Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Strasbūro teisme – sprendimas dėl A. Ramanausko-Vanago sulaikyme dalyvavusio KGB pareigūno 

2019 kovo 12 d. 08:02
Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
wikipedia.org nuotr.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbs, ar Lietuvos teismai pagrįstai buvusį KGB pareigūną pripažino kaltu dėl genocido už dalyvavimą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje.

Skundą Strasbūro teismui pateikęs Stanislovas Drėlingas teigia, kad Lietuvos teisėjai pernelyg plačiai interpretavo genocido sampratą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 metais konstatavo, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

1931 metais gimęs S. Drėlingas nuteistas dėl to, kad 1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą. Atsižvelgęs į silpną sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Aukščiausiasis Teismas bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko – 5 mėnesių ir 6 dienų.

Pagal tarptautinę teisę, genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.

Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga blokavo siūlymą tarptautinėje konvencijoje genocidu pripažinti žmonių naikinimą politiniu pagrindu, ir tokia tarptautinė norma liko iki šiol.

S. Drėlingas ir jo advokatai teigia, kad partizaninis judėjimas turi būti vertinamas kaip politinės grupės veikla, todėl veiksmai prieš partizanus negali būti laikomi genocidu.

Po sulaikymo A. Ramanauskas-Vanagas buvo žiauriai kankintas, okupacinis teismas jam skyrė mirties bausmę, 1957 metais jis buvo nužudytas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika