Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Valstybės institucijų tinklalapius „nulaužė“ nepilnamečiai 

2017 gegužės 31 d. 12:58
pixabay.com nuotrauka

Kibernetines atakas prieš valstybės institucijų informacines sistemas prieš metus įvykdė trys nepilnamečiai – du Lietuvos ir vienas Danijos pilietis, informavo Generalinė prokuratūra.

„Įtarimai buvo pareikšti 3 asmenims. vienas jų – užsienio šalies, Danijos pilietis. Visi įtariamieji yra nepilnamečiai (...). Vieno įtariamojo, užsienio piliečio, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir bus perduotas baudžiamajam persekiojimui vykdyti kompetentingoms Danijos institucijoms“, – teigiama Generalinės prokuratūros atsakyme BNS.

Prokuratūra nurodo, kad ikiteisminis tyrimas 2016-aisiais pradėtas dėl galimo turto prievartavimo, neteisėto poveikio informacinei sistemai, neteisėto disponavimo įrenginiais. Tyrimas dėl dviejų nepilnamečių lietuvių užbaigtas kovo 31-ąją, baudžiamoji byla perduota Utenos apylinkės teismui. Jiems pateikti kaltinimai tik dėl turto prievartavimo.

„Buvo prašoma virtualių pinigų – bitkoinų. Lietuviams pateikti kaltinimai dėl septynių epizodų“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. Ji patvirtino, kad tyrimo duomenimis, lietuviai pačiuose kibernetiniuose įsilaužimuose nedalyvavo.

Ji tai pat nurodė, kad dviems nepilnamečiams lietuviams skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, tėvų priežiūra, dėl Danijos piliečio spręsti turėtų šios šalies teisėsaugos institucijos.

Prokuratūra teigia iki šiol apie tai neinformavusi visuomenės, nes ikiteisminis tyrimas Danijos piliečio atžvilgiu nebuvo baigtas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis antradienį žurnalistams sakė, kad, policijos manymu, nustatyti visi asmenys, vykdę išpuolius. Jis nekomentavo, ar nustatyta, jog išpuoliais galėjo būti suinteresuota užsienio valstybė.

Pernai balandžio pabaigoje valstybės įmonės „Infostruktūra“ saugomam Informacinės visuomenės plėtros komiteto serveriui susidūrus su kibernetine ataka nukentėjo keliolikos valstybinių institucijų informacinių technologijų sistemos.

Atakas patyrė Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, didžiosios dalies ministerijų, įvairių valstybinių institucijų, tarp jų – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Centrinės projektų valdymo agentūros tinklalapiai.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Specialistų vertinimu, didžiausio masto atakos Lietuvoje buvo rengtos gana mėgėjiškai, tačiau stebina jų turėti resursai – nuotoliniu būdu valdyti kompiuterius leidžiantis vadinamasis botnet tinklas, apėmęs beveik 8–10 tūkst. kompiuterių, kitos priemonės, kurioms įsigyti reikėjo ir nemažai lėšų.

Valstybės saugumo departamentas grėsmių ataskaitoje yra įvardijęs, kad didžiausią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui kelia su Rusija susiję kibernetiniai įsibrovėliai, įskaitant Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"