Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Valdžia prieš partijas: žaidimas tęsiamas 

2018 spalio 22 d. 08:30
Šias prieš porą dešimtmečių pagal panaudą gautas patalpas Marijampolės centre konservatoriams gali tekti palikti arba už jas mokėti nuomos mokestį.
Šias prieš porą dešimtmečių pagal panaudą gautas patalpas Marijampolės centre konservatoriams gali tekti palikti arba už jas mokėti nuomos mokestį.
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Efektyvią partijų veiklą varžanti Vyriausybės politika prieštarauja nusistovėjusiai Vakarų demokratijos tradicijai. Nors valdantieji stengiasi savo veiksmų nesureikšminti, ekspertai tvirtina, kad partijų silpninimas – klaida.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Finansų ministerijos pasiūlytai valstybės turto valdymo reformai. Viena jos priemonių – valstybės turto panaudos ribojimas. Be kita ko, iš potencialių tokios panaudos gavėjų sąrašo siūloma pašalinti partijas. Taigi Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybių de facto jau praktikuojamas patalpų atėmimas iš partijų taptų oficialia valstybės politika.

Privalo suktis pačios

Įstatymų projektus Seime pristatęs finansų viceministras Darius Sadeckas nesutiko, kad partijų pašalinimas iš valstybės turto panaudos subjektų sąrašo apsunkintų jų veiklą. „Atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybės nekilnojamojo turto panaudą turi kelios partijos (2017 metų pabaigoje apie 500 kv. m plotas panaudos pagrindais suteiktas penkioms partijoms), likusios nekilnojamąjį turtą, reikalingą veiklai vykdyti, valdo nuosavybės arba nuomos pagrindais“, – tvirtino jis.

D. Sadeckas taip pat ragino partijas būti skaidrumo pavyzdžiais ir turtą įsigyti arba nuomotis savo lėšomis. „Mūsų nuomone, valstybės nekilnojamasis turtas, kaip ir kitas turtas, reikalingas partijų veiklai užtikrinti, turėtų būti įsigyjamas skaidriai, panaudojant teisėtai įgytas tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš rėmėjų gautas lėšas“, – kalbėjo jis.

Viceministras pripažino, kad partijos – vienas kertinių Lietuvos konstitucinės sistemos elementų. Tačiau paklaustas, kaip praktikoje užtikrinti konstitucinės santvarkos stabilumą, jei mažinama valstybės parama partijoms, D. Sadeckas dar kartą pakartojo raginimą partijoms suktis kaip jos pačios išmano.

„Mūsų nuomone, valstybinio turto panaudos atsisakymas neturėtų turėti reikšmingų pasekmių partijų veiklai, nes tai nėra tokios sumos, kurių nebūtų įmanoma padengti iš partijų gaunamo finansavimo“, – reziumavo viceministras.

Žada priešintis

Visai kitaip galimas pasekmes partijų veiklai įvertino didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) vadovas Gabrielius Landsbergis. Jo teigimu, iki šiol panaudos teise valdytų valstybei priklausančių patalpų netekimas darytų reikšmingą įtaką partijos veiklai, ypač regionuose.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Surenkamo partijos nario mokesčio užtenka tam, kad galėtume išlaikyti centrinę būstinę, patalpas didžiuosiuose miestuose. Šiuo atveju kalbame apie regionus, kur itin svarbi partijos nepriklausomybė nuo konkrečių vietos verslininkų. Telkti paprastus regionų žmones ir jiems atstovauti tikrai bus sunkiau“, – aiškino jis.

Konservatorių lyderio tikinimu, partijos gali apskritai prarasti savo regioninių skyrių susirinkimo vietas. Tai esą atitolins politiką nuo žmonių ir žmones nuo politikos. G. Landsbergis prognozavo, kad suvaržius partijų veiklą jų vietą regionuose netruks užimti kokio nors vieno „savininko“ kontroliuojami sąjūdžiai ir komitetai. „Komitetai nedelsdami susiras kokį nors vietinį oligarchą, kuris įsileis į savo įmonės patalpas“, – sakė jis.

Tvirtindamas, kad Vyriausybė įvairiais būdais nuosekliai silpnina partijas ir skatina jų dezintegraciją, G. Landsbergis kartu pabrėžė, kad opozicija yra nepasirengusi tam efektyviai pasipriešinti. Vis dėlto jis žadėjo, kad konservatoriai imsis visų priemonių, kad partijos nebūtų silpninamos.

Liberalai būstinės neturi

Kad valdantieji vykdo nuoseklią partijų silpninimo politiką, sutiko ir Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Be kita ko, jis atkreipė dėmesį į neseniai įregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą. Pagal ją parama, kurią mokesčių mokėtojai gali skirti partijoms, būtų sumažinta nuo 1 proc. iki 0,5 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Pataisą registravo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas ir šio komiteto narys Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis. Savo pasiūlymą jie motyvavo mokesčių politikos pokyčiais. Esą paliekant gyventojams galimybę skirti partijoms 1 proc. GPM, nepagrįstai sumažėtų valstybės biudžeto pajamos.

E. Gentvilo nuomone, abi iniciatyvos – panaudos teisės apribojimas ir galimos skirti pajamų mokesčio dalies mažinimas liudija kryptingą valdančiųjų siekį suvaržyti partijų veiklą.

Tačiau jis pripažino, kad konkrečiai LS valstybės turto panaudos atėmimas yra pakeliamas smūgis. „Šiuo metu neturime būstinės. Mūsų sekretoriate nedaug darbuotojų, todėl šis klausimas neaktualus. Tik keliskart nuomojomės patalpas posėdžiams“, – pasakojo liberalų vadovas.

Pasak E. Gentvilo, būtų geriausia valstybės turto panaudos teikimo partijoms klausimą palikti spręsti savivaldybėms. „Sostinės meras Remigijus Šimašius aiškiai parodė, kad savivaldybės pačios gali priimti protingus sprendimus, todėl nėra pagrindo šią problemą spręsti centralizuotai“, – tvirtino jis.

Vilniaus savivaldybė 2017 metų pavasarį nusprendė, kad patalpos partijoms gali būti tik nuomojamos rinkos kaina. Dar anksčiau panašių veiksmų ėmėsi Kauno savivaldybė. Čia sprendimas neleisti partijoms nemokamai naudotis patalpomis priimtas 2016-ųjų pabaigoje.

Socdemus gelbėja paveldas

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Gintauto Palucko teigimu, valstybės turto panaudos suteikimo partijoms klausimas yra mažareikšmis. „Tai neturės didesnės įtakos jų veiklai. Susirinkimams ir susitikimams pagal atskirus susitarimus gali būti pasitelktos savivaldybių ar kultūros įstaigų erdvės“, – sakė jis.

Tačiau G. Paluckas pripažino, kad regionuose dėl patalpų gali kilti problemų. „Kai kur yra susiformavusios vienos ar kitos politinės jėgos „kunigaikštystės“. Tuomet galima riboti konkurentų politinę veiklą, pavyzdžiui, liepiant kultūros namų vadovams neįsileisti partijų laisvu nuo renginių metu. Bet tokius dalykus galima kontroliuoti“, svarstė jis.

Anot G. Palucko, didžioji dalis socialdemokratų turto yra valdoma nuosavybės teise. „Jis paveldėtas iš besitransformavusios komunistų partijos, paskui jį perėmė LDDP ir kaip „kraitį“ atsinešė besijungdama su LSDP“, – aiškino socialdemokratų lyderis.

Jis sutiko, kad kitos partijos neturėjo galimybės įgyti tokį „kraitį“, bet šios aplinkybės nevertino kaip socialdemokratų pranašumo dabartinėje situacijoje.

Mažvydas Jastramskis: "Jei atimame iš partijų būstines, silpniname partijas. Tai yra netiesioginis ir šiaip nepakankamo finansavimo mažinimas."/Alinos Ožič nuotrauka
Mažvydas Jastramskis: "Jei atimame iš partijų būstines, silpniname partijas. Tai yra netiesioginis ir šiaip nepakankamo finansavimo mažinimas."/Alinos Ožič nuotrauka

Nepakankamas finansavimas

Partinių sistemų ekspertas, politologas Mažvydas Jastramskis tvirtino, kad Vakarų valstybėse įprasta partijas vertinti kaip viešąją vertybę. „Lietuvoje pasirinktas griežtas partijų reguliavimas. Demokratinių valstybių praktikoje toks pasirinkimas reiškia, kad partijos suvokiamos kaip viešoji vertybė. Sakykime, kaip kelio ženklai – visi turi juos matyti“, – teigė ekspertas.

Ši logika esą reikalauja užtikrinti adekvatų partijų finansavimą, kurio pakaktų realiai ir efektyviai veiklai plėtoti. „Daugumoje Vakarų valstybių didžiąją dalį partijų lėšų sudaro valstybės subsidijos, taip yra ir mūsų šalyje. Bet Lietuvos partijų finansavimas nėra pakankamas realiai veiklai. Prieš kelerius metus atlikome partijų organizacinių struktūrų tyrimą. Tuomet daugiausia apmokamų darbuotojų turėjo TS-LKD – 26. Buvo partijų, kuriose dirbo tik 1–2 žmones. Ar galėtų gerai veikti valstybės įstaiga ar visoje valstybėje paslaugas teikianti įmonė, turinti 5 ar 10 darbuotojų?“ – retoriškai klausė M. Jastramskis.

Toks kontekstas, pasak eksperto, verčia neigiamai vertinti Vyriausybės iniciatyvą uždrausti partijoms naudotis valstybės turtu neatlygintinai. „Jei atimame iš partijų būstines, silpniname partijas. Nemanau, kad tai geras žingsnis. Tai yra netiesioginis ir šiaip nepakankamo finansavimo mažinimas. Partijų organizacinės struktūros ir dabar palyginti netvirtos, tolesnį jų silpninimą tikrai vertinčiau neigiamai“, – kalbėjo ekspertas.

Pasak M. Jastramskio, tokioje šalyje kaip Lietuva nerealu tikėtis, kad partijos galėtų išsilaikyti vien savo narių pastangomis. Politologo nuomone, antipartinę Vyriausybės politiką lemia tai, kad valdantieji naudojasi žmonių nepasitikėjimu partijomis kaip savo atrama.

Ekspertas teigė, jog svarstant patalpų partijoms klausimą gali pasikeisti pozicijos ir opozicijos santykis. „Man susidaro įspūdis, kad tokioje situacijoje galima palikti „valstiečius“ vienus. Siūloma politika nėra naudinga nei „Tvarkai ir teisingumui“, nei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai, nei kitoms partijoms“, svarstė M. Jastramskis.

Nematoma opozicija

Seimo posėdyje antradienį svarstant Finansų ministerijos pasiūlymą „valstiečiai“ neliko vieni. Priešingai, vienišas atrodė partinės sistemos silpninimo klausimą iškėlęs konservatorius Kazys Starkevičius. Didžiosios dalies kitų opozicijos atstovų apskritai nebuvo salėje.

Vyriausybei nepritrūko paramos ir balsuojant. G. Landsbergio žadėtas konservatorių pasipriešinimas nebuvo akivaizdus. Posėdyje dalyvavo 12 konservatorių, iš jų keturi palaikė siūlomą valstybės turto valdymo pertvarką. Kitų opozicinių partijų pritarimas valdžiai buvo dar didesnis.

Tokia padėtis leidžia daryti išvadą, kad kol kas Lietuvos partijų silpninimo problemą įžvelgia tik ekspertai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"