Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Slaugantiems artimuosius – šviesesnė ateitis 

2018 vasario 28 d. 08:00
Justas Džiugelis: "Neįgaliaisiais, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, rūpinęsi žmonės neturi teisės net į minimalią socialinio draudimo išmoką.“ /
Justas Džiugelis: "Neįgaliaisiais, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, rūpinęsi žmonės neturi teisės net į minimalią socialinio draudimo išmoką.“ /
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdžia imasi idėjos šiais metais išplėsti valstybės lėšomis draudžiamų žmonių, slaugančių neįgalius artimuosius, būrį.

Valstybės lėšomis būtų draudžiami asmenys, prižiūrintys neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros poreikis. Skaičiuojama, kad tokiai idėjai įgyvendinti kasmet papildomai reikės apie 5 mln. eurų, nes beveik 4 tūkst. žmonių turės galimybę būti apdrausti valstybės sąskaita.

Neįgalius artimuosius slaugančiųjų teigimu, ne mažiau svarbu, kad galimybė būti apdraustiems valstybės sąskaita būtų reali, nes dabar tenka nueiti kryžiaus kelius, kol surenki visus reikalingus dokumentus.

Justas Džiugelis: „Neįgaliaisiais, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, rūpinęsi žmonės neturi teisės net į minimalią socialinio draudimo išmoką.“

Draudžiamųjų bus daugiau

Šiuo metu, nuo 2000-ųjų, valstybės lėšomis draudžiami tik tie slaugytojai, kurių prižiūrimiems žmonėms nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Seimo narys Justas Džiugelis parlamente įregistravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo liepos 1-osios valstybės lėšomis apdrausti ir žmones, prižiūrinčius artimuosius, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

„Iš esmės ir vieni, ir kiti artimieji rūpinasi ligoniais – dėl būtinumo nuolat juos prižiūrėti negali dirbti ir patys įgyti socialinio draudimo stažo bei pajamų. Neįgaliaisiais, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, rūpinęsi žmonės, sukakus pensiniam amžiui, neturi teisės net į minimalią socialinio draudimo išmoką“, – apgailestavo Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas J. Džiugelis.

Naujasis įstatymo pakeitimas, specialistų teigimu, įgaliotų valstybės lėšomis apdrausti apie 4 tūkst. žmonių, kuriems nebūtų taikoma ir vadinamoji „Sodros“ įmokų apatinė riba.

Prieštaraujančiųjų negirdėti

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos preliminariais skaičiavimais, Seimo nario siūlomoms pataisoms įgyvendinti, jei jos įsigaliotų šiemet, pusmečiui papildomai reikėtų apie 2,65 mln. eurų, o 2019 metams – dar 5,3 mln. eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorės Astos Aranauskienės teigimu, ministerija iš esmės pritaria tam, kad asmenys, kurie prižiūri neįgaliuosius, turi turėti tam tikras garantijas. „Tačiau šių garantijų apimtis, sąlygos jomis naudotis ir aprėptis turi būti papildomai įvertintos“, – pabrėžė ji.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad J. Džiugelio iniciatyva aptarta Neįgaliųjų teisių komisijoje, su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vadovais. „Prieštaraujančiųjų tokiai idėjai nebuvo, tad ir pasipriešinimo Seime neturėtų būti“, – vylėsi R. Šalaševičiūtė. Parlamentarė neabejojo, kad pataisos turėtų tapti įstatymo nuostatomis. Jos numatytos svarstyti ir priimti netrukus prasidėsiančioje pavasario sesijoje, kad galėtų įsigalioti jau nuo liepos mėnesio.

Galimybės – „popierinės“

Trejus metus savo garbaus amžiaus tėvus prižiūrinti Genovaitė pasakojo nuėjusi kryžiaus kelius bandydama pasiekti, kad būtų draudžiama valstybės sąskaita. „Vienam mano tėvų yra nustatytas nuolatinės priežiūros, o kitam – nuolatinės slaugos poreikis. Tačiau man taip ir nepavyko pasiekti, kad būčiau draudžiama valstybės sąskaita“, – prisipažino moteris.

Dėl garbaus amžiaus savo tėvų, kuriems – jau daugiau nei 85 metai, priežiūros ji buvo priversta palikti darbą mieste ir laikinai kraustytis į kaimą. Vienam iš tėvų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje dėl senatvinės dimensijos bei neoperuotinos onkologinės ligos buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, ligonis beveik nevaikšto. Bandydama išsiaiškinti, kokios galimybės jai būti apdraustai valstybės sąskaita, moteris kreipėsi į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena tėvai, administraciją. Jai buvo paaiškinta, kad valstybės sąskaita galės būti drausta tik tada, kai taps oficialia globėja, o slaugomam vienam iš tėvų bus apribotas veiksnumas. Tai esą gali būti padaryta tik per teismą, tam bus reikalingos teismo medicinos ekspertų išvados.

„Kreiptis į teismą, kad tėvams būtų apribotas veiksnumas, man neleidžia sąžinė. O kol vyktų ekspertizės, kol suktųsi teismų karuselės, mano slaugomi tėvai gal jau iškeliautų iš šio pasaulio“, – šiuo metu galiojančia tvarka piktinosi moteris.

Keis tvarką

Civiliniame kodekse numatyta, kad valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu gali būti draudžiamas nesulaukęs senatvės pensijos amžiaus vienas asmuo, būtinai nustatyta tvarka paskirtas neįgaliojo asmens globėju ar rūpintoju. Seimo SRDK pirmininkė R. Šalaševičiūtė neslėpė, kad jai žinomi biurokratiniai sunkumai, su kuriais susiduria neįgaliuosius slaugantys artimieji. „Tikiuosi, kad teigiamų pokyčių bus ir šioje srityje“, – ramino parlamentarė. Anot jos, tiek Seimo SRDK, tiek Neįgaliųjų teisių komisijoje, kuriai vadovauja J. Džiugelis, numatyta plačiau apsvarstyti neįgaliųjų problemas. Pavyzdžiui, dauguma žmonių, kuriems tenka rūpintis tokiu asmeniu, net nežino, kur kreiptis ir ko prašyti pagalbos. Todėl jau rengiamas išaiškinimas, kur ir kada žmogui reikėtų kreiptis, kai nustatomas neįgalumas, nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros poreikis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"