva buvo skolinga daugiau nei 46,9 mlrd. litų. Tai sudarė 39,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kas atitinka Mastrichto kriterijų, būtiną euro įsivedimui.

Finansų ministerijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje valstybės skolą sudarančios centrinės valdžios skola siekė 43,5 mlrd. litų, vietos valdžios – 2,1 mlrd. litų, socialinės apsaugos fondų skola – 1,3 mlrd. litų.

Trečdalį valstybės skolos – 14,2 mlrd. litų – sudarė vidaus skola. Ji per metus padidėjo daugiau nei 2,8 mlrd. litų. Tuo metu užsienio skola sumažėjo beveik 2,5 mlrd. litų ir pernai metų pabaigoje sudarė per 32,7 mlrd. litų.

Didžiąją valstybės skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 36,5 mlrd. litų, negrąžintų paskolų buvo 9,5 mlrd. litų, indėlių (taupymo lakštų) – beveik 900 mln. litų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Bronius Bradauskas sakė, kad beveik 40 proc. BVP siekianti valstybės skola – nemaža. Tačiau, lyginant su kai kuriomis kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, šis rodiklis yra nedidelis. „Vis dėlto nieko doro. Kuo didesnė skola, tuo brangiau kainuoja jos aptarnavimas. Sakykime, būtų dar visai nieko, jei nebūtų pasiskolinta kažkur už 9 proc. metinių palūkanų. Buvusi Vyriausybė pasiskolino nemažai milijardų už 9 proc., kai tuo metu kaimynai latviai iš Tarptautinio valiutos fondo skolinosi už 3 proc.“, - pažymėjo B.Bradauskas.

Anot jo, Seimo BFK pavasario sesijos metu ketina aiškintis, kokiomis sąlygomis per krizę skolinosi Lietuva. Esą jei paskolų sutartyse numatyta galimybė skolą grąžinti anksčiau laiko, ja ir reikėtų pasinaudoti persiskolinus pigiau. „Nežinau, kokiomis sąlygomis buvo pasiskolinta. Kai išnagrinėsime, jei tokios galimybės bus, tikrai verta skolintis pigiau ir atiduoti brangesnes paskolas“, - mano B.Bradauskas. Jis taip pat iškėlė mintį, kad šiuo metu, kai bankai už indėlius moka itin mažas palūkanas, valstybė galėtų skolintis iš gyventojų, išleisdama taupymo lakštus ar išplatinusi obligacijas.

Lietuva kitąmet siekia įsivesti eurą. Viena iš būtinų sąlygų tam – kad valstybės skola neviršytų 60 proc. BVP.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"