Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Sovietmečio tvaikas: kaip europarlamentarai vaidina darbštuolius 

2018 rugpjūčio 10 d. 08:20
Reuters/Scanpix nuotrauka

Artėjant Europos Parlamento rinkimams vis dažniau svarstoma, ką europarlamentarai nuveikė per šią kadenciją atstovaudami savo rinkėjų interesams. Tenka pripažinti, kad nei patys tuo itin domėjomės, nei europarlamentarai turi kuo pasigirti, todėl imama žongliruoti statistika.

Nors ir ne visą informaciją, bet bent kai kuriuos statistinius duomenis apie europarlamentarų veiklą galima rasti Europos Parlamento svetainėje www.europarl.europa.eu. Naršant joje gali susidaryti vaizdas, kad Lietuvos atstovai – tikri darbštuoliai. Be pertraukos, nuo ryto iki vakaro pluša plenarinės sesijos posėdžių salėje ir kalba visomis iš eilės temomis.

Sovietmečiu statistikos „gerinimas“ buvo įprastas, bet kodėl svarbiausioje ES institucijoje vyksta panašūs dalykai, kodėl mes, ES valstybių piliečiai, esame maitinami „pagerintais“ skaičiais, yra mįslė.

Tačiau tai – fake news, melas. Sovietmečiu statistikos „gerinimas“ buvo įprastas, bet kodėl svarbiausioje Europos Sąjungos institucijoje vyksta panašūs dalykai, kodėl mes, ES valstybių piliečiai, esame maitinami „pagerintais“ skaičiais, yra mįslė.

Manipuliacijos?

Mūsų šalies viešojoje erdvėje vis dažniau skelbiama, esą aktyviausi Europos Parlamente – Vilija Blinkevičiūtė, Zigmantas Balčytis, Rolandas Paksas ir t. t. Iš tiesų europarlamentarų kalbų – šimtus kartų mažiau, nei pateikiama oficialioje Europos Parlamento svetainėje. Beje, jei kas nori patikrinti, realų vaizdą ras portalo nuorodoje.

Čia krinta visiškai kitokie skaičiai. „Lietuvos žinios“ bandė suskaičiuoti, kiek kartų europarlamentarai iš Lietuvos kalbėjo per plenarines sesijas nuo šios Europos Parlamento kadencijos pradžios 2014-ųjų liepą.

Statistika tokia:

Vilija Blinkevičiūtė: oficialiai skelbiama, kad per ketverius metus ji kalbėjo 1060 kartų, o iš tiesų – 124;

Bronis Ropė: skelbiama, jog kalbėjo 577, iš tiesų – 120;

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Petras Auštrevičius: skelbiama, kad kalbėjo 228, iš tiesų – 89;

Laima Andrikienė (darbą pradėjusi kadencijos viduryje, 2016 metų birželį): skelbiama, kad kalbėjo 156, iš tiesų – 45;

Rolandas Paksas: skelbiama, kad per ketverius metus kalbėjo 401 kartą, iš tiesų – 65;

Zigmantas Balčytis: skelbiama, kad kalbėjo 943 kartus, iš tiesų – 60;

Valdemaras Tomaševskis: skelbiama, kad kalbėjo 124 sykius, iš tiesų – 43;

Antanas Guoga: skelbiama, kad kalbėjo 628 kartus, iš tiesų – vos 30;

Valentinas Mazuronis: skelbiama, kad kalbėjo 308 kartus, iš tiesų – 23;

Algirdas Saudargas: skelbiama, kad kalbėjo 37 kartus, iš tiesų – tik 4;

Viktoras Uspaskichas: skelbiama, kad kalbėjo 236 sykius, iš tiesų – nė karto.

Taigi, išanalizavus visų Lietuvos atstovų Europos Parlamente veiklos rezultatus, galima daryti išvadą, kad statistika apie europarlamentarų aktyvumą – klaidinanti.

Vien liepos mėnesio plenarinės sesijos balsavimai sulaukė didelio „paaiškinimų po balsavimo“ derliaus: Vilijos Blinkevičiūtės vardu jų registruota 44, Viktoro Uspaskicho – 43, Zigmanto Balčyčio – 34, Rolando Pakso – 32.

Trys minutės tiesos

Visi žinome, kad vienas labiausiai matomų europarlamentarų aktyvumo rodiklių yra jų kalbų, pasakytų per Europos Parlamento plenarinių sesijų debatus, skaičius. Kai vyksta plenariniai posėdžiai, jie paprastai turi vos vieną, pusantros ar dvi minutes laiko savo pozicijai išdėstyti. Mažai. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad Europos Parlamente dirba 751 narys iš 28 ES valstybių, tad norinčiųjų kalbėti netrūksta. Retais atvejais, kai europarlamentaras yra pagrindinis svarstomo dokumento rengėjas, jam arba jai suteikiamos 3–5 minutės savo pozicijai išdėstyti. Tačiau tam, kad gautų tas kelias brangias kalbėjimo minutes, europarlamentaras turi atlikti daug parengiamojo darbo, dalyvauti ir balsuoti Europos Parlamento komitetų posėdžiuose, rengti rezoliucijas atitinkamais klausimais ir būti aktyvus politinėje frakcijoje, kuriai priklauso.

Todėl tarsi anekdotas atrodo Lietuvos europarlamentarų aktyvumą neva pristatanti statistika. Ja bandoma įrodyti, kad kai kurie Lietuvos atstovai per visas plenarines sesijas be išimties kalbėjo visomis įmanomomis temomis, nuo ryto iki vakaro beveik neišeidami iš posėdžių salės.

Tiek daug kartų pareikšti savo nuomonę vykstant Europos Parlamento plenarinėms sesijoms tiesiog fiziškai neįmanoma. Išanalizavus, ką apima pakalbėjimų per plenarinius posėdžius statistika, tampa akivaizdu, kad prie europarlamentarų kalbų „pripliusuojama“ ir kitokia veikla, o konkrečiai – vadinamieji rašytiniai paaiškinimai po balsavimų. Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna, jog net ir čia bandoma mus apgauti.

Reuters/Scanpix nuotrauka
Reuters/Scanpix nuotrauka

Pagal Europos Parlamento tvarkos taisykles kiekvienas europarlamentaras turi teisę pasakyti, kodėl vienaip ar kitaip balsavo už tam tikrą dokumentą. Tai galima padaryti žodžiu iš karto po balsavimo arba atsiųsti sekretoriatui, kaip jau minėta, vadinamąjį rašytinį paaiškinimą. Beje, bendra praktika yra tokia, kad tuos rašytinius paaiškinimus rengia europarlamentarų padėjėjai arba stažuotojai. Jų apimtis – vos keli sakiniai. Todėl europarlamentarai, kurie nedirba rimto darbo, šioje – rašytinių paaiškinimų – srityje ypač aktyvūs. Tai patogu visiems, nelinkusiems gaišti laiko plenarinėse sesijose. Ir kam įdomu laukti kelias valandas, kol ateis eilė aptariamu klausimu pasakyti 1,5 ar 2 minučių kalbą? Kam gaišti laiką, jei gali jį skirti parduotuvėms aplankyti ar verslo reikalams sutvarkyti?

Vien liepos mėnesio plenarinės sesijos balsavimai sulaukė didelio „paaiškinimų po balsavimo“ derliaus: V. Blinkevičiūtės vardu jų registruota 44, V. Uspaskicho – 43, Z. Balčyčio – 34, R. Pakso – 32. Stebėtinas aktyvumas… Tačiau naudos iš šios veiklos – jokios. Tai lieka tik posėdžio archyvuose, nes tie paaiškinimai nieko nekeičia.

Painiavos nesumažėjo

Peršasi nemaloni išvada, kad Europos Parlamento supratimas apie veiklos skaidrumą – apgailėtinas. Nuo kadencijos pradžios 2014-ųjų liepos 2 dieną iki jos vidurio 2017 metų sausio 1-ąją europarlamentarų kalbos ir rašytiniai balsavimų paaiškinimai buvo skelbiami Europos Parlamento interneto svetainės rubrikoje „Pasisakymai per plenarinius posėdžius“.

Sąžiningiems europarlamentarams pareikalavus ir nuo 2017 metų sausio mėnesio įsigaliojus naujoms Europos Parlamento tvarkos taisyklėms, europarlamentarų kalbos buvo atskirtos nuo minėto paaiškinimų po balsavimo žanro. Atrodytų, puiku, dabar rinkėjai gali matyti, ar jų atstovai Europos Parlamente yra aktyvūs, kokiomis temomis kalba. Deja, dėl visiškai nepagrįstų, elementarios logikos stokojančių procedūrinių biurokratinių argumentų pakalbėjimai ir rašytiniai balsavimų paaiškinimai, registruoti iki 2017-ųjų pradžios, liko neatskirti. Taigi pirmų dvejų su puse kadencijos metų rašytiniai paaiškinimai po balsavimų ir toliau traktuojami kaip europarlamentarų kalbos.

Bendra praktika yra tokia, kad rašytinius „paaiškinimus po balsavimo“ rengia europarlamentarų padėjėjai arba stažuotojai, jų apimtis – vos keli sakiniai.

Europietiška alga

Pagal Europos Parlamento (EP) statutą, europarlamentaro darbo užmokestis yra susietas su ES Teisingumo Teismo teisėjo atlyginimu ir sudaro 38,5 proc. bazinės šiame teisme dirbančių teisėjų algos.

Europarlamentaro atlyginimas, neatskaičius mokesčių, šiuo metu siekia 8484 eurus, t. y. maždaug 6611 eurų į rankas. Į pensijų ir sveikatos draudimo fondus kas mėnesį pervedama apie 22 proc. EP nariui mokamos algos.

Buvę europarlamentarai į europinę pensiją gali pretenduoti sulaukę 63 metų. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal buvusį EP nario atlyginimą ir jo kadencijos trukmę. Pensija siekia 3,5 proc. buvusio darbo užmokesčio už kiekvienus metus ir 1/12 šios sumos už kiekvieną papildomą mėnesį, tačiau negali viršyti 70 procentų.

Lietuvai atstovaujantys Europos Parlamento nariai pabrėžia, kad jiems nebūtų sunku pateikti ataskaitas, kokioms reikmėms leidžia kas mėnesį skiriamą 4,3 tūkst. eurų bendrųjų išlaidų išmoką.

Reuters/Scanpix nuotrauka
Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Parlamento nariams neatsiskaitytinai skiriamos ir kelios papildomos išmokos. Vadinamoji išlaikymo išmoka mokama už kiekvieną dieną, kai europarlamentarai dalyvauja šio parlamento veikloje. Šiemet ji siekia 307 eurus per dieną. Pinigai skiriami visoms išlaidoms, kurias europarlamentaras patiria darbo vietoje ar per susitikimus, padengti.

Taip pat neatsiskaitytinai EP nariams mokama mėnesinė 4342 eurų bendrųjų išlaidų išmoka. Šiais pinigais galima padengti biuro išlaidas, telefono sąskaitas, pašto mokesčius, interneto prenumeratą, pirkti biuro reikmenis, knygas, laikraščius, periodinius leidinius, kompiuterinę įrangą ir kt. Lėšos skiriamos europarlamentarui paprašius. EP nariai, kurie be pateisinamos priežasties praleidžia pusę posėdžių, turi grąžinti pusę šios sumos. EP nariams kas mėnesį skiriami 24 164 eurai padėjėjams samdyti. Pagal pateiktus bilietus europarlamentarams sumokama už keliones darbo reikalais. Taip pat padengiami du trečdaliai patirtų medicinos išlaidų.

„Lietuvos žinios“, 2017-ųjų birželio 7 diena

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"