Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Teismuose tarėjai – nuo 2021-ųjų 

2019 kovo 13 d. 10:04
storyblocks.com nuotrauka

Beveik pusšimtis parlamentarų, daugiausia iš valdančiųjų frakcijų, parengė Konstitucijos pataisą, kad nuo 2021-ųjų teismuose pradėtų dirbti tarėjai.

„Kitose Europos valstybėse Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje teismų tarėjų dalyvavimas teisingumo vykdyme stiprina pasitikėjimą teismais. Tai būtų efektyvi prevencija kovojant prieš korupciją teismų sistemoje“, – pranešime spaudai sako Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos narys Juozas Bernatonis.

Konstitucijos pataisų projektą Seimui planuojama pateikti jau pavasario sesijoje.

Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teigimu, reikalingų įstatymų projektai šiuo metu rengiami.

Pagal projektą, Konstitucijoje siūloma įtvirtinti, kad „įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.“

Siūloma, kad ši nuostata pradėtų galioti 2021 metų sausio 1 dieną.

Praėjusios kadencijos Seimas 2016 metais patvirtino koncepciją, kaip teismuose turėtų būti įteisinamas visuomenės atstovų dalyvavimas.

Pagal ją, tarėjais galėtų būti Lietuvos piliečiai, įgiję mažiausiai vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą.

Tokie asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais, o jei nepakaktų savanorių, tarėjai į sąrašą būtų traukiami atsitiktinės atrankos būdu.

Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.

Tarėjai būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo ir t.t.

Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika