Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Teismas išteisino Marijoną Misiukonį 

2014 lapkričio 26 d. 15:21
Marijonas Misiukonis (sėdi kairėje) su kitais buvusiais vidaus reikalų ministrais.
Marijonas Misiukonis (sėdi kairėje) su kitais buvusiais vidaus reikalų ministrais.
Seimo kanceliarijos nuotrauka

Panevėžio apygardos teismas trečiadienį genocido byloje išteisino pirmąjį Lietuvos vidaus reikalų ministrą po nepriklausomybės atkūrimo Marijoną Misiukonį, kuris buvo teisiamas dėl paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūties.

Nuosprendis nėra galutinis - per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Pirmiausia, nenustatyti būtinieji genocido požymiai - genocidas negali būti vykdomas prieš vieną asmenį. Antra, nėra nustatytas tikslas sunaikinti A.Kraujelį. Buvo vykdoma krata siekiant suimti, bet nebuvo tikslo jį sunaikinti. Nėra įrodymų, kad M.Misiukonis būtų žinojęs, kas yra A.Kraujelis. M.Misiukonis (KGB-BNS) dirbo metus, dalyvavo kratoje, jis tik žinojo, kad turi būti sulaikytas, niekas nepaneigė M.Misiukinio parodymų, rašytiniai bylos įrodymai patvirtino M.Misiukonio parodymus“, - nuosprendžio argumentus BNS įvardijo J.Gudelienė.

Anot teismo, būdamas KGB jaunesniuoju leitenantu M.Misiukonis nesprendė A.Kraujelio likimo ir neturėjo tam jokios įtakos.

Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė už genocidą bet kuriai politinei grupei priklausančių žmonių atžvilgiu galima tik veikoms, padarytoms po 1998 metų gegužės 6 dienos, kada įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jame apibrėžiant genocido nusikaltimą pirmą kartą buvo nurodytos dvi žmonių grupės – socialinė ir politinė, kurios nėra numatytos visuotinai pripažintose tarptautinės teisės normose, apibrėžiančiose genocido nusikaltimą.

Be to, teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamos partizano A.Kraujelio žūties metu nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę už veiką, kurios padarymu kaltinamas M.Misiukonis. „Baudžiamasis kodeksas aiškiai nurodo, kad asmuo atsako tik tuo atveju, kai jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. O tai reiškia, kad ir šiuo aspektu M.Misiukonio baudžiamoji atsakomybė negalima“, - rašoma Panevėžio apygardos teismo pranešime.

Rugsėjį prokuroras pasiūlė jį įkalinti šešerius su puse metų. Ilgus metus KGB dirbusį M.Misiukonį siūlyta pripažinti kaltu dėl genocido.

75 metų M.Misiukonis yra vienintelis baudžiamojoje byloje gyvas likęs kaltinamasis. Teismui buvo perduoti dar trys asmenys, tačiau jie mirė proceso metu.

M.Misiukonis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 1990-1992 metais. Jis teisme yra sakęs, kad sovietų pareigūnai A.Kraujelio ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio.

Byla kelerius metus buvo sustabdyta laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo. Šiemet kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai turi įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.

Panevėžio teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano A.Kraujelio žūties, devyni iš jų yra mirę.

2000 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus M.Misiukonį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Tuomet prezidentas teigė, kad apdovanojimas skirtas už tarnybą pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais. Šis sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų.

A.Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų. Jis veikė iki 1965 metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi, nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras šį mėnesį paskelbė, kad nėra jokių įrodymų, jog A.Kaujelis būtų žudęs taikius gyventojus, kaip teigė KGB.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"