Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Siūlo atmesti JT siūlomą migracijos sutartį 

2018 lapkričio 21 d. 11:40
Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvai ketinant paremti Jungtinių Tautų (JT) migracijos paktą, Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Stasys Šedbaras šiandien vykusios spaudos konferencijos metu pristatė savo inicijuotą rezoliuciją dėl nepritarimo JT migracijos sutarčiai.

Rezoliucijos tekste reiškiamas susirūpinimas dėl viešumo ir teisinių bei politinių diskusijų apie rengiamos Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarties nuostatas stokos. Kartu dokumente Vyriausybė ir prezidentė raginamos nepritarti minėtai sutarčiai tol, kol jos poveikis Lietuvos ekonominiam, socialiniam ir nacionaliniam saugumui bus išsamiai išanalizuotas, aptartas ir sulauks plataus politinio pritarimo, rašoma pranešime spaudai.

Sutarčiai nepritarė JAV, Izraelis, Austrija, Lenkija, Čekija ir Vengrija. Diskusijos dėl nepritarimo toliau vyksta Vokietijoje, Estijoje, Australijoje, Kroatijoje ir Bulgarijoje.

Kaip teigia vienas iš rezoliucijos iniciatorių A. Ažubalis, pritarimas Jungtinių Tautų sutarčiai ne tik neatneša jokios praktinės, apčiuopiamos naudos Lietuvai, bet ir ateityje kelia rizikas Lietuvos valstybei pačiai priimti sprendimus migracijos srityje:

„Ypatingai daug nerimo kelia tarptautinėje teisėje neegzistuojančio „migranto“ kategorijos įvedimas bei sutartyje sutapatinamos migranto, pabėgėlio ir nelegalaus imigranto sąvokos – joms suteikiamas vienodas teisinis statusas, taip paneigiant esminius šių sąvokų skirtumus ir poreikį skirstyti atvykstančius į šias kategorijas. Dar dagiau, migracija besąlygiškai pripažįstama vertybe. Pritarus tokiems teiginiams, sienų apsauga ilgainiui taps iš esmės beprasmė, kadangi visi bus laisvi judėti, kaip nori, ir ši jų teisė bus neliečiama“, – komentavo A. Ažubalis.

L. Kasčiūnas./Alinos Ožič nuotrauka
L. Kasčiūnas./Alinos Ožič nuotrauka

Seimo nario S. Šedbaro teigimu, Lietuva nepritardama sutarčiai nepaneigia solidarumo principo, kadangi jau vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus, o siūlomas susitarimas tik apriboja legalios migracijos galimybes:

„Kyla klausimas, kodėl tokios sutarties reikia? Manęs neapleidžia mintis, kad tokios painios formuluotės galiausiai skatina antimigracines nuotaikas ir taip kerta legalios migracijos galimybes, Europos Sąjungos laisvo judėjimo principus, griežtina prieglobsčio suteikimo procedūras ir t.t. Lietuvos ir Europos interesas yra efektyvus esamų procedūrų vykdymas, o ne papildomų, neaiškių įsipareigojimų, kurie tik gilins migracijos krizę, priėmimas“, – teigė parlamentaras.

Pasak L. Kasčiūno, migracijos politiką reguliuoti ir planuoti būtina. Tačiau siūlomos formuluotės ir sprendimai sukels problemas Vakarų valstybėms, kadangi tokių nuostatų įgyvendinimas sukurs tik papildomas paskatas imigruoti:

„Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymas teks išskirtinai euroatlantinės bendruomenės valstybėms, o šios sutarties pasirašymas gali paskatinti dar didesnius imigrantų srautus į euroatlantinės civilizacijos erdvę ir sustiprinti migracijos krizę, paskatinti socialinę, kultūrinę ir politinę įtampą Vakarų valstybėse. Imigrantams suteikiamų teisių ir įsipareigojimų disbalansas yra labai rimtas, todėl būtinas visuotinis konsensusas dėl šio susitarimo. Būtent todėl raginame nepritarti minėtai sutarčiai tol, kol jos poveikis Lietuvos ekonominiam, socialiniam ir nacionaliniam saugumui bus išsamiai išanalizuotas, aptartas ir sulauks plataus politinio pritarimo“, – teigė L. Kasčiūnas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Anot parlamentarų, nors pačiame dokumento tekste rašoma, kad sutartis dėl migracijos nėra teisiškai įpareigojanti, vadinamojoje dokumento Įgyvendinimo dalyje minimas pritarusių valstybių įsipareigojimas įgyvendinti visas šiame dokumente siūlomas prievoles, pvz.: užtikrinti palankias sąlygas šeimoms susijungi, garantuoti įtrauktį į darbo rinką, suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, priimti pabėgėlius dėl klimato kaitos ir t.t. Be to, tarptautinė praktika rodo, kad tokios „teisiškai neįpareigojančios“ sutartys ilgainiui tampa pagrindu kitiems, teisiškai įpareigojantiems dokumentams ir susitarimams.

Paktą ketina paremti

Lietuva ketina paremti Jungtinių Tautų (JT) migracijos paktą, nepaisant kai kurių šalių nerimo dėl išaugsiančios nelegalios migracijos, BNS sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Jis teigia, kad teisinių pasekmių šis susitarimas nesukelia ir valstybės išlaiko savo migracijos politiką, o kilusias aistras dėl dokumento aiškina klaidingomis interpretacijomis.

Linas Linkevičius./Alinos Ožič nuotrauka
Linas Linkevičius./Alinos Ožič nuotrauka

Anot L. Linkevičiaus, Lietuva su keliomis kitomis Europos Sąjungos valstybėmis planuoja priimti pareiškimą, paaiškinantį poziciją dėl JT susitarimo.

„Mūsų požiūriu, per daug sukelta emocijų, neteisingų interpretacijų šiuo klausimu. Mūsų nusiteikimas – palaikyti šitą sprendimą, nes čia nebus pasirašoma (sutartis – BNS), bus balsuojama, tikimės papildomai priimti paaiškinantį pareiškimą“, – BNS trečiadienį sakė L. Linkevičius.

Anot ministro, svarstomas ES valstybių pareiškimas „paaiškintų aspektus, kurie kelia abejonių“. L. Linkevičius sakė negalintis įvardinti šalių, su kuriomis tariamasi dėl šio pareiškimo, kol nepriimtas sprendimas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras teigė, jog paremti migracijos susitarimą Lietuva planuoja, nes tai „yra galimybė daryti įtaką procesams, o ne atsiriboti nuo tų kausimų sprendimo“.

„Mes jau porą metų diskutuojame tuo klausimu ir manome, kad pasiekti susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos yra visų interesas“, – kalbėjo L. Linkevičius.

„Reikėtų pabrėžti, ko nenumato tas susitarimas – jokių dokumentų pasirašoma nebus, tai nėra tarptautinė sutartis, ir jokių teisinių pasekmių nėra numatoma. Tą norėčiau iš karto pasakyti, kadangi viešojoje erdvėje yra daug klaidingų interpretacijų. Yra aiškiai pabrėžiama, nacionalinis suverenitetas bus išlaikytas, mes turim savo teisės viršenybę ir su migracija tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius įstatymus“, – tvirtino ministras.

Jis tvirtino, kad aistros dėl dokumento „kilo kiek netikėtai ir priežastis toms emocijoms buvo neteisingai paskleista informacija, kad šalys įsipareigos teisiškai kažką daryti, tikslinti įstatymus, buvo netgi skleidžiama nuomonių, kad (numatoma – BNS) skatinti migraciją“.

Pasak L. Linkevičiaus, susitarimą planuoja paremti apie 180 JT valstybių, o priėmus sprendimą „pasekmės yra tokios pačios visoms šalims“.

Lenkija atmetė

LŽ primena, jog Lenkijai atmetus antradienį paskelbė, jog atmes Jungtinių Tautų migracijos paktą. Dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės pareiškime sakoma, kad ji nepritars „susitarimui, negarantuojančiam saugumo Lenkijai ir galinčiam paskatinti nelegalią migraciją“.

Pasak vyriausybės, susitarimas prieštarauja jos prioritetams, įskaitant „Lenkijos piliečių saugumą ir migracijos srautų kontrolės išlaikymą“.

Pareiškime priduriama, kad pakte nėra „stiprių garantijų dėl suverenios šalių teisės spręsti, ką priimti savo teritorijoje, ir atskirti legalią ir nelegalią migraciją“.

JT susitarimas dėl migracijos (Global Compact for Migration), kurio galutinis tekstas buvo parengtas liepos mėnesį po pusantrų metų derybų, turi būti priimtas per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.

Jame išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičiui padidėjus 250 milijonų. Tai sudaro 3 proc. visų pasaulio gyventojų.

JAV iš derybų dėl šio pakto pasitraukė pernai gruodį. Vengrijos antiimigracinių pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas jį atmetė liepą, o Austrija jo pavyzdžiu pasekė spalį.

Čekija pasitraukti nusprendė anksčiau šį mėnesį. Bulgarija taip pat sakė, kad yra linkusi atmesti paktą.

Birželio mėnesį ES lyderiai atsisakė šio plano, pagal kurį migrantai ir pabėgėliai būtų buvę skirstomi po visą bloką.

Šiuo metu Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai nepritarė JAV, Izraelis, Austrija, Lenkija, Čekija ir Vengrija. Diskusijos dėl nepritarimo toliau vyksta Vokietijoje, Estijoje, Australijoje, Kroatijoje ir Bulgarijoje.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"