Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Stambulo konvencija Seimą gali pasiekti jau šiemet 

2017 lapkričio 26 d. 16:29
Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikino, kad konvencijos ratifikavimo vilkinimas yra „labai žalingas ir nepateisinamas“./
Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikino, kad konvencijos ratifikavimo vilkinimas yra „labai žalingas ir nepateisinamas“./
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Diskusijų dėl lyties apibrėžimo kelianti Stambulo konvencija, skirta kovai su smurtu šeimose ir prieš moteris, Seimui gali būti teikiama ratifikuoti dar šiemet, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė.

Anot jos, konvencijos vertimas, konkrečiai – lyties (angl. gender) apibrėžimas, suderintas su Europos Komisijos vertėjais maždaug prieš mėnesį, šiuo metu dokumentai derinami Vyriausybėje.

„Manau, kad galėtų“, – teigė viceministrė, paklausta, ar projektą Vyriausybė planuoja pateikti dar šiemet.

Europos lyčių lygybės institute (EIGE) surengtoje konferencijoje viceministrė sakė neabejojanti, kad aštrios diskusijos dėl lyties apibrėžimo vyks ir Seime, tačiau ragino nenukrypti nuo „pagrindinio konvencijos tikslo – kovos prieš smurtą“.

„Mums, kaip tokiai didelei provincijai, visada egzistavo dvi lytys ir bet kokios kitos visada kelia diskusijos. Jos yra užsitęsusios ir tai, manau, yra pagrindinė (delsimo ratifikuoti konvenciją – BNS) priežastis. Užėmė laiko vertimo dalykai, nes rasti atitikmenį nebuvo taip paprasta, buvo siunčiami tekstai derinti Europos Sąjungos vertėjams, kaip išversti „gender“, kuo tai skiriasi nuo „sex“ verčiant iš anglų kalbos“, – paaiškino ji.

Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikino, kad konvencijos ratifikavimo vilkinimas yra „labai žalingas ir nepateisinamas“, kadangi pagal smurtą prieš moteris Lietuva yra viena pirmaujančių Europos Sąjungoje. Ji sakė, kad trumpalaikių vertimų problemų galėjo kilti, bet vertino šį argumentą kaip netikusį pasiteisinimą.

„Jei mes esame krikščionys, katalikai, juo labiau turime pasakyti, kad smurto negalime nei remti, nei toleruoti, tam turi būti visos priemonės, pradedant įstatymine baze, tarptautiniais dokumentais, baigiant praktinėmis priemonėmis. (...) Manau, kad gali būti atskiri Seimo nariai, kurie daro tam įtaką ir sėja tą tokį „šiaudinės pastogės“ požiūrį į kovą su smurtu prieš moteris“, – BNS sakė V. Blinkevičiūtė.

EIGE duomenimis, kas trečia vyresnė nei 15 metų moteris Lietuvoje yra patyrusi smurtą.

Stambulo konvencijos šalininkai ragina Seimą ratifikuoti dokumentą teigdami, kad tai yra išsamiausia tarptautinė sutartis dėl kovos su smurtu šeimoje bei prieš moteris. Kritikams nepriimtinas konvencijoje minimas lyties kaip socialinio konstrukto apibrėžimas bei įpareigojimas mokyti apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Konvencijoje teigiama, kad dokumento nuostatas „šalys įgyvendina nediskriminuodamos asmens dėl biologinės lyties, socialinės lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų“.

Lietuvos vyskupai bei kai kurios nevyriausybinės organizacijos teigia, kad konvencijos požiūris į lytį nesutampa su žmogaus biologine prigimtimi.

Stambulo konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą bei smurtautojų baudžiamąją atsakomybę. Konvencija paremta nuostata, kad smurtas prieš moteris yra smurtas lyties pagrindu, tad joje įtvirtintas valstybių įsipareigojimas keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris.

Lietuvą ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją balandį paragino Vilniuje viešėjęs Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muizniekas, sakydamas, kad šaliai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė dar praėjusią kadenciją, 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo.

Konvencija įsigaliojo 2014 metais, kai ją ratifikavo 10 Europos Tarybos valstybių narių. Šiuo metu konvenciją yra ratifikavusios 22 valstybės, tarp jų Lietuvos kaimynės Lenkija, Estija, taip pat Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Turkija ir t.t. Stambulo konvenciją taip pat ratifikavo Europos Sąjunga.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"