Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Tikrojo veido Seimas dar neparodė 

2017 vasario 22 d. 06:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Didelių pokyčių viltį įžiebusio Seimo veiklos šimtadienis labiau įsiminė ne darbais, o skandalais.Tačiau politologai teigia, kad trys mėnesiai – per trumpas laiko tarpas tikrajam Seimo veidui išryškėti. Vis dėlto kai kurie jo bruožai jau dabar kelia nerimą.

Romantiškąjį veiklos pradžios periodą baigiančiam Seimui jau kovą teks susidurti su gyvenimo realybe. Ekspertų nuomone, visu gražumu parlamentarai atsiskleis, kai plenarinių posėdžių salę pavasario sesijos pradžioje pasieks premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengti anonsuotieji teisės aktų projektai. Jų trūkumas kol kas neleido aktyviau pasirodyti nei valdantiesiems – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) bei Socialdemokratų partijai (LSDP), nei opozicijai, kuri neturėjo ko kritikuoti.

Koalicija neturi strategijos

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio, suvokti savo naująjį vaidmenį, apsiprasti, suderinti tarpusavio kompetencijas, interesus turi kiekvienas naujas Seimas, Vyriausybė ir jos nariai. Todėl vargu ar galima reikalauti, kad efektyviai dirbti Seimas pradėtų nuo pat pirmos dienos. „Kitas klausimas, ar galima to tikėtis vėliau? Svarbiausia valdančiosios daugumos problema yra tai, kad ji neturi jokios realios strategijos. Yra keletas į principus panašių neblogai skambančių teiginių, tačiau jų įgyvendinimo kelias visiškai neapibrėžtas, metodai, kaip ketinama pasiekti vieną ar kitą tikslą, neaiškūs. Kaip ir resursai, kuriais žadama vykdyti planus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Jo nuomone, efektyvesnių Seimo veiksmų nebus bent jau iki rudens.

L. Bielinis neatmetė galimybės, kad dabartinė valdančioji dauguma gali sugriūti. Anot jo, socialdemokratai jau pasiuntė tokią žinutę. „Tiesą sakant, LSDP šioje koalicijoje labai nustumta į šalį, galima sakyti, jų vaidmuo – garantuoti balsų daugumą. Ar jų vietą gali užimti kas nors kitas? Teoriškai – taip. Tačiau kalbos apie konservatorius, kurie norėtų savotiškai suartėti su valstiečiais, iš tikrųjų yra per ankstyvos. Kol kas konservatorių užuominos apie paramą Vyriausybei tėra viešųjų ryšių lygmens“, – sakė L. Bielinis.

Jis nurodė, kad skilimo gali neišvengti ir didžiausia Seimo LVŽS frakcija. „Matome aiškiai susiformavusias dvi grupuotes. Vienos atstovai telkiasi apie S. Skvernelį, kitos – apie Ramūną Karbauskį“, – teigė politologas. Jo žodžiais, situacija LVŽS priklausys nuo to, kaip šiems lyderiams pavyks suderinti savo asmeninius principus, taip pat abiejų grupių programinius interesus.

„Šis Seimas, ypač „valstiečiai“, žadėjo labai daug skaidrumo, profesionalumo. Tačiau to skaidrumo nedemonstravo didžiausias žadėtojas Ramūnas Karbauskis.“

Išmėginimai dar laukia

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, buvo tikėtasi, kad gražias idėjas propaguojantis Seimas imsis iš karto jas įgyvendinti. Seimui iš tiesų pavyko operatyviai suformuoti Vyriausybę, gana sklandžiai patvirtinti biudžetą. „Pradžia buvo visai neprasta. Ir jei ne tie visuomenės dėmesį prikaustę skandalai, būtų galima sakyti, kad Seimas gana sklandžiai ėmėsi veiklos. Ypač turint galvoje, kad didelė dalis Seimo narių yra naujokai“, – tvirtino T. Janeliūnas. Jis prognozavo, kad didžiausi išmėginimai parlamentarus užgrius, kai teks priiminėti Vyriausybės pateiktus projektus. Tuomet visapusiškai galės atsiskleisti ne tik valdantieji, bet ir opozicija.

T. Janeliūnas sakė kol kas neįžvelgiantis valdančiosios koalicijos griūtį rodančių požymių. „Socialdemokratai yra nematomi, tačiau jie ir patys supranta savo padėtį. Pirmiausia jie turi išspręsti savo vidaus klausimus. Tik tada, kai LSDP išsirinks pirmininką, matysime, ar partija turi naują programą tapti ryškesnė“, – teigė ekspertas. Jis taip pat nemano, kad į daugumos valtį ketintų pretenduoti opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija. „Konservatoriams kol kas patogiau kritikuoti ir laukti, kol LVŽS kur nors paslys. Kita vertus, TS-LKD neturi priežasčių kritikuoti Vyriausybę, kurią iš dalies mato kaip atskirtą instituciją nuo Seimo daugumos“, – pažymėjo J. Janeliūnas. Jis spėjo, kad TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis ne veltui išsakė paramą S. Skvernelio Vyriausybės projektams – galbūt konservatoriai tikisi, kad net būdamas valdančiosios koalicijos dalimi S. Skvernelis „galės balansuoti ar sukurti atsvarą R. Karbauskiui ir jo iniciatyvoms“.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Ne pradžios mokykla

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka atkreipė dėmesį, kad šis Seimas, ypač LVŽS, žadėjo labai daug – skaidrumo, gerumo, profesionalumo. „Tačiau iš esmės to skaidrumo nedemonstravo didžiausias žadėtojas R. Karbauskis. Melo buvo tiek, kad kartais už patį meluojantįjį buvo nepatogu. Apskritai žodis „vertybė“ Lietuvoje yra devalvuotas. Mano kaime sakydavo – jei žmogus apie ką nors nuolat šneka, vadinasi, jis to neturi, tai jo skaudžiausia vieta“, – kalbėjo jis. Pasak R. Valatkos, 60–70 dabartinio Seimo narių visiškai nesupranta, kas yra politinis darbas, o pamatę žurnalistą – bėga. „Visame pasaulyje žurnalistą pamatę politikai stengiasi prie jo prisigretinti. Ir mūsų Seimo nariai tai supras per ketverius metus, bet Lietuvai tai bus prarastas laikas. Seimas neturėtų būti pradžios mokykla, pradinį politinį mokslą žmonės turėtų būti baigę prieš ateidami“, – įsitikinęs R. Valatka. Jis nuogąstavo, kad šis Seimas vargu ar sugebės pasirengti 2020 metams, kai Lietuva turės pradėti gyventi be Europos Sąjungos skiriamų pinigų.

„Seimas turėtų galvoti tik apie tai, kaip verslui pagerinti sąlygas, kad Lietuva taptų „pinigų gamintoja, o ne leidėja“. Tačiau dabar viskas suvedama į tai, kaip prikibti prie kurios nors vaistinės, pakariauti su vyno gėrimu, pamoralizuoti. Dėl tokių dalykų pinigų neatsiranda. Svarbiausias dalykas – sutvarkyti ekonomiką, pasiekti, kad Lietuva būtų jauki vieta gyventi. Drausminimais, moralizavimu ir aiškinimais, kad visi prasigėrę, vargu ar tai sukursi“, – teigė R. Valatka. Jis spėjo, kad „dabartinis Seimo žemėlapis“ gali išlikti iki kadencijos pabaigos. „Visa tai priklausys nuo brandos greičio. Žiūrinti į daugelį „valstiečių“ neatrodo, kad jie galėtų labai greitai mokytis. O jei to negali, vadinasi, ir pokyčių valdančiojoje daugumoje neturėtų būti „, – sakė politikos apžvalgininkas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"