Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Vakaras į Seimą ateina anksčiau 

2017 gruodžio 12 d. 09:45
Žiemą, kai temsta beveik nuo pietų, kuo anksčiau grįžti namo norisi ne tik paprastiems piliečiams, bet ir parlamentarams. 
Žiemą, kai temsta beveik nuo pietų, kuo anksčiau grįžti namo norisi ne tik paprastiems piliečiams, bet ir parlamentarams. 
Alinos Ožič nuotraukos

Parlamentarai puoselėja ankstesnėse kadencijose atsiradusią tradiciją vakarais neužsibūti plenarinių posėdžių salėje. Tai, kad vakarinio posėdžio pabaigos sulaukia mažiau nei trečdalis tautos išrinktųjų, tampa ne išimtimi, o taisykle.

Žiemą, kai temsta beveik nuo pietų, kuo anksčiau grįžti namo norisi ne tik paprastiems piliečiams, bet ir parlamentarams. Kadangi Seimo narių veiklos grafikas yra kur kas laisvesnis, nieko nestebina, kad dauguma jų darbo dieną baigia gerokai anksčiau, nei nuskamba vakarinio posėdžio pabaigą skelbiantis gongas. Teisinamasi, esą vakarinės darbotvarkės klausimai paprastai tik pristatomi.

„Pravaikštininkų“ piniginės turėtų būti plonesnės nei sąžiningai lankančiųjų posėdžius.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Seimas iki šiol nevykdo daugiau nei prieš metus priimto Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, pagal kurį „pravaikštininkų“ piniginės turėtų būti plonesnės nei sąžiningai lankančiųjų posėdžius.

Salė – beveik tuščia

Poros pastarųjų mėnesių parlamento vakarinių plenarinių posėdžių lankomumo statistika rodo, kad anksčiausiai vakarinis plenarinis posėdis baigėsi spalio 17-ąją – 16 val. 25 minutės. Jo pabaigos sulaukė kiek daugiau nei pusė Seimo narių – 77. Tačiau tai – reta išimtis, nes vakariniams posėdžiams ilgėjant parlamentarų ryžtas darbuotis tautos labui proporcingai mažėja. Ilgiausiai – iki 19 val. 30 min. trukusio gruodžio 7-osios vakarinio posėdžio pabaigos sulaukė 44 politikai. Keliomis minutėmis anksčiau „valstiečio“ Mindaugo Puidoko pateiktas klausimas dėl laikrodžių rodyklių sukiojimo sudomino 46 Seimo narius, iš jų 32 – pranešėjo frakcijos bičiuliai. Vėliau šie socialiniuose tinkluose nepraleido progos pasidalyti opozicijos politikams priklausančių tuščių Seimo salės vietų nuotraukomis.

Mažiau nei trečdalis seimūnų sulaukė ir spalio 12-osios vakarinio posėdžio pabaigos 17 val. 40 minučių. 48 politikai salėje vakarojo lapkričio 14-osios ir 21-osios vakarą, devyniais daugiau – spalio 19-osios. Sulaukti lapkričio 28 dieną surengto nenumatyto posėdžio pabaigos 17 val. 54 min. kantrybės pakako 59 parlamentarams.

Visi balsavimai svarbūs

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė sakė neteisinanti posėdžių pabaigos nesulaukiančių kolegų. „Posėdžius lankyti būtina, jokio pateisinimo čia negali būti“, – „Lietuvos žinioms“ teigė ji. Politikė priminė, kad įstatymų projektai Seime pereina tris stadijas – pateikimą, svarstymą ir priėmimą. Šis paprastai būna numatytas rytiniame plenariniame posėdyje. Ir, R. Baškienės žodžiais, jausdami atsakomybę jame dalyvauja beveik visi Seimo nariai. Vakariniuose posėdžiuose, anot jos, pagal seniai susiformavusią tradiciją dažniausiai vyksta teisės aktų projektų pateikimas.

„Neretai Seimo nariai aiškina, kad pateikimo transliacijos klausosi savo darbo kabinete. Kiti tikina, kad perskaito posėdžio stenogramą. Belieka pasikliauti kolegų sąžiningumu. Tikėkimės, kad nėra tokio Seimo nario, kuris priėmimo stadijoje nežinotų, už ką balsuoja“, – kalbėjo R. Baškienė. Ji priminė, kad sudarant darbotvarkę numatomas ir vakarinio posėdžio pabaigos laikas. Todėl, anot Seimo vicepirmininkės, parlamentaras negali sakyti, jog nežinojo, kad posėdis baigsis vėlai. „Plenariniai posėdžiai rengiami dukart per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais. Seimo nariai laiką turi planuoti taip, kad niekas netrukdytų dalyvauti posėdžiuose. Kiekvienas balsavimas Seime yra svarbus“, – pabrėžė R. Baškienė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau
Rima Baškienė: "Tikėkimės, kad nėra tokio Seimo nario, kuris priėmimo stadijoje nežinotų, už ką balsuoja.“
Rima Baškienė: "Tikėkimės, kad nėra tokio Seimo nario, kuris priėmimo stadijoje nežinotų, už ką balsuoja.“

Laukia įstatymo

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos manymu, nedrausmingus kolegas galėtų sudrausminti naujasis Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymas. „Jei skaičiuojant atlyginimą būtų atsižvelgiama į visus posėdžius, o ne tik į tuos, kuriuose vyksta balsavimas, lankomumas savaime turėtų pagerėti. Galima būtų ir dar griežčiau skaičiuoti – pagal Seimo nario buvimo posėdyje realų laiką“, – teigė konservatorius.

Jis apgailestavo, kad jau pusmetį šio įstatymo projektas nejuda iš vietos. J. Razmos nuomone, viena priežasčių, kodėl vakarais salėje būna gerokai mažiau kolegų, ta, kad parlamentarai gauna daug kvietimų į įvairius renginius. „Tačiau pareiga būti Seimo posėdyje turi būti vykdoma nepriklausomai, patogu tai ar ne“, – pažymėjo jis. Anot J. Razmos, „tam tikrą opozicijos nedrausmingumą“ vakariniuose posėdžiuose galima būtų aiškinti tuo, kad „labai retu atveju jos balsai ką nors reiškia balsavimo rezultatui“.

Piktnaudžiauja

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus teigimu, KT yra pasakęs, kad jei Seimo narys nelanko posėdžių, tai nėra tas laikas, už kurį Seimo nariui gali būti mokamas atlyginimas. „Kitaip tariant, Seimas turi nustatyti tokią tvarką, kad už posėdžių nelankymą parlamentaras patirtų finansines sankcijas – negalėtų gauti atlyginimo. Dabartinis reguliavimas, pagal kurį galima praleisti daugiau kaip pusę posėdžių ir tik tada atlyginimas sumažinamas trečdaliu, prieštarauja Konstitucijai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Sinkevičius.

Jis priminė, kad šis KT nutarimas priimtas daugiau nei prieš metus, tačiau Seimas iki šiol nieko nepadarė, kad nustatytų posėdžius lankyti skatinančią tvarką. Pasak profesoriaus, nedalyvavimo vakariniame posėdyje negalima teisinti svarstomų projektų nereikšmingumu. „Seime nėra nesvarbių klausimų, nes tai – tautos atstovybė. Tiek pateikimas, tiek nuostatų ar idėjų svarstymas lygiai toks pat svarbus, kaip ir balsavimas dėl įstatymo priėmimo“, – pabrėžė jis. Esą Seimo nariai tiesiog piktnaudžiauja ir gauna atlyginimą už tai, už ką neturėtų gauti.

„Tai nėra vaikų darželis. Į Seimą žmonės ateina dirbti. Todėl Seimas turi įgyvendinti KT nutarimą“, – pažymėjo V. Sinkevičius. Tačiau jis prisipažino turįs mažai vilties, kad šis Seimas sugebės tai padaryti.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"