Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Skaičiuojami į Maskvą išsiųsti pinigai 

2018 lapkričio 26 d. 09:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) nusprendė toliau rinkti informaciją apie finansinius srautus tarp Vilniaus ir Maskvos sovietinės okupacijos laikotarpiu, įrodančią, kad mūsų šalis buvo SSRS donorė, o ne išlaikytinė. Šią veiklą ketinama baigti per artimiausius metus.

Pagal Latvijos pavyzdį okupacijos žala mūsų šalyje skaičiuojama remiantis archyviniais dokumentais bei juose nurodytais konkrečiais skaičiais – kiek lėšų, surinktų iš mokesčių, rinkliavų ir panašiai, mūsų šalis mokėjo į sąjunginį biudžetą. Nuo šių metų pradžios pusmetį archyvuose dirbusi specialistė rado ir apibendrino informaciją apie finansinius srautus tarp Vilniaus ir Maskvos pirmąjį pokarinį sovietinės okupacijos dešimtmetį. Nuo spalio pabaigos ji skaičiuoja, kokią okupacinę žalą mūsų šalis patyrė vėliau.

Rengs specialų leidinį

Ne anksčiau kaip 2020 metais kartu su Latvija ir Estija planuojama išleisti bendrą leidinį apie Baltijos šalims per sovietų okupaciją padarytą žalą.

LGGRTC generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės teigimu, ketinama rasti duomenis ir apskaičiuoti finansinius srautus iki 1990 metų, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Ji tikisi, kad tai padaryti pavyks per vienus metus. Ne anksčiau kaip 2020 metais kartu su Latvija ir Estija planuojama išleisti bendrą leidinį apie Baltijos šalims per sovietų okupaciją padarytą žalą.

Jos skaičiavimą LGGRTC apmoka iš vidinių išteklių, papildomo valstybės finansavimo tam neprašyta. „Gal 2020 metais, kai bus sukaupta medžiaga, reikės turėti ekonomistų grupę, kuri dirbtų su surinkta informacija. Tada gal ir numatysime, kad biudžete šiam reikalui atsirastų tam tikras finansavimas. Dabar to tikrai nereikia“, – dėstė centro vadovė.

Ar tokiu metodu vadovaujantis suskaičiuota sovietinės okupacijos žala ir išleistas specialus leidinys taps nauju impulsu reikalauti iš Rusijos atlyginti finansinę skriaudą mūsų šaliai? T. B. Burauskaitės teigimu, tai priklausys nuo politikų. „Jie turės medžiagą. Norėčiau, kad ją panaudotų labai tikslingai ir efektyviai“, – pabrėžė LGGRTC generalinė direktorė.

Pinigai į sąjunginį biudžetą

Informaciją archyvuose renkanti ir sisteminanti Vida Komičienė šiuo metu analizuoja 1959–1961 metais buvusius finansinius srautus tarp Vilniaus ir Maskvos. „Duomenis jau esu surinkusi, dabar turiu atlikti analizę ir užpildyti suvestines. Tokie kol kas būtų „juodi darbai“, – pasakojo ji.

Informaciją archyvuose renkanti ir sisteminanti Vida Komičienė šiuo metu analizuoja 1959–1961 metais buvusius finansinius srautus tarp Vilniaus ir Maskvos.

V. Komičienę nustebino 1959-ųjų duomenys. Sovietmečiu iš pelno gautos pajamos buvo padalijamos – dalis jų skiriama sąjunginiam biudžetui, dalis likdavo sovietinės respublikos biudžetui. „Visada būdavo taip, kad išsiųsdavome gerokai daugiau. Tačiau tais metais didesnė surinktų mokesčių dalis liko čia, o ne išsiųsta į sąjunginį biudžetą. Reikia ieškoti dokumentų, kokiu pagrindu tai buvo padaryta. Kažkur turėtų būti raštas, kuriame tie sprendimai būtų nurodyti“, – aiškino ji. V. Komičienė pridūrė, kad 1959–1961 metais gerokai sumažėjo SSRS dotacijos mūsų šaliai.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Svarbus darbas

Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas anksčiau „Lietuvos žinioms“ yra sakęs, kad skaičiuoti sovietmečiu mūsų šaliai padarytą žalą svarbu dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia reikia nustatyti istorinę tiesą. Antra, kai vyksta propagandinis karas, tai tyrimai, duomenys amortizuos tam tikrus puolimus. Nežinau, ar žalos atlyginimo kada nors sulauksime. Manau, ne, bet turėti skaičiavimus ir neleisti mūsų kaimynui žongliruoti visai kitokiais skaičiais – naudinga“, – įsitikinęs jis.

Teresė Birutė Burauskaitė: „Politikai turės medžiagą. Norėčiau, kad ją panaudotų labai tikslingai ir efektyviai.“Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Teresė Birutė Burauskaitė: „Politikai turės medžiagą. Norėčiau, kad ją panaudotų labai tikslingai ir efektyviai.“Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Parlamentaras Arvydas Anušauskas taip pat yra pabrėžęs, kad svarbu apskaičiuoti sovietinės okupacijos žalą. Jis priminė, kad Latvijos vyriausybė tam skyrė dešimtis tūkstančių eurų, ir kaimynai jau turi konkrečius skaičiavimus.

„Pirmiausia, pokariu visa kova su rezistencija, NKVD, saugumo struktūros, Lietuvos teritorijoje buvusi sovietinė kariuomenė buvo finansuojama būtent iš Lietuvoje surinktų lėšų. Sovietų Sąjungos biudžetui mūsų pačių naikinimas, trėmimai nieko nekainavo. Visa tai buvo dengiama iš okupuotos tautos išteklių. Antra išvada, kai kalbama apie vėlesnius laikus: latviai, kiek pamenu, minėjo, kad Latvija, Estija ir, matyt, Lietuva netekdavo apie 18 proc. surinktų lėšų, nes jos būdavo siunčiamos į sąjunginį biudžetą. Daugiau netekdavome, nei gaudavome“, – yra teigęs A. Anušauskas.

„Skolą“ suskaičiavo ir Rusija

SSRS okupacijos padarytą žalą Lietuvai 1995 metais speciali komisija yra įvertinusi daugiau kaip 23 mlrd. eurų.

SSRS okupacijos padarytą žalą Lietuvai 1995 metais speciali komisija yra įvertinusi daugiau kaip 23 mlrd. eurų. Priimtas ir specialus įstatymas, įpareigojantis siekti žalos atlyginimo. Tačiau dabartinė Rusijos valdžia nei pripažįsta okupacijos fakto, nei rengiasi finansiškai atlyginti už skriaudą. Be to, Maskvoje nuolat kartojama, esą Baltijos šalys pačios skolingos Rusijai už sovietinio laikotarpio „gerovę“.

Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas yra pareiškęs, neva Lietuva sovietų okupacijos laikotarpiu prasiskolino 72 mlrd. JAV dolerių (apie 71 mlrd. eurų). Interviu leidiniui „Litovskij kurjer“ jis sakė, kad iki „įstodama“ į SSRS Lietuva buvo „agrarinė valstybė, kuri pagal pramonės apimtį 3 kartus atsiliko nuo SSRS vidurkio ir pagal gyvenimo lygį Europoje užėmė vieną žemiausių pozicijų“. „1940–1990 metais Lietuvos ekonomikos plėtrai buvo skirta 65 mlrd. dolerių“, – tikino Rusijos diplomatas ir pridūrė, kad mūsų šalis už sovietmetį skolinga dar daugiau.

T. B. Burauskaitė, vertindama tokius „skaičiavimus“, teigė, kad jie neturi nieko bendra su realybe.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"