Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

V. Landsbergis vėl negavo apsaugos 

2015 kovo 24 d. 17:45
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimas antrą kartą nesutiko įstatyme įteisinti apsaugos buvusiam Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui.

Už apsaugą numatantį Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos projektą balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 11, 41 susilaikė.

Antradienį Seimo dauguma net nesutiko grąžinti pataisą tobulinti, ji atmesta.

Toks pats siūlymas atmestas ir pernai birželį.

Vidaus reikalų ministerija siūlė į Vadovybės apsaugos įstatymą įrašyti, kad „1990–1992 metais dirbusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui apsauga skiriama iki gyvos galvos.“

Projektą pristatęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis parlamentarų prašė „vieną kartą civilizuotai“ išspręsti šį klausimą.

„Šiandien ta apsauga vykdoma, bet ji vykdoma iš vidinių resursų, vidiniais tam tikrais Vadovybės apsaugos departamento sprendimais, vidaus reikalų ministro įsakymu. Tai tikrai nėra normali praktika“, - teigė jis.

„Atsiribokime galbūt nuo pavardžių. Faktas yra tai, kad Vytautas Landsbergis buvo faktinis Lietuvos valstybės vadovas. Šiandien mes jį saugome, tai irgi faktas, bet saugome netinkamai net rizikuojant Vadovybės apsaugos departamento pareigūno tam tikru saugumu“, - kalbėjo S.Skvernelis.

Jis ragino „klausimą išspręsti, civilizuotai, garbingai ir oriai“.

Seimo narys socialdemokratas Algimantas Salamakinas savo ruožtu priminė Konstitucinio Teismo nutarimą, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nebuvo valstybės vadovas, o tas pareigas vykdė Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas.

Jo frakcijos kolegė Marija Aušrinė Pavilionienė įžvelgė asmenybės problemą, jeigu ji jaučia grėsmę.

„Manau, kad tai yra ir asmenybės problema. Kiekviena asmenybė, kokia ji būtų iškili, turėtų teisę atsisakyti apsaugos. Jeigu iškili asmenybė yra mylima tautos, tai neturėtų nieko bijoti. Dabar, reiškia, kad tas buvęs iškilus asmuo gyvena nuolatinėje baimėje, kad jis bus sunaikintas. Čia yra ir asmenybės problema“, - tvirtino ji.

S.Skvernelis replikavo, kad šiuo atveju grėsmę gali kelti ne savo, o svetima tauta.

Konservatorė Rasa Juknevičienė po balsavimo Seimo nariams priekaištavo, kad jie gaili buvusiam Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui skirti vairuotoją ir sekretorių.

„Daužom ir daužom tą žmogų, kuriam gyventi liko ne tiek ir daug“, - kalbėjo parlamentarė.

Projektui dėl apsaugos skyrimo buvo pritarusi Vyriausybė.

Anksčiau skelbta, kad V.Landsbergio apsauga per metus kainuoja apie 272 tūkst. eurų.

Šiuo metu galiojantis Vadovybės apsaugos įstatymas numato, kad vadovybė, kuriai garantuojama valstybės apsauga, yra prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas bei asmenys, laikinai einantys šias pareigas.

V.Landsbergis šiuo metu saugomas remiantis vidaus reikalų ministro įsakymais, o ne įstatymu. Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigas jis ėjo 1990-1992 metais.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"