Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Skubioms pataisoms siūlomi stabdžiai 

2018 birželio 4 d. 11:10
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimui dažnai priimant įstatymus skubos ir ypatingos skubos tvarka, du parlamentarai ragina kolegas tokios praktikos atsisakyti ir pataisas laiminti tik išsamiai išanalizavus jas pačias bei galimą jų poveikį.

Taip elgtis pasiūlė ir Valstybės kontrolė, atlikusi teisėkūros proceso auditą. Nekokybiška teisėkūra kuria nereikalingą administracinę naštą tiek verslui, tiek visuomenei, sudaro prielaidas biudžeto lėšas naudoti neefektyviai, plečia viešojo valdymo institucijų veiklos apimtį, neužkerta kelio korupcijos apraiškoms.

Per metus parlamentui pateikiama vidutiniškai 700 įstatymų projektų, 50 proc. jų priimama skubos ir ypatingos skubos tvarka.

Mažiau reikštų geriau

Keisti šiuo metu vyraujančią praktiką Seime siūlo opozicijoje esantys socialdemokratai Algirdas Sysas ir Julius Sabatauskas. Per metus parlamentui pateikiama vidutiniškai 700 įstatymų projektų, 50 proc. jų priimama skubos ir ypatingos skubos tvarka. Paprastai skubiai palaiminti būtina, kad balsuotų dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, bet ne mažiau kaip 29, jei ypač skubiai, reikia paprastos daugumos, tačiau ne mažiau kaip 36 Seimo narių. Siūloma, kad už skubą turėtų balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių – bent 71 parlamentaras. Ypatingos skubos projektams priimti siūloma kartelę kelti dar aukščiau – už tai turėtų balsuoti ne mažiau nei 94 Seimo nariai.

„Svarstymai skubos ir ypatingos skubos tvarka nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymų projektų“, – teigiama aiškinamajame pasiūlymo taisyti Seimo statutą rašte. Lietuvoje įstatymai keičiami itin dažnai, pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymas – 108 kartus, Gyventojų pajamų mokesčio – 72, Pridėtinės vertės mokesčio ir Alkoholio kontrolės įstatymai – po daugiau kaip 50 kartų

Kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse tiek daug įstatymų skubos ir ypatingos skubos tvarka nepriimama. Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje skubiai palaiminama apie 5 proc., Estijoje – 10 proc. įstatymų.

Parodė problemas

Kad būtina keisti Seime įsivyravusią praktiką, šiemet akcentavo ir Valstybės kontrolė. Teisėkūros proceso audito išvadose teigiama, jog Lietuvoje iš esmės veiksmingo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo iki šiol nėra, neretai vos priėmus įstatymą išryškėja teisės aktų spragos ir neigiamos teisinio reguliavimo pasekmės.

Valstybės kontrolės duomenimis, beveik 70 proc. pasiūlymų svarstyti įstatymų projektus skubos ir ypatingos skubos tvarka buvo pateikti motyvuojant, kad Lietuva vėluoja perkelti ES teisę į nacionalinę teisę. Įstatymams, kuriais perkeliamos direktyvų nuostatos, parengti ir priimti Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms narėms, paprastai nustatomas dvejų metų terminas. Be to, Lietuva į nacionalinę teisę vėlavo perkelti 54 proc. ES direktyvų, kurių perkėlimo terminas suėjo 2014–2017 metų pirmąjį pusmetį.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Be to, į teisėkūros procesą, kaip nustatė auditoriai, per mažai įtraukiama visuomenė, trūksta viešumo ir skaidrumo.

Kad Lietuvoje itin skubama priimti įstatymus ir per menkai diskutuojama, kokį poveikį jie gali turėti, pritarė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Pasak jo, pastarojo meto skandalai rodo, jog dažnai nežinome, kaip verslas veikia politikus ir kodėl jie balsuoja už įstatymus, kurie, kaip vėliau paaiškėja, orientuoti į kokius nors verslo interesus.

„Neseniai teko bendrauti su kolega iš Norvegijos. Jis aiškino, kad ten įstatymui priimti reikia trejų metų. Per tiek laiko teisės akto nuostatos išnagrinėjamos, aptariamos su įvairiomis interesų grupėmis. Tuo metu Lietuvoje įstatymai pirma priimami, o tik paskui analizuojami ir taisomi“, – kalbėjo S. Muravjovas. Anot jo, kai taip elgiamasi, susidaro kur kas palankesnės sąlygos „prastumti“ nuostatas, naudingas kuriai nors vienai interesų grupei, o ne visai visuomenei.

Sena problema

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras linkęs pritarti siūlomoms Seimo statuto pataisoms. „Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai per savaitę priima vieną įstatymą, mes – vos ne šimtą“, – priminė jis.

S. Šedbaro manymu, kur kas būtų geriau, jei įstatymai būtų priimami įvertinus visas nuomones ir pastabas. Tuomet atsirastų daugiau stabilumo tiek teisėkūros srityje, tiek visuomenėje ir pačioje valstybėje. Parlamentaras abejoja, ar dera pasibaigus Seimo sesijai girtis priimtų įstatymų gausa, nes dažniausiai ji rodo, jog tai tebuvo ankstesnių klaidų taisymas.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas daktaras Bernaras Ivanovas tvirtina, kad dėl skubiai priimamų įstatymų atsirado sistema, kuri dabar pasireiškia įvairiais skandalais, – atsiranda „klientai“, „paketai“ ar atitinkama politinė kultūra su grasinimais nušauti. „Susidaro įspūdis, jog įstatymų leidyba Lietuvoje naudinga tiems, kuriuos vadiname gražiu žodžiu „investuotojai“, nors iš tikrųjų tai tik oligarchai, apvaginėjantys visuomenę“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"