Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Turime dar vieną palaimintąjį 

2018 lapkričio 12 d. 10:10
Palaimintojo Mykolo Giedraičio atvaizdas Molėtų rajono
Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje.
Palaimintojo Mykolo Giedraičio atvaizdas Molėtų rajono Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje.
wikipedia.org nuotrauka

Daugiau nei pusę tūkstantmečio žmonių palaimintuoju laikytas iš Lietuvos kilęs Mykolas Giedraitis palaimintuoju paskelbtas oficialiai.

Lapkričio 7-ąją popiežiaus Pranciškaus įgaliota Šventųjų skelbimo kongregacija palaimintuoju paskelbė iš Lietuvos kilusį M. Giedraitį, gyvenusį XV amžiuje. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas (palaimintojo gimimo vieta yra Kaišiadorių vyskupijoje) pabrėžė, jog palaimintuoju M. Giedraitis laikytas dar būdamas gyvas, o oficialus to pripažinimas drauge yra ir dėmesys bei pagarba šią asmenybę išauginusiai Lietuvai.

Nuo vaikystės buvo luošas

Vyskupas J. Ivanauskas pažymėjo, jog palaimintasis M. Giedraitis, kurio tiksli gimimo vieta nežinoma (manoma, kad jis galėjo gimti arba dabartiniame Molėtų rajone esančiuose Videniškiuose, arba Giedraičiuose), yra labai svarbus kenčiančiam, negalią turinčiam žmogui, nes ir jis pats, kunigaikščių kilmės asmuo, nuo vaikystės buvo luošas, mažaūgis.

„Bet tai nesukliudė jam siekti šventumo, o, priešingai, padėjo“, – teigė jis. Vyskupas patarė į šio palaimintojo gyvenimo pavyzdį ypač pasigilinti tiems žmonėms, kurie dėl įvairių ligų, nelaimių, avarijų tampa luoši ir kurie dėl to neretai puola į neviltį.

Palyginti šykštūs apie M. Giedraitį turimi duomenys skelbia, kad jis gimė apie 1420 metus (tiksli gimimo diena nežinoma), nuo mažens buvo neįgalus. Paaugęs M. Giedraitis buvo auklėjamas Bistryčioje (dab. Baltarusijos teritorijoje) įsikūrusių atgailos kanauninkų augustinų vienuolių. „Daug kur skelbiama, kad M. Giedraitis buvo vienuolis, bet, naujausiais duomenimis, jis buvo pasaulietis, augustinų ordino tretininkas“, – dėstė J. Ivanauskas. Iš Bistryčios M. Giedraitis išvyko gyventi pas Krokuvoje įsikūrusius to paties ordino vienuolius, kiek vėliau tapo Krokuvos universiteto studentu. Pabrėžiama, kad jis buvo pirmas šio universiteto studentas lietuvis.

Beatifikacija buvo nutrūkusi

Filosofijos studijas baigęs M. Giedraitis toliau gyveno augustinų vienuolyne ir tarnavo zakristijonu Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje. Esama duomenų apie išskirtinį jo pamaldumą, apsimarinimus, patirtas vizijas, gautus apreiškimus, nuolankumą. M. Giedraitis gyveno ir 1485 metų gegužės 4-ąją mirė gaubiamas šventumo garso, o po mirties jam meldęsi ir užtarimo prašę žmonės būdavo išgydomi, patirdavo kitų malonių. M. Giedraitis palaidotas ten, kur ir zakristijonavo, – Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje.

J. Ivanauskas pasakojo, jog M. Giedraičio beatifikacijai reikalingi duomenys pradėti rinkti netrukus po jo mirties, tačiau 1625 metais Šventajam Sostui sugriežtinus tvarką beatifikacijos byla nutrūko. Pasak vyskupo, 1985 metais minint 500-ąsias M. Giedraičio mirties metines popiežius Jonas Paulius ll išreiškė viltį, kad šio asmens beatifikacijos procesas bus atnaujintas, tai ir buvo padaryta. „Kadangi M. Giedraitis gyveno ir mirė Krokuvoje, beatifikacijos byla rūpinosi Krokuvos arkivyskupija“, – sakė J. Ivanauskas. Jis teigė, jog ir Lietuvos vyskupai ne kartą Šventajam Sostui yra teikę duomenų apie M. Giedraičio žinomumą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Anot Kaišiadorių vyskupo, tai, kad palaimintuoju paskelbtas žmogus, kurio šaknys yra Lietuvoje, mūsų šaliai reiškia išties daug. „Neseniai Lietuvoje viešėjęs popiežius Pranciškus minėjo, jog turime skirti dėmesį savo praeičiai, ištakoms, šaknims. Tad M. Giedraičio paskelbimas palaimintuoju mus, lietuvius, ir paskatins tai padaryti“, – sakė jis.

Tai, kad palaimintuoju paskelbtas žmogus, kurio šaknys yra Lietuvoje, mūsų šaliai reiškia išties daug.

J. Ivanauskas pažymėjo, jog Jogailos žmonos Jadvygos į Lietuvą pakviestas augustinų ordinas, kuriam kaip pasaulietis tretininkas tarnavo M. Giedraitis, yra reikšmingas krikščionybės įtvirtinimui Lietuvoje, taip pat jis labai svarbus Dievo motinos Marijos kulto plitimui mūsų šalyje.

Vyskupas J. Ivanauskas teigė, jog Lietuvos Vyskupų Konferencijoje bus sprendžiama, kaip Lietuvoje bus minimas M. Giedraičio paskelbimo palaimintuoju faktas. Pasak jo, plačioji visuomenė neabejotinai bus pakviesta švęsti.

Zakristijonų globėjas

Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Kęstutis Kazlauskas, aptarnaujantis ir Videniškių Šv. Lauryno bažnyčią, garsią dėl čia veikusio augustinų vienuolyno ir dėl to, kad joje yra nežinomo dalininko nutapytas M. Giedraičio paveikslas, „Lietuvos žinioms“ pripažino, jog melstis prašant M. Giedraičio užtarimo itin daug žmonių į šią bažnyčią nesusirenka.

„Palaimintasis M. Giedraitis mirė gegužės 4-ąją, tad kiekvieno mėnesio 4 dieną Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje vyksta atlaidai, kalbama M. Giedraičio litanija, tačiau nepasakyčiau, kad tądien į bažnyčią susirinktų daug žmonių“, – sakė kunigas.

K. Kazlauskas teigė, jog šiuo metu jo pakviesti menotyrininkai tyrinėja ir palaimintojo M. Giedraičio paveikslą, ir koplyčią, į kurios altorių jis įstatytas. Atlikus tyrimus ir paveikslas, ir pati koplyčia bus restauruoti.

„Dabar, kai M. Giedraitis paskelbtas palaimintuoju, tikimės Videniškiuose sulaukti daugiau piligrimų. Kadangi palaimintasis M. Giedraitis pripažintas ir zakristijonų globėju, ateityje planuoju į Videniškių bažnyčią sukviesti Lietuvos bažnyčių zakristijonus į jiems skirtą šventę“, – kalbėjo kunigas.

Iki šiol Lietuva turėjo du palaimintuosius – Jurgį Matulaitį ir Teofilių Matulionį.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"