Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Sudaryta darbo grupė dėl pastatų pritaikymo slėptuvėms 

2015 vasario 15 d. 11:02
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, kuri svarstys galimybę įpareigoti visuomeninius pastatus pritaikyti apsaugai nuo sprogimų karo atveju. Pasiūlymus darbo grupė turi pateikti iki gegužės mėnesio.

„Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis premjero Algirdo Butkevičiaus pavedimu nurodė Vidaus reikalų ministerijai (VRM) sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri iki 2015 metų gegužės 1 dienos pateiktų pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės politikos kolektyvinių apsaugos priemonių valdymo srityje ir gyventojų apsaugos tobulinimo“, - BNS informavo Vyriausybės spaudos tarnyba.

Anot Spaudos tarnybos, atstovus į darbo grupę pavesta paskirti Aplinkos ir Krašto apsaugos ministerijoms bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

VRM anksčiau siūlė įpareigoti, kad visi ateityje statomi visuomeninės paskirties ir negyvenami statiniai apsaugotų gyventojus nuo sprogimų karo atveju. Ministerija siūlė tai padaryti pavedant Aplinkos ministerijai tikslinti statybos srities, teritorijų planavimo teisės aktus bei Lietuvos statybos standartus ir techninius reglamentus. Anot VRM, visuomeninės paskirties negyvenamais pastatais laikomi administracinės, prekybos, maitinimo, transporto, garažų, gamybos ir pramonės, sandėliavimo ir ūkio paskirties statiniai.

Tokie siūlymai atsirado po to, kai pernai spalį vykusio Vyriausybės pasitarimo metu buvo priimtas protokolinis sprendimas, kad karo Ukrainoje kontekste esami ir būsimi statiniai turėtų būti labiau pritaikyti civiliams gyventojams slėptis nuo pavojų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1771 kolektyvinės apsaugos statinys. Juose karo atveju galėtų būti saugoma apie 741 tūkst. šalies gyventojų. Anksčiau Lietuvoje buvusių slėptuvių - bunkerių tinklas yra išnykęs, nes bunkeriams išsaugoti ir išlaikyti nebuvo skiriamos lėšos.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"