Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Ūkininkų protestai: be išeities 

2018 gruodžio 14 d. 10:00
Nors ūkininkai protestuoja, o mūsų politikai juos palaiko, neatrodo, kad artimiausiu metu bus pasiektas konstruktyvus problemos sprendimas.
Nors ūkininkai protestuoja, o mūsų politikai juos palaiko, neatrodo, kad artimiausiu metu bus pasiektas konstruktyvus problemos sprendimas.
jujs.lt nuotrauka

Vakar Briuselyje, kur posėdžiavo Europos Vadovų Taryba, jau nebe pirmą kartą protestavo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ūkininkai. Jų nepasitenkinimas jau tampa istorija, o protestai – tradicija.

Nevienodos tiesioginės išmokos už negautas pajamas iš žemės ūkio ir diskusija dėl jų dydžio pagrįstumo seniai kursto ES valstybių narių susipriešinimą. Lietuvą, kaip ir kitas naująsias ES nares, ši problema persekioja nuo pat įstojimo į Bendriją.

Nors ūkininkai protestuoja, o mūsų politikai juos palaiko, taip paprastai sustiprindami savo populiarumą, neatrodo, kad artimiausiu metu bus pasiektas konstruktyvus problemos sprendimas.

Tikėtina, kad galiausiai išmokos Lietuvos ūkininkams bus šiek tiek padidintos. Mažiau tikėtina, kad jos pasieks visų deklaruojamą tikslą – ES vidurkį. Todėl pasitenkinimo ūkininkams naujoji 2021–2027 metų ES finansinė programa veikiausiai nesuteiks. Dar blogiau, kad derybos gali užsitęsti, ir tuomet joms neigiamą įtaką darys naujasis Europos Parlamentas, kuris, kaip spėjama, bus gana euroskeptiškas.

Ūkininkai optimizmo nepraranda

O kol kas protestuojantys ūkininkai nusiteikę viltingai. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas tikino, kad protestuotojų siekiai – realistiški. „Tikime, kad reikalavimai yra realistiški. Prašome vienodų nediskriminacinių sąlygų. Lietuva dalyvauja bendrojoje ES rinkoje, tad turi gauti tokią paramą, kurią gauna kitos šalys“, – tvirtino jis.

ŽŪR vicepirmininkas pabrėžė, kad ne tik Lietuvos ūkininkai jaučia nuoskaudą dėl tiesioginių išmokų dydžio. Prie protesto Briuselyje prisidėjo ir Lenkijos, Čekijos, Slovakijos žemės ūkio rūmai bei Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijos.

A. Baravykas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos atstovams pavyko bent šiek tiek sau naudinga linkme pakreipti skėtinės Europos žemdirbių organizacijos „Copa Cogeca“ poziciją derybose. Jei tikėsime ŽŪR, po intensyvių posėdžių, kuriuose Lietuvos ūkininkų atstovai dalyvavo labai aktyviai, „Copa Cogeca“ pripažino, kad būtina siekti tolesnės pažangos suderinant tiesioginių išmokų lygius tarp ES šalių.

Ūkininkai džiaugiasi ir solidaria Lietuvos valdžios parama. A. Baravykas itin pabrėžė ryžtingus pirmųjų asmenų žodžius. „Prezidentė ne kartą yra išreiškusi stiprų palaikymą mūsų siekiams ir šiuo klausimu remia mūsų veiksmus. Žemės ūkio rūmų atstovai susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu ir Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, jie irgi palaiko mūsų siekius“, – kalbėjo jis.

Politikų šansas

Reikia pripažinti, kad politikai tikrai kone varžosi tarpusavyje reikšdami paramą žemdirbių protestui. Pamatei ūkininką su plakatu rankose – palaikyk. Tokią visai nebrangią ir efektyvią viešųjų ryšių strategiją intuicija diktuoja ir valdžiai, ir opozicijai.

Lietuvos ūkininkai Briuselyje yra protestavę ir anksčiau./zur.lt nuotrauka
Lietuvos ūkininkai Briuselyje yra protestavę ir anksčiau./zur.lt nuotrauka

Bene aktyviausiai ūkininkus palaiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad protestuojančių ūkininkų reikalavimai pagrįsti.

Tai esą nulemia neadekvatūs Europos Komisijos (EK) pasiūlymai dėl tiesioginių išmokų, kurios Lietuvos atveju ir toliau nesiekia ES vidurkio. Tai pažeidžia dar stojimo metu suderėtą ES įsipareigojimą mokėti Lietuvos ūkininkams nediskriminacines tiesiogines išmokas. Todėl prezidentė žemės ūkio finansavimą laikanti vienu svarbiausių derybų klausimų Europos Vadovų Taryboje.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai taip pat tvirtino visada siekę ir sieksiantys, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams susilygintų su ES vidurkiu. ŽŪM atstovai tvirtino, kad ministerija aktyviai atstovauja šiam požiūriui ES institucijose ir siekia koordinuoti pastangas su Latvijos ir Estijos kolegomis.

Tačiau kartu ŽŪM atstovai pripažino, kad sunku įvertinti, kiek realistiška tikėtis visiško tiesioginių išmokų Lietuvai sulyginimo su ES vidurkiu. Esą sudėtinga suderinti skirtingų grupių interesus šiuo klausimu, todėl derybų baigtis liks neaiški iki pat patvirtinant naują ES daugiametę finansinę programą.

Panašios pozicijos laikosi ir Užsienio reikalų ministerija (URM), koordinuojanti atstovavimą Lietuvos pozicijai derybose su ES institucijomis. URM taip pat neadekvačiais vadina EK pasiūlymus dėl tiesioginių išmokų didėjimo ir teigia siekianti bei sieksianti greitesnio išmokų Lietuvos ūkininkams priartėjimo prie ES vidurkio.

Ne mažiau entuziastingai ūkininkus remia ir opozicijos atstovai. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius tvirtino, kad derantis dėl Lietuvos įstojimo į ES prisiimti įsipareigojimai turėtų būti įgyvendinti. „Todėl dabartinė padėtis ne veltui kelia nerimą. Konkurencijos sąlygos tarp mūsų ir senųjų ES narių yra iš esmės susilyginusios“, – sakė jis.

K. Starkevičius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje tiesiogines išmokas gali gauti ir tie ūkiai, kurie negamina produkcijos, nors pagal ES teisę tiesioginės išmokos mokamos už negautas pajamas. Seimo nario teigimu, tokiu būdu Lietuva nepakankamai efektyviai panaudoja gaunamas išmokas ir taip dar labiau sumažina šio instrumento poveikį žemės ūkio raidai.

Algis Baravykas: "Lietuva dalyvauja bendrojoje ES rinkoje, tad turi gauti tokią paramą, kurią gauna kitos šalys.”/Alinos Ožič nuotrauka
Algis Baravykas: "Lietuva dalyvauja bendrojoje ES rinkoje, tad turi gauti tokią paramą, kurią gauna kitos šalys.”/Alinos Ožič nuotrauka

Ekspertas: protestuojantys ūkininkai – turtuoliai

Kiek atsargiau ūkininkų protestus vertina ES politikos ekspertai. Anot jų, ne visai teisinga kaltinti EK nesąžiningumu. Esą EK prieš Lietuvą pateikiami argumentai turi pagrindo, nes svarbiausi žemės ūkio gamybos veiksniai – žemė ir darbas – mūsų šalyje išlieka pigesni.

Taip tvirtino Europos integracijos ekspertas konsultacinės įmonės ESTEP vadovas Klaudijus Maniokas. Jis siūlė nepervertinti tariamai sunkios Lietuvos ūkininkų padėties.

„ES tiesioginių išmokų tikslas – palaikyti žemdirbių pajamas. O joms įtaką daro gamybos faktoriai, tokie kaip žemė ar darbas, jie Lietuvoje yra gerokai pigesni. Dauguma tų protestuojančių Lietuvos ūkininkų – turtuoliai“, – teigė K. Maniokas.

Paklaustas, kaip vertina argumentą, kad gamybos išlaidos ES iš esmės jau susilygino, o atotrūkis tarp tiesioginių išmokų dydžių išlieka, ekspertas buvo dar griežtesnis. „Kainos nesusilygino. Tai faktas, o ne nuomonė. Kaip tik skaičiais ūkininkai nieko negali įrodyti. Tuomet lieka protestai“, – pažymėjo jis.

Ateitis greitų pinigų nežada

Atsižvelgiant į tokius ES politikos ekspertų vertinimus nesunku nuspėti, kad Lietuvos galimybės išsiderėti didesnes tiesiogines išmokas 2021–2027 metų laikotarpiui yra ribotos. Išmokų augimui įtakos labiau turės nuo Lietuvos nepriklausantys veiksniai negu politikų pareiškimai ar ūkininkų protestai.

Kai kurie specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginių išmokų problemą Lietuvoje aštrina kol kas nesibaigiantis dirbamos žemės ploto augimas. Pasak jų, deklaruojamų pasėlių plotas auga greičiau, negu perskaičiuojama bendra Lietuvai skiriama tiesioginių išmokų suma. Tokiu būdu išmokas galiausiai tenka paskirstyti didesniam, nei tikėtasi, žemės plotui. Su šia problema nesusiduria dauguma senųjų ES narių, kuriose dirbamos žemės plotų dydis yra stabilus.

Kita vertus, padėtį sunkina ir itin menka galimybė ES valstybėms narėms susitarti ir kartu siekti didesnių tiesioginių išmokų. Pavyzdžiui, nors Lenkijos ūkininkai prisidėjo prie lietuvių protesto Briuselyje, šioje šalyje tiesioginės išmokos jau dabar yra didesnės negu Lietuvoje.

Todėl Lenkija nėra suinteresuota derybose sudaryti koaliciją su Lietuva. Kita vertus, mums derėtis viename bloke su Lenkija taip pat nebūtinai naudinga. Tai reikštų būtinybę siekti kur kas didesnių absoliučių skaičių ES biudžeto eilutėse, tad kartu su įtaka išaugtų ir iššūkis. Naudingiau bendradarbiauti su Latvija ir Estija, bet Baltijos valstybių koalicija ES vertinama kaip nepavojinga kalėdotojų grupelė.

Taip susiklosčius situacijai sprendimus lemia daugiausia didžiųjų ES valstybių, visų pirma – Vokietijos ir Prancūzijos, politikai. Lietuvoje linkstama vertinti Vokietiją kaip palankesnį arbitrą. Esą būdama mažiau ekonomiškai priklausoma nuo žemės ūkio Vokietija labiau linkusi daryti nuolaidas dėl tiesioginių išmokų – mainais už naujųjų narių paramą Vokietijos interesams.

Klaudijus Maniokas: "Kaip tik skaičiais ūkininkai nieko ir negali įrodyti. Tuomet lieka protestai.”
Klaudijus Maniokas: "Kaip tik skaičiais ūkininkai nieko ir negali įrodyti. Tuomet lieka protestai.”

O iš tikrųjų iš šono pažvelgus į padėtį, išryškėja imperinės politikos bruožai. Didieji gali skaldyti ir valdyti, o mažieji pastatomi į nuolatinių prašytojų padėtį.

Lietuvos ūkininkai teisūs siekdami perkelti diskusiją į ES lygmenį. Bet kol kas jie Briuselyje ieško to, ko ten nėra – federalinės valdžios. Kol ES nėra sukūrusi visaverčių federalinių struktūrų, tol apeliavimas į teisingumą gali būti tik simbolinis. Europos Vadovų Taryba neveikia kaip arbitras tarp valstybių narių, nes vadovus saisto nacionaliniai interesai.

Paradoksalu, bet ūkininkams, kaip ir kitoms teisingumo ES pasigendančioms grupėms, reikalinga ne mažesnė, o didesnė ES integracija, kuri leistų išplėtoti teisingumą praktikoje užtikrinančius politikos mechanizmus. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje ūkininkams svarbi ne tiek mažai ką lemianti Lietuvos politikų parama, kiek partnerystė su didesnės integracijos siekiančiomis Europos nevyriausybinėmis organizacijomis. Kol kas sunku pasakyti, ar Briuselyje protestuojantys ūkininkai tai supranta.

. . .

Skaičiai

Žemdirbiai reikalauja, kad tiesioginės išmokos siektų ES vidurkį – 266 eurus už hektarą. 2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, kad 2019 metų pabaigoje Lietuvos ūkininkai gaus ne mažiau kaip 196 eurus už hektarą. Šiuo metu ūkininkai gauna 170 eurų, o Europos Komisijos siūlymu 180 eurų Lietuva gaus tik 2027 metais. Lietuvai 2021–2027 metais tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų, arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 metais, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. eurų – 26,2 proc. mažiau.

BNS, „Lietuvos žinių“ inf.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"