Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Tyrimai rodo: valstybės atkūrimo šimtmečio metais daugiau vienybės ir laimės jausmo 

2018 vasario 15 d. 14:27
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 metų kasmet atliekami Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai rodo, kad šalies nepriklausomybės šimtmetį Lietuva pasitinka pagerėjusiomis visuomenės nuotaikomis.

„Lietuvai turime gerų naujienų – šiemet matome šiek tiek aukštesnius visuomenės sutelktumo rodiklius. Anomijos, arba visuomenės susvetimėjimo, indeksas yra mažiausias nuo 2008 metų. Panašiai buvo ir 2015 metais. Susvetimėjimo rodiklis yra svarbiausias vertinant ir prognozuojant visuomenės emocinę būklę. Kuo mažiau susvetimėjimo, kuo daugiau bendrumo jausmo, kuo daugiau socialinių santykių, tuo visuomenėje stipresnis laimės pojūtis, bendras pasitenkinimas gyvenimu, prisirišimas prie savo šalies“, – teigia „Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.

Pasak jo, didėjantį visuomenės sutelktumą taip pat rodo didėjantis pasitikėjimas valdžios institucijomis: į klausimą „valdžia esant reikalui man padės“ šiuo metu teigiamai atsakė dvigubai daugiau respondentų nei prieš devynerius metus.

Pagerėjo Lietuvoje ir gyventojų požiūris į savo gyvenimą: „laimingais“ arba „gana laimingais“ 2017 metų pabaigoje jautėsi 69 proc. Lietuvos gyventojų, kai 2016 metais tokių atsakymų buvo 65 proc.

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė šiuos teigiamus pokyčius iš dalies sieja su pakilia emocine Lietuvos piliečių būsena pasitinkant svarbų Lietuvos valstybės gimtadienį.

Besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai, skaičius per metus išaugo nuo 69 proc. iki 82 proc.

„Tai rodo, kad Lietuvoje po truputį ropščiamės iš identiteto krizės, o stipresnis emocinis susitapatinimas su Lietuvą leidžia tikėtis mažesnio emigracijos srauto. Aišku, jei valstybėje neįvyks kokių didesnių nesusipratimų“, – teigia G. Chomentauskas.

Tyrimo partnerės – draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas sako, kad didesnis visuomenės sutelktumas yra puiki žinia Lietuvai, švenčiančiai valstybės atkūrimo šimtmetį.

„Mes tikime savo valstybe ir norime būti jos dalimi – tai yra stipri motyvacija kurti savo gyvenimą čia. Visuomenės vienybės jausmas sustiprina norą investuoti savo lėšas, laiką ir pastangas geresniam gyvenimui savo šalyje“, – mano M. Jundulas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

G. Chomentauskas atkreipia dėmesį, kad suicidinių ketinimų rodiklis, nors ir išlieka aukštas, yra žemesnis nei pernai ir tai pats žemiausiais rodiklis nuo 2010. Psichoterapeuto teigimu, tai leidžia tikėtis mažesnio savižudybių skaičiaus 2018 metais.

Nacionalinę reprezentatyvę apklausą „Baltijos tyrimai“ atliko 2017 m. lapkričio 20 – gruodžio 4 d. Apklausti 1108 respondentai, sulaukę 15 ir daugiau metų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"