Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Tramdomuosius marškinius pakeitė grybštelėjimu 

2018 rugsėjo 27 d. 06:00
Vyriausybė nepasuko keliu, apie kurį kalbėjo, pavyzdžiui, nesiima prekybos centrų darbo laiko ribojimo. /
Vyriausybė nepasuko keliu, apie kurį kalbėjo, pavyzdžiui, nesiima prekybos centrų darbo laiko ribojimo. /
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vyriausybė uždegė žalią šviesą kainų mažinimo vajui ir po mėnesio jau turėtų turėti konkrečius tam būtinus įstatymų pakeitimus. Numatomų priemonių plane nebeliko kai kurių griežtų ribojimų, apie kuriuos kalbėta dar visai neseniai. Būdus, kuriais norima tramdyti kainų augimą, suinteresuotos šalys vertina nevienareikšmiškai.

Vakar Vyriausybė per pasitarimą svarstė, kaip didinti konkurenciją prekybos maisto produktais srityje ir apsaugoti gyventojų perkamąją galią. Ant ministrų kabineto stalo atsidūrė keliolika priemonių, kuriomis numatoma didesnė prekybos centrų kontrolė, smulkiojo verslo skatinimas, konkurencijos didinimas ir valstybės institucijų galios stiprinimas. Ministerijos jas įvertins ir būtinus teisės aktų projektus Vyriausybei turėtų pateikti iki lapkričio 1 dienos.

Tačiau kyla abejonių, ar tokiais sprendimais pavyks sulėtinti kainų augimą.

Vertins kainų pokyčius

Griežtindama prekybos tinklų kontrolę Vyriausybė numato parengti tipines sutartis tarp prekybos tinklų ir maisto produktų tiekėjų. Bus apibrėžta geroji praktika ir sutarčių sąlygos, kurios vertinamos kaip neetiškos. Bus nerekomenduojama jas įtraukti į sutartis. Valstybės institucijos prižiūrės, kaip laikomasi rekomendacijų, rinks duomenis, darys apibendrinimus ir vertins, ar rinkoje nėra piktnaudžiavimo atvejų.

Atsakingos ministerijos įpareigotos kas ketvirtį vertinti maisto kainų pokyčius, atlikti išsamią analizę ir apibendrinimus, ar pasiteisina naujos priemonės, rengti rekomendacijas, kokių papildomų svertų reikėtų.

Bus peržiūrėta prekybos tinklų koncentracija šalies administraciniuose vienetuose ir Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai, kuriais būtų tobulinami esami koncentracijos apribojimai siekiant didesnio konkurencingumo. Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota įvertinti valstybinės žemės, esančios prie prekybos tinklų, panaudojimo efektyvumą ir galimus pažeidimus.

Smulkiam ir vidutiniam verslui žadama sumažinti administracinę naštą. Bus rengiami pasiūlymai siekiant paskatinti maisto produktų tiekėjus kooperuotis deryboms su prekybos tinklais. Tarp pasiūlymų – ir leisti žmonėms susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio, kai maisto produktai perkami šeimos parduotuvėse, turgavietėse ir kitose smulkiojo bei vidutinio verslo prekybos vietose.

Į Lietuvą bus kviečiami užsienio prekybos tinklai. Numatoma stiprinti Konkurencijos tarybos veiklą. Ketinama griežtinti atsakomybę už vartotojų teisių pažeidimus, nesąžiningą komercinę veiklą, konkurencijos pažeidimus ir kitokį piktnaudžiavimą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Perspektyviausios priemonės

Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasirinktos priemonės jau buvo teigiamai įvertintos specialistų ir matomos kaip perspektyviausios. Veiksmų arsenalas esą dar neišsemtas ir, įvertinus minėtų priemonių poveikį, bus daromos išvados, kokių sprendimų reikės ateityje. „Vyriausybės tikslas – kuo labiau apsaugoti vartotojų interesus. Vykdome nelengvas reformas, jomis didiname gyventojų pajamas, jas norime paversti didėjančia gyventojų perkamąją galia, o ne papildomais prekybos tinklų pelnais“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Žilvinas Šilėnas: „Iš didelio debesies – labai mažai lietaus. Yra daug tuščių punktų, kurie nieko nereiškia." Romo Jurgaičio nuotrauka
Žilvinas Šilėnas: „Iš didelio debesies – labai mažai lietaus. Yra daug tuščių punktų, kurie nieko nereiškia." Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasak S. Skvernelio, sustiprinus kainų pokyčių stebėseną, visuomenei pateikiant daugiau informacijos bus galima geriau ir objektyviau įvertinti, kiek efektyvios buvo šios priemonės ir kaip prekybos tinklai laikosi duoto žodžio atsakingai bei sąžiningai vykdyti savo kainodarą.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sakė, kad Vyriausybės siūlomos priemonės, kaip didinti konkurenciją ir mažinti maisto kainas, didins administracinę naštą prekybininkams, todėl kainos tik kils.

„Administracinės kliūtys, biurokratinė našta niekaip neturės įtakos kainų mažėjimui arba mūsų investicinės aplinkos patrauklumui. Mažėjanti, silpnėjanti ir ribojama konkurencija gali duoti tik kainų didėjimo efektą“, – žurnalistams Vyriausybės rūmuose vakar sakė L. Vilimas.

Jis taip pat teigė, kad sutiktų su Vyriausybės siūlomu sutarčių tarp tiekėjų ir prekybininkų modeliu, jeigu jis būtų rekomendacinio pobūdžio, o ne privalomas.

Užmirštama mokesčių našta

Bendrovės Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius pabrėžė norintis atsiriboti nuo politikavimo. „Verslas nepolitikuoja, verslas darbuojasi“, – aiškino jis.

Anot bendrovės vadovo, reikia atlikti išsamią kainų struktūros analizę. Prieš kelerius metus įmonė analizavo, kiek skiriasi pieno produktų kainos Lietuvos ir Lenkijos parduotuvėse. Atmetus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtumą (Lenkijoje pieno produktai apmokestinami 5 proc. PVM, Lietuvoje – 21 proc. PVM tarifu), kainos buvo kone identiškos. „Turbūt visada reikia labai akcentuoti, kad Lietuvoje PVM tarifas yra visas, o Lenkijoje ar daugelyje kitų šalių – lengvatinis“, – kalbėjo G. Bertašius.

Laurynas Vilimas: "Mažėjanti, silpnėjanti ir ribojama konkurencija gali duoti tik kainų didėjimo efektą.“ LPĮA nuotrauka
Laurynas Vilimas: "Mažėjanti, silpnėjanti ir ribojama konkurencija gali duoti tik kainų didėjimo efektą.“ LPĮA nuotrauka

Konkurencija pieno produktų rinkoje, jo teigimu, šiuo metu yra be galo didelė. Prie to prisidėjo ir prieš dvejus metus į mūsų rinką atėjęs prekybos tinklas „Lidl“, kurio prekių asortimente beveik nėra lietuviškų pieno produktų. „Konkurencija gana didelė, ir mes priversti konkuruoti. Manau, kad srityje, kuri yra susijusi su pieno produktais, kokios nors iškreiptos situacijos nėra“, – tikino jis.

Vyriausybei norint parengti tipines sutarčių tarp tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, įvardijant gerosios ir blogosios praktikos veiksnius, V. Bertašius atkreipė dėmesį į tai, kad tiekėjų yra daug, jie yra skirtingo dydžio ir pajėgumų. „Pieno įmonės yra palyginti nemažos, konsoliduotos. Kokių nors diskriminacinių dalykų tarsi ir nejaučiame. Nemanau, kad mūsų atveju tai ką nors pakeis. Man sunku komentuoti, kaip čia būtų, kiek skelbti sutartis ar tam tikras sąlygas leis su konkurencija susiję įstatymai. Tačiau kalbant apie pieno pramonę, nemanau, kad įvyktų pokyčių dėl kainų lygio“, – įvertino jis.

Smulkiesiems sunku

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės Zitos Sorokienės manymu, kainų augimas mūsų šalyje yra problema. Pasak jos, Vyriausybė turėtų imtis veiksmų padėčiai keisti. „Manytume, kad imtis jų yra tikslinga, nes šiandien smulkiajam verslui, ypač prekybos srityje, visiškai nėra jokių prošvaiščių konkuruoti su prekybos centrais. Kad ir kaip ten būtų, smulkieji verslininkai, smulkios parduotuvėlės tiek prekes, tiek žaliavas gauna iš tiekėjų ar gamintojų tikrai didesnėmis kainomis nei prekybos centrai. Smulkiajam verslui rinkoje yra gerokai sunkiau“, – akcentavo Z. Sorokienė.

Nors tarp Vyriausybės pristatytų priemonių nėra prekybos centrų darbo laiko ribojimo (apie tai dar neseniai kalbėjo S. Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis – aut.), Z. Sorokienė tokią iniciatyvą palaikytų. Anot jos, ribojant didžiųjų parduotuvių darbo laiką, tuščią vietą užimtų krautuvėlės, turgavietės.

Kaip teigė Z. Sorokienė, pastaraisiais metais smulkusis verslas traukiasi, ypač regionuose. „Labai daug parduotuvių užsidaro. Galų gale ir turgavietėse prekybos vietų labai sumažėjo“, – pasakojo ji.

Aptakūs siūlymai

Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas džiaugėsi, kad Vyriausybė nepasuko keliu, apie kurį kalbėjo, pavyzdžiui, nesiima prekybos centrų darbo laiko ribojimo. „Gerai, kad to nebeliko, nes uždarius prekybos centrus ir neleidus žmonėms apsipirkti pigiose parduotuvėse, kainos niekaip nesumažėtų. Gerai, kad šio nelogiškumo atsisakyta“, – sakė jis.

Ž. Šilėno nuomone, Vyriausybės siūlomame priemonių pakete nėra nieko konkretaus. „Iš didelio debesies – labai mažai lietaus. Yra keletas punktų, pavyzdžiui, santykių aiškinimasis tarp gamintojo ir pardavėjo, į jį dar labiau kišis valdžia. Vartotojams kainos dėl to nesumažės. Čia kyla klausimas, kaip vartotojų pinigus pasidalys gamintojai ir pardavėjai. Toliau – daug tuščių punktų, kurie nieko nereiškia: galvosime, mąstysime, svarstysime, žiūrėsime“, – įvertino ekspertas.

Kyla abejonių, ar siūlomais sprendimais pavyks sulėtinti kainų augimą.

Tiesa, Ž. Šilėnas įžvelgė kelis gerus ketinimus. Pavyzdžiui, planus mažinti administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui ar siekį kviesti užsienio investuotojus. Tačiau kartu jam kyla klausimas, ką iki šiol veikė už tai atsakingos ministerijos ir institucijos.

Ž. Šilėnas nemano, kad kainos šalyje auga itin sparčiai. Esą iš statistikos matyti, kad kainų indeksas yra normalaus lygio. „Nieko neįtikėtina čia nėra. Didžiausia problema yra ta, kad žmonės uždirba santykinai mažai. Taip atsiranda rodiklis, kad apie 22 proc. savo uždirbtų pinigų išleidžiame maistui. Europoje vidutiniškai maistui išleidžiama apie 11 procentų. Tai yra pagrindinė problema. Bet net čia situacija po truputį gerėja. 1996 metais maistui išleisdavome apie 36 proc. pajamų, o dabar kiekvienais metais tokios išlaidos mažėja maždaug po vieną procentinį punktą. Atlyginimai auga greičiau nei kainos, tuomet lieka daugiau pinigų kitiems produktams, ne tik maistui“, – aiškino ekonomistas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"