Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Taupumo pamokų Seimas neišmoko 

2018 spalio 31 d. 06:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo nariai per devynis šių metų mėnesius su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms panaudojo 886 tūkst. eurų. Didžiausios sumos tradiciškai leistos automobilių eksploatacijai ir remontui, biurų, kompiuterinės technikos nuomai, pinigų negailėta suvenyrams, gėlėms, vizitinėms kortelėms bei kitoms smulkmenoms.

Kiekvienas Seimo narys sausio-rugsėjo mėnesiais galėjo išleisti 7,9 tūkst. eurų. Palyginti su sausiu, rugsėjį kiekvieno politiko parlamentinei veiklai skirta pinigų suma padidėjo 76 eurais ir siekė 926 eurus (1 vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – VMDU).

Du politikai lėšų nenaudojo

Išlaidų automobiliui rekordininkas – Petras Gražulis, šiam tikslui panaudojęs 6,3 tūkst. eurų iš 7,2 tūkst. eurų sumos.

Kaip rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbta ataskaita, per devynis šių metų mėnesius parlamentinių lėšų iš viso nenaudojo du Seimo nariai – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis bei frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir šios frakcijos narė Ingrida Šimonytė. Taupiai pinigus leido Seimo vicepirmininkai „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas (584 eurai) ir konservatorė Irena Degutienė (1,3 tūkst. eurų).

Neišlaidavo ir didžiausios valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis bei frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. Su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms jis panaudojo 2,3 tūkst. eurų, didesnė dalis šios sumos – 1,3 tūkst. eurų – atiteko viešosios informacijos rengėjams. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis per devynis mėnesius parlamentinei veiklai finansuoti skyrė 2,6 tūkst. eurų, iš jų už 1,4 tūkst. eurų įsigijo suvenyrų.

Kiti Seimo valdybos nariai nebuvo tokie taupūs: „valstietė“ Rima Baškienė išleido 6,3 tūkst. eurų, jos frakcijos kolega Arvydas Nekrošius – 7,9 tūkst. eurų, liberalas Jonas Liesys – 7,1 tūkst. eurų, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis – 6,7 tūkst. eurų, „socialdarbietė“ Irena Šiaulienė – 6,9 tūkst. eurų. Seimo vadovybės nariai kas mėnesį dar gauna lėšų reprezentacinėms reikmėms: Seimo pirmininkas – 1 VMDU, jo pavaduotojai – 0,5 VMDU dydžio sumą.

Premjeras Saulius Skvernelis per devynis mėnesius parlamentinėms išlaidoms atseikėjo 881 eurą. Iš šios sumos 440 eurų buvo skirta biuro, kompiuterinės technikos nuomai, 200 eurų – suvenyrams. Iš parlamentarų – Vyriausybės narių taupesnis buvo tik užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – panaudojo 178 eurus, visi jie buvo sumokėti už telekomunikacijų paslaugas.

Ūkio ministras „valstietis“ Virginijus Sinkevičius iš parlamentinei veiklai skirto kapšo „pasisėmė“ 7,4 tūkst. eurų. 1,3 tūkst. eurų ministrui atsiėjo jo, kaip Seimo nario, veiklos ataskaitos spausdinimas ir platinimas, 1 tūkst. eurų – biuro patalpų nuoma, 800 eurų – viešosios informacijos rengėjų paslaugos.

„Valstietis“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga parlamentinei veiklai panaudojo 6,4 tūkst. eurų, iš jų už 2 tūkst. eurų pirko suvenyrų. Visi Vyriausybės nariai kas mėnesį dar gauna 1 VMDU dydžio sumą reprezentacinėms reikmėms.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Prioritetas – automobiliai

Nuo šios Seimo kadencijos pradžios uždraudus parlamentines lėšas naudoti automobilių nuomai, seimūnų meilė mašinoms nesumažėjo. Ne vienas jų automobilių eksploatacijai, priežiūrai, remontui per devynis mėnesius išleido pusę ar kiek daugiau skirtų pinigų.

Rekordininkas – Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Petras Gražulis, šiam tikslui panaudojęs 6,3 tūkst. eurų iš 7,2 tūkst. eurų sumos. Kiek mažiau automobiliui išleido kitas Mišrios Seimo narių grupės narys Justas Džiugelis (5,7 tūkst. eurų), socialdemokratas Juozas Olekas (5,5 tūkst. eurų).

Kiti parlamentarai pirmenybę teikė kitiems poreikiams. Pavyzdžiui, „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius už 2,3 tūkst. eurų pirko kanceliarinių prekių, konservatorius Mykolas Majauskas 2,5 tūkst. eurų nepagailėjo vizitinių kortelių bei kitos informacijos spausdinimui, 2,2 tūkst. eurų sumokėjo už pašto paslaugas. „Tvarkietis“ Juozas Imbrasas 2,4 tūkst. eurų paklojo viešosios informacijos rengėjams, LVŽS frakcijos atstovas Valius Ąžuolas už 1,9 tūkst. eurų pirko suvenyrų. Lygiai tokią pat sumą už knygas sumokėjo kitas „valstietis“ Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Prielaidos išlaidauti

Anot Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus, Seimo valdybos patvirtintame parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo apraše yra daug nuostatų, kurios leidžia šias lėšas naudoti asmeniniams tikslams.

„Pavyzdžiui, uždraudus nuomotis automobilius, bendra skiriamų lėšų suma nebuvo sumažinta, ji liko kokia buvusi. Seimo narys jas gali naudoti savo automobilio eksploatacijai, techninei priežiūrai, remontui, draudimui ir kt., nepaisant to, ar automobilis buvo naudojamas parlamentinei veiklai, ar su ja visiškai nesusijusiems asmeniniams ir kitiems tikslams. Seimo narys gali nuomotis nešiojamąjį kompiuterį ir kitą kompiuterinę techniką, o pasibaigus kadencijai juos pasilikti, esą jie jau paseno ir niekam nereikalingi“, – savo komentare dėmesį atkreipė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, tai ne Seimo nario veiklos garantijos, o privilegijos, kurias draudžia Konstitucija. Apraše yra ir kitų taisytinų dalykų. „Dabartinis modelis, kai Seimo nariui iš anksto (avansu) pervedama parlamentinei veiklai skirtų pinigų suma, ne tik neskatina Seimo narių taupiai ir racionaliai naudoti gautų lėšų, bet ir sudaro prielaidas išleisti visas šias lėšas, nors to galima nedaryti“, – pažymėjo V. Sinkevičius. Norint tinkamai sureguliuoti Seimo narių veiklos garantijas, taip pat lėšų parlamentinei veiklai skyrimą ir naudojimą, parlamento valdybos sprendimų ar Seimo statuto pataisų nepakaks. Tam reikalingas specialus įstatymas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"