Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Socialdemokratai taiso klaidą – siūlo Laisvės premiją V. Landsbergiui 

2015 gruodžio 10 d. 12:09
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Grupė Seimo narių, daugiausia socialdemokratai, siūlo Seimui dar kartą svarstyti Laisvės premijos skyrimą ir ją įteikti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.

Seimui pateiktas nutarimo projektas, kuriame 2015 metų Laisvės premiją siūloma paskirti V. Landsbergiui, numatant ją įteikti 2016 metų sausio 13-ąją, minint tragiškų Sausio įvykių 25-ąsias metines.

Projektą pateikė Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Povilas Urbšys ir Rima Baškienė, socialdemokratai Algridas Butkevičius, Juras Požela, Domas Petrulis, Arūnas Dudėnas, Benediktas Juodka, Juozas Olekas ir Gediminas Kirkilas bei liberalsąjūdietė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Priminsime, kad lapkričio pabaigoje Seimas nepritarė, kad V. Landsbergiui būtų skirta Laisvės premija. Keli iš dabartinio projekto teikėjų – J. Požela ir A. Dudėnas – tąsyk balsuodami susilaikė, kiti – nedalyvavo balsavime, „už“ balsavo G. Kirkilas ir R. Baškienė.

Laisvės premijos įstatymą Seimas priėmė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Pirmoji Laisvės premija buvo paskirta aktyviam kovotojui už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjui, Rusijos disidentui Sergejui Kovaliovui, antroji – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45 pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui, trečioji – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"