Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Tradicinius amatus sieks palaikyti stipendijomis 

2016 kovo 6 d. 15:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė planuoja mokėti stipendijas tradicinių amatų meistrams, amatininkams ir pameistriams.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė tokių stipendijų įsteigimo ir skyrimo tvarkos aprašą.

Jeigu Vyriausybė pritars šiam projektui, tokios stipendijos bus mokamos pirmą kartą.

Planuojama, įsteigti dviejų rūšių stipendijas: individualią ir edukacinę. Anot projekto, pirmąją bus galima mokėti iki 12 mėnesių, antrąją – iki pusmečio.

Per metus žadama skirti dvi stipendijas: vieną individualią ir vieną edukacinę. Vienos stipendijos dydis – 10 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. Šiuo metu tai sudaro 380 eurų.

Stipendijos būtų mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Žemės ūkio ministerijai tautinio paveldo produktų valstybinei apsaugai vykdyti.

Sprendimą dėl stipendijos skyrimo priimtų žemės ūkio ministras, atsižvelgdamas į Tautinio paveldo produktų tarybos rekomendacijas.

„(...) svarbu perduoti ir išlaikyti istoriškai susiformavusias tautinio paveldo tradicijas, nes patirtis ir specialūs įgūdžiai palaiko tautos gyvybingumą bei parodo valstybės tautinį išskirtinumą“, – stipendijų įsteigimą BNS paaiškino ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėja Regina Voverytė – Šimkienė.

Anot jos, pernai Aleksandro Stulginskio universiteto atliktas tyrimas parodė, kad tradiciniai amatininkai dažniausiai savarankiškai tobulina savo įgūdžius – skaito specialią literatūrą, nagrinėja kitų amatininkų patirtį, – bet nesimoko tiesiogiai iš tradicinių amatų meistro.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Todėl siekiant, kad nenutrūktų tautinio paveldo produktų kūrimo technologijų perdavimas ateinančioms kartoms ir numatytas valstybės stipendijų įsteigimas bei skyrimas tradiciniams amatininkams, tradicinių amatų meistrams ir tradicinio amato pameistriams“, – teigė R.Voverytė – Šimkienė.

ŽŪM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruoti 687 tradiciniai amatininkai ir 135 tradicinių amatų meistrai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"