Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Valdžios prašoma nekartoti Nikitos Chruščiovo sprendimų 

2019 vasario 20 d. 09:55
Giedrius Surplys - pirmas žemės ūkio ministras, kuris nėra šios srities specialistas.
Giedrius Surplys - pirmas žemės ūkio ministras, kuris nėra šios srities specialistas.
BNS nuotrauka

Buvusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbuotoja, pati patyrusi, ką reiškia ministerijos iškėlimas iš Vilniaus, viešu laišku kreipėsi į premjerą ir žemės ūkio ministrą prašydama po 58 metų nekartoti tos pačios klaidos.

„Lietuvos žinių“ redakcija sulaukė netikėto skambučio – dienraštyje perskaičiusi rašinį apie ŽŪM iškėlimo į Kauną peripetijas, buvusi ministerijos darbuotoja Aldona Grinevičienė suskubo pranešti, kad žmonės, su kuriais 1961–1962 metais buvo išbandytas chruščiovinis ministerijos iškraustymo į kaimą planas, negali atsistebėti tuo, jog dabar norima pakartoti tą pačią nesąmonę.

Kita buvusi ŽŪM darbuotoja Aldona Mažonienė net nutarė viešame kreipimesi į Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį ir žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį įspėti, kokių padarinių gali turėti toks eksperimentas.

Įžvelgia panašumų su sovietmečiu

„Sąžinė man neleidžia tylėti“, – sako senjorė A. Mažonienė. Du gyvulininkystės srities aukštojo mokslo diplomus turinti, 49 metus ŽŪM sistemoje dirbusi specialistė pasakoja labai mėgusi savo darbą ir tą įstaigą, per visą karjerą neturėjusi nė vienos nuobaudos, o tik pelniusi apdovanojimų. Ji – Valstybinės mokslo ir technikos premijos laureatė, įvertinta dviem ŽŪM diplomais už darnios veislininkystės sistemos sukūrimą.

A. Mažonienę stebina dabartinės ir sovietmečiu įvykdytos reformų panašumai. Nikita Chruščiovas 1961 metais priėmė politinį sprendimą visų sovietinių respublikų žemės ūkio ministerijas iškelti į kaimą. Dabar, po 58 metų, jau nepriklausomoje Lietuvoje bandoma pakartoti panašų eksperimentą. Juk žemės ūkio ministras G. Surplys viešai pripažino, kad tai – politinis sprendimas, o ne ekonominių ar kitokių poreikių nulemta reforma.

Gerą savaitę pakavome bylas, krovėme jas ir kitus dokumentus į dėžes. Instituto atsiųstu sunkvežimiu viskas buvo vežama be apsaugos. Dalies bylų neradome.

Ar kas anuomet aiškino, kodėl ministerija buvo iškelta iš sostinės ir kodėl po kelių mėnesių grąžinta į Vilnių? „Niekas to neaiškino. Paskelbė įsakymą, ir tiek. Jokių diskusijų tais laikais nebūdavo. Bet anų laikų praktika, regis, taikoma ir dabar. Nejaugi tai gali kartotis?“ – klausia A. Mažonienė. Jai nuostabą kelia tai, kad ir dabar tiesiog pareiškiama, jog tai politinis sprendimas, ir nei diskutuojama, nei svarstoma, nei paisoma ministerijos specialistų nuomonės. A. Mažonienei keista, jog ministerija kraustoma esą norint stiprinti regionus, juolab kad Kauno regionas – ir taip vienas stipriausių.

Tokį eksperimentą jau patyrusi buvusi ŽŪM darbuotoja nutarė premjerui S. Skverneliui ir žemės ūkio ministrui G. Surpliui priminti, kaip atrodė ankstesnės ŽŪM pertvarkos ir kuo jos baigėsi. Jis tikisi, kad tai sulaikys nuo lipimo ant to paties grėblio.

A. Mažonienė pasakoja 1954 metais buvusi paskirta į ŽŪM Gyvulininkystės valdybą. Tuo metu buvo dvi ministerijos – Žemės ūkio, įsikūrusi Mindaugo gatvėje, ir Tarybinių ūkių, įsikūrusi tuometėje V. Kačialovo (dabar – Teatro) gatvėje. ŽŪM veteranė prisimena, kaip po darbo visi ministerijų darbuotojai eidavo į talką tvarkyti remontuojamo ŽŪM pastato, kuriame ši yra įsikūrusi iki šiol. Į dabartiniame Gedimino prospekte esančias patalpas ŽŪM ir prie jos prijungta Tarybinių ūkių ministerija persikraustė 1955-aisiais.

1958 metais ŽŪM įsteigta Gyvulių veislininkystės inspekcija, vėliau ji reorganizuota į valdybą, A. Mažonienė paskirta jos skyriaus vadove. „Ši atsakinga sritis ir pareigos – viso mano gyvenimo darbas“, – 49 metų stažu ŽŪM didžiuojasi moteris.

Tuomečiam žemės ūkio ministrui Vytautui Vazalinskui A. Mažonienė negaili pagyrimų. Jos žodžiais tariant, jis buvo nepamirštamas, sumanus, savo darbą vertinantis ir specialistus gerbiantis žmogus, be kita ko, žemės ūkio mokslus baigęs ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje.

Nors vos prieš keletą metų ŽŪM buvo persikrausčiusi į suremontuotus rūmus, 1961-ųjų rudenį N. Chruščiovo nurodymu sovietinių respublikų žemės ūkio ministerijos buvo iškeltos į kaimą. Lietuvos ŽŪM gyvulininkystės padalinys iškeltas į Baisogaloje (Radviliškio r.) esantį Gyvulininkystės institutą, agronomai – į Dotnuvos (Kėdainių r.) Žemdirbystės institutą.

„Gerą savaitę pakavome bylas, krovėme jas ir kitus dokumentus į dėžes. Instituto atsiųstu sunkvežimiu viskas buvo vežama be apsaugos. Dalies bylų neradome. Jų atkūrimas buvo papildomas rūpestis. Gyvenome instituto bendrabutyje. Savaitgaliais instituto autobusas parveždavo mus į Vilnių. Ankstyvą pirmadienio rytą – atgal. Mes su vyru, taip pat ŽŪM darbuotoju, laukėme pirmagimio, todėl kartais pasilikdavome bendrabutyje. 1962 metų pradžioje man buvo leista dirbti ministerijos pastate Vilniuje. Vyras liko Baisogaloje. Sūnus gimė 1962 metų balandį. Tuo metu į Vilnių grįžo ir ŽŪM. Tiesa, iš trylikos veislininkystės specialistų grįžo tik penki, kiti išėjo iš darbo“, – prisimena A. Mažonienė.

Grįžo po keturių mėnesių

Šviesaus atminimo tuometis gyvulių veislininkystės tarnybos vadovas hab. dr. Algirdas Banys, anuomet – dviejų mažamečių tėvas, taip pat visą laiką važinėjo pirmyn ir atgal. Pernai dar spėtoje baigti paskutinėje savo atsiminimų knygoje „Laimingoji šimtmečio karta“ apie tą laikotarpį jis rašo: „Greitai paaiškėjo, kad iškėlus ministeriją gamybos organizavimo tempas gerokai sulėtėjo, sunku operatyviai palaikyti ryšius. Tačiau N. Chruščiovas ir jo komanda nepripažindavo savo klaidų ir rado išeitį – panaikinti kaime esančias žemės ūkio ministerijas ir vietoj jų respublikų centruose įkurti žemės ūkio produktų gamybos ir paruošų ministerijas. Jų ministrams suteikti Ministrų Tarybos pirmininkų pirmųjų pavaduotojų įgaliojimai.“

A. Mažonienė pasakoja, kad neįprastas ir varginantis darbas Baisogaloje truko keturis mėnesius. Visa laimė, kad ministrui pavyko išsaugoti pastatą Vilniuje, į kurį ir sugrįžta.

Vėliau, jau ministro Medardo Grigaliūno laikais, pastatytas ŽŪM priestatas iš J. Lelevelio gatvės pusės, ministerijai sugrąžintas ŽŪM vardas. Ministru būnant Genadijui Konopliovui, prie ŽŪM prijungtos dar dvi ministerijos – Maisto bei Mėsos ir pieno pramonės, įkurtas Agropramoninis komitetas. Jau atkūrus nepriklausomybę ir ŽŪM vadovaujant Kazimierai Prunskienei, pastatytas šeštas ministerijos aukštas.

„Tai unikali, nuo seno visų svečių ir darbuotojų mylima vieta. Geras privažiavimas, patogi parkavimo aikštelė, o dabar šalia yra ir mobilus ūkininkų turgelis. Kas nenorėtų tokios vietos ir unikalaus, jau istorinio tapusio ŽŪM pastato?“ – stebisi A. Mažonienė.

Daug metų ŽŪM dirbę specialistai mano, kad šios institucijos iškėlimas reiškia ir nepagarbą jos specialistams. / BNS nuotrauka
Daug metų ŽŪM dirbę specialistai mano, kad šios institucijos iškėlimas reiškia ir nepagarbą jos specialistams. / BNS nuotrauka

Praradimai – visose srityse

Per beveik pusę A. Mažonienės darbo ŽŪM amžiaus ši institucija išgyveno įvairias reorganizacijas ir pertvarkas. „Tai nekliudė dirbti, įgyvendinti savo sumanymų, diegti kitų valstybių patirties. Tačiau liudiju, kad patirtas ŽŪM iškėlimas iš Vilniaus buvo ne tik nenaudingas, bet net ir skausmingas. Dabar, po 58 metų, Lietuvoje, kai taip džiaugiamės peržengę savo valstybės atkūrimo antrojo šimtmečio slenkstį, gali būti pakartota N. Chruščiovo ŽŪM iškėlimo klaida. Mano šeimos ir kolegų laikotarpis Baisogaloje buvo sunkus ir varginantis, agronomams Dotnuvoje irgi buvo sunku. Suprantu, kokį nerimą ir nepasitikėjimą jaučia dabartiniai ŽŪM darbuotojai. Todėl jaučiu pareigą rašyti Jums šia tema“, – į premjerą ir žemės ūkio ministrą kreipiasi A. Mažonienė.

Anuomet ministerijos kraustynės lėmė specialistų praradimą, sulėtėjo gamybos organizavimo tempas. Iš karto pasijuto, kad sunku operatyviai palaikyti ryšius su kitomis ministerijomis.

Yra svarbesnių problemų

„Visi Vyriausybės nariai reikalingi čia ir dabar, pagal sutartą tvarką arba iškilusią temą, nes juk būtinas ir ministerijų darbuotojų tarpusavio bendravimas, klausimų derinimas. Svarbus ir žmogiškasis veiksnys – bendrauti būtina visur ir visais lygiais. Laikas visiems – pinigai. Bet vienas Vyriausybės narys bus Kaune. Kodėl Kaune? Skelbiama, kad to reikia norint stiprinti regionus. Bet juk Kauno regionas ir taip yra stiprus“, – kalba A. Mažonienė.

Buvusi ŽŪM darbuotoja pripažįsta, kad ministerija tikrai bus judi, kaip nori ministras. „Vilnius – Kaunas. Į darbą ir atgal namo. Kasdien. Kieno lėšomis? Juk gyvename šiuolaikinių technologijų laikais, kai galima bendrauti esant bet kuriame pasaulio mieste, todėl ministerijos iškėlimas neturi prasmės, tai tik nereikalingos didelės išlaidos (skelbiama, kad jos sieks 5 mln. eurų – aut.)“, – stebisi garbaus amžiaus moteris. Ji priduria, kad ir pati yra šiuolaikiška – laišką premjerui ir žemės ūkio ministrui parašė kompiuteriu, naudojasi mobiliuoju telefonu.

A. Mažonienė mano, kad ministerijos iškėlimas – nepagarba jos specialistams, kuriems kasdien teks gaišti laiką važinėjant traukiniais.

A. Mažonienė atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą iš jai geriausiai žinomos gyvulininkystės srities. Kaip pabrėžia ir kiti specialistai, net sovietmečiu iš Danijos, Olandijos buvo importuojami veisliniai buliai ir telyčios, tai leido pasiekti labai gerų produktyvumo rodiklių. Dabar dėl maro kiaulės siekia išnykimo ribą. Karvės kol kas sveikos, produktyvios, bet pienas importuojamas. Ar matėte verslą, kuris žlugdytų savo žaliavų bazę? Situacija gyvulininkystėje reikalauja dirbti pasiraitojus rankoves, o ne trukdyti ŽŪM darbuotojams, priverstinai keičiant jų darbo ir gyvenimo sąlygas.

Buvusi ŽŪM veteranė pažymi, kad G. Surplys – pirmas žemės ūkio ministras, kuris nėra šios srities specialistas. Tad ji įsivaizduojanti, kaip jam sunku. Moteris daro prielaidą, kad gal todėl ministras daugiausia dėmesio ir skiria tokiems klausimams kaip ministerijos perkėlimas.

„Tikiuosi, kad bus išsamiau apsvarstyta ir įvertinta, ar tikrai yra prasmės kelti ministeriją į Kauną. Ar nebus pakartota ankstesnė klaida? Ar nereikės grįžti atgal patyrus didelių nuostolių?“ – laiške premjerui ir ministrui rašo A. Mažonienė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika